MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI
PLK. JUOZAS ŠARAUSKAS
Tarp garsiųjų Červenės (Baltgudijoje) skerdynių aukų, kur enkavedistai išžudė daugybę iš Kauno kalėjimo išvarytų politinių kalinių, buvo ir plk. Juozas Šarauskas.
Šį nepailstantį taurų lietuvį karį ir didį patriotą plačiai pažino Lietuvoje, o ypač mūsų skautiškasis jaunimas. Dažnai tautinėse iškilmėse ar šiaip kokiuose parengimuose girdėdavome jį kalbant, matydavome vis beskubantį ką nors organizuojant, planuojant ar tvarkant. Būdamas vyriausias skautininkas, jis visą sielą buvo atidavęs skautams. Bedirbdamas skautinį darbą, nežinojo kas yra poilsis, nors sveikatos buvo ir neperstipriausios. Greta skautinio darbo, plačiai dalyvavo ir kitose tautinio darbo srityse: karių, šaulių ir kt. Kovų metu dėl Tėvynės jis irgi buvo aktingas kovotojas ir vienas vadų.
Plk. J. Šarauskas buvo kilęs iš Baisogalos valsč., Kėdainių apskr. Jų trys broliai buvo Lietuvos kariuomenės karininkai. Du jų buvo savanoriai kūrėjai. Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę, plk. Juozas Šarauskas stojo savanoriu 1918 m. Pirmiausia buvo paskirtas Kėdainių srities karo komendantu.
Kada raudonųjų rusų ordos iš rytų toli buvo įsiveržusios į Lietuvą ir iš kelių pusių supdamos slinko artyn Kaune, kad jį paėmusios galėtų galutinai užgniaužti ką tik pradėtąją atstatyti Lietuvos valstybę, vienas puolantysis rusų bolševikų sparnas jau buvo pasiekęs Kėdainius. Prie Kėdainių 1919 m. vasario 7-9 d. įvyko pačios pirmosios Lietuvos kariuomenės kautynės dėl Lietuvos nepriklausomybės. Toms istorinėms kautynėms vadovavo Juozas Šarauskas. Kautynes Lietuvos savanoriai laimėjo, rusus atstūmė nuo Kėdainių, šis pirmasis ginkluotas mūsų karių laimėjimas karo lauke pakėlė ir mūsų karių savanorių, ir tautos nuotaiką, ir parodė, kad mūsų karys gali laimėti ir apginti savo Tėvynę.
Pagaliau 1923 m. sausio mėn. Klaipėdos krašto sukilimas. J. Barauskas vėl kovojančiųjų tarpe ir vienas sukilėlių štabo narių.
Kaip kultūrininkas ir visuomenės veikėjas, pagaliau plk. Šarauskas buvo paskirtas Kariuomenės Štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Šios pareigos davė jam daugiau progų dirbti jo pamėgtąjį visuomeninį ir kariuomenės kultūrinimo darbą. Jo pastangomis ir vadovybėje kas savaitė buvo ruošiami kariuomenės radijo pusvalandžiai, mūsų visuomenės labai pamėgti ir mielai klausomi. Plečiant glaudesnius santykius tarp kariuomenės ir visuomenės, plk. Šarauskas į tą darbą taip pat įdėjo daug savo pastangų
Kad KARYS pastaraisiais metais buvo virtęs geriausiu Lietuvoje laikraščiu - žurnalu, irgi nemaža nuopelnų tenka atiduoti plk. Šarauskui. Buvo asmenų, turėjusių valios į KARIO redagavimo darbą, kurie nemėgo puošnaus žurnalo ir norėjo KARĮ matyti paprastą, pilką, valdinį. Plk. Šarauskas, kaip Skyriaus ir tuo pačiu KARIO viršininkas, mielai palaikė ir net paskatindavo redakciją KARĮ nuolatos tobulinti, gražinti. Jis norėjo, kad KARYS pasiektų kiekvieną Lietuvos jaunuolį. O tai gali atlikti tik gražus ir įdomus leidinys. Plk. šarauskas vėlesniesiems KARIO redaktoriams leido pareikšti plačią iniciatyvą, todėl ir rezultatai buvo nepaprasti. Sovietams užplūstant Lietuvą, KARYS turėjo 34.500 tiražą.
Bolševikams, žinoma, šitoks asmuo negalėjo patikti. Jį areštavo ir laikė Kauno kalėjime. Prasidėjus karui su vokiečiais, pulk. Šarauskas, drauge su kitais politiniais kaliniais, buvo vežamas į Rusiją, bet vokiečiams smarkiai juos vejant, ties Červene enkavedistai palitinius kalinius išžudė. Jų tarpe žuvo ir plk. Šarauskas — 1941 m. birželio 26 d.
St. Širvys
PLK. DR. JUOZAS ŪSAS
Šių metų rugsėjo 23 d. sueina vieneri metai, kai Jungtinėse Amerikos Valstybėse, Owensboro, Ky., mirė Lietuvos kariuomenės pulkininkas dr. Juozas Ūsas. Plačiau apie velionį buvo rašyta KARYJE, nr. 1, 1950 m. lapkričio mėn. Redakcija.
PLK. B. GIEDRAITIS
Šiemet suėjo 10 metų nuo plk. Balio Giedraičio mirties. Bolševikų suimtas ir kalintas, jau prasidėjus karui su vokiečiais, jis buvo jų vežamas drauge su kitais lietuviais patriotais į Sovietų Sąjungos gilumą. Buvęs toje nelaimingoje grupėje, kuri ties Červene buvo sušaudyta, jis laimingu būdu buvo išvengęs mirties, tačiau vėl pateko į enkavedistų nagus ir žuvo nuo jų rankos 1941 m. birželio 27 d.
Balys Giedraitis kilimo yra rygietis. Jo tėvas M. Giedraitis buvo vietos visuomenės veikėjas. Rygoje baigęs gimnaziją, B. Giedraitis baigė Maskvos karo mokyklą. Kaip karininkas dalyvavo I pas. kare, o vėliau, grįžęs į Lietuvą, savanoriu stojo į jos kariuomenę. Buvo II divizijos štabo viršininku, o baigęs aukštuosius karininkų kursus, buvo Lietuvos karo atache Čekoslovakijoje ir Estijoje. Nuo 1930 iki 1934 m. buvo Lietuvos krašto apsaugos ministeriu, o vėliau vidaus reikalų vieeministeriu.
Už pasižymėjimus kovose prieš bolševikus, gavo Vyčio kryžių, o už įvairius kitus nuopelnus buvo apdovanotas pasižymėjimo ženklais. Taip pat turėjo ir svetimų valstybių ordinų: Suomijos, Belgijos, Latvijos, JAV.
Jo dešimties metų žuvimo sukakties proga, Clevelande, Ohio, gyvenančios jo žmonos Kazimieros ir sūnaus Vytauto rūpesčiu, buvo atlaikytos gedulingos pamaldos. Plk. Balio Giedraičio liūdėjo visi, ypač tie, kurie turėjo progos su juo artimiau bendradarbiauti ir jį pažinti kaip darbštų, pareigingą ir patriotą lietuvį. Koks buvo šeimos skausmas jo netekus, matyti iš šio nuoširdaus jo žmonos Kazimieros eilėraščio, vėliau įrašyto į jos dienoraštį.
Ne vaiduokliai vidun čia suėjo —
Gyvi žmonės — tiktai svetimi,
O gegužės naktis kvepėjo,
Ir ilsėjos šeima mūs rami.
Jie suplėšė sapnų šilką
Pačiame vidury nakties,
Turi širdį gyvatė ir vilkas,
Bet šitie — neturi širdies...
Kaip bejėgių balandžių guolį,
Taip išdraskė jie mūsų namus.
Jie su ginklu kūdikį puola
Ir į maldą atsako keiksmu.
Iš gimtinės į svetimą žemę,
Mano mylimas ištremtas tu.
Eina metai, o ranką neramią
Tos nakties širdyje aš juntu.
Ar ties kaulais tavaisiais suklykia
Norint paukštis, toks pattremtinys,—
O sūnus tavo kapą nykų
Širdyje tebelanko dar vis.
Plk. B. Giedraičio žmona, jau prieš porą metų atvykusi į JAV, anksčiau gyveno Brooklyne, N. Y., o vėliau persikėlė į Clevelandą, pas savo sūnų, kur šis dalyvauja čiurlioniečių veikloje.
S. N.
