KARIUI — tremtiniui
Sveikinu karių sumanymą išleisti “Kario” leidinį tremtyje. Tai gražus pavyzdys ir įrodymas, kad mums visiems brangus Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis. Kol buvome laisvi, visa Lietuva dalyvavo savo gynėjų šventėje, o šiandien, išblaškyti ir atskirti nuo savųjų, nors mintyse ir maldoje už žuvusius bei kovojančius susijungsime.
Lietuvos kariuomene buvo negausi ir negalėjo būti taip ginkluota, kaip didžiųjų valstybių armijos, bet už tai jos dvasia buvo sveika — dalis bendro Lietuvos kūno. Kiekvienas Lietuvos jaunuolis, jei tik jo sveikata leido, noriai ėjo kariuomenėn, atlikti garbingą pareigą ir grįždavo subrendusiu sąmoningu piliečiu. Grįžęs jis visuomet didžiavosi karine tarnyba ir palaikydavo ryšius su savo karišku daliniu.
Lietuvos karininkija nebuvo kokia tai atskira išdidi kasta, bet tai buvo tų pačių ūkininkų sūnūs, vyresni broliai ir mokytojai, pašaukti karinę prievolę atlikti.
Kariuomenė, kaip ir visa Lietuva, buvo įveikta ne atviram mūšyje, bet per didžiulio plėšraus kaimyno niekšišką apgaulę. Net ir apsuptus neišdrįso okupantai iššaukti kovon, o vylingai iškviesdavo atskirus karininkus į štabus ir ten suiminėdavo.
Caro laikais, stojant į karo mokyklą, reikėjo vos keturių gimnazijos klasių mokslo. Nepriklausomybės laikais Lietuvos kultūrinis lygis žymiai pakilo, ir kandidatais į karo mokyklą buvo priimami vyrai tik baigę pilną gimnazijos kursą ir dar išlaikę konkursinius egzaminus. Okupantai ir vėl numušė tuos reikalavimus.
Šiandieną mūsų kariai išblaškyti po visus penkius kontinentus. Korėjoje vyksta karas. Australija, N. Zelandija, Kanada ir daug kitų šalių pašaukė savanorius į specialias dalis, siunčiamas ar jau išsiųstas į Korėją. Nenustebsime, jei atvykę ten įvairių šalių ir uniformų kariai suras daug savo tautiečių ir susikalbės lietuviškai. 1950 metai reikšmingi visam pasauliui: Jungtinių Tautų parlamentas užbaigė vaikystės amžių, sustiprėjo ir sustabdė agresiją Korėjoje. Tas duoda realių vilčių ir mūsų tautai — iš visų kontinentų žygiuoti prie Gedimino kalno ir pasimatyti žilagalviame Vilniuje. Rikiuok!
JONAS BUDRYS
Lietuvos Gen. Konsulas New Yorke.
PABALTIEČIŲ LEGIONIERIŲ REIKALU
DP Komisija praneša tebegaunanti daug paklausimų ryšium su jos nutarimu įtraukti į DP programą buvusius Baltijos legijonų narius. Komisija pakartoja, kad š. m. rugsėjo 1 d. priimtas sekantis nutarimas:
“The Baltic Waffen SS Units (Baltic Legions) are to be considered as separate and distinct in purpose, ideology, activities and qualifications for membership from the German SS and, therefore, the Commission holds them not to be a movement hostile tot the Government of the United States under section 13 of the Displaced Persons Act as amended.”
“Baltiečių Waffen SS Daliniai (Baltiečių legijonai) skaitytini savo tikslais, ideologija, veikla ir narių kvalifikacijomis buvę atskiri ir skirtingi nuo vokiškųjų SS dalinių, todėl Komisija jų nelaiko buvus Jungtinių Valstybių Vyriausybės priešais DP. Įstatymo 13-jo straipsnio, kaip pakeistas, prasme. (LAIC)
“Darbininkas” 1950-X-24.
