KODĖL RUSIJA NEDRĮSTA PRADĖTI KARO?
“Didžioji pokario mįslė”
Šiuo metu Rusija turi pakankamai divizijų, tankų ir lėktuvų, kad galėtų (daugiau ar mažiau kliudoma) užimti Vakarų Europą. Prieš jos 100 ar daugiau divizijų dydžio armiją, stovinčią Rytų Europoje, Vakarai tuo tarpu negali pastatyti daugiau, kaip 12 gerai apmokytų ir apginkluotų divizijų. Tačiau Rusija vis dėlto nesiryžta užpulti dar silpną ir neparuoštą Atlanto pakto kariuomenę, šis jos delsimas kai kurių sluogsnių yra laikomas viena iš “didžiųjų pokario mįslių.”
Tačiau, JAV karinių specialistų nuomone, toks Rusijos delsimas nėra jokia mįslė, nes Rusija yra blaiviai apsvarsčiusi ir įvertinusi du lemiančius ir labai realius faktus: masinio atominės bombos panaudojimo grėsmę (tolimųjų distancijų bombonešiai gali gana greitai išmėtyti atomines bombas svarbiausiuose sovietų pramonės centruose) ir JAV karinės gamybos potencialą, kurio Rusija nėra priaugusi.
Masinio atominės bombos panaudojimo grėsmė — nors toji bomba Korėjoje ir nebuvo panaudota—ligi šiol buvo geriausia apsauga nuo žaibinio rusų žygio Vakarų Europon, ši grėsmė, JAV karinių specialistų nuomone, dar kurį laiką ir ateityje sulaikys Kremlių nuo šuolio į naują pasaulinį karą. Nes, jei Vakarų valstybės kariavimui sausumoje dar nepasiruošusios, tai jų strateginė ir ypač atominė aviacija jau senokai yra visiškai paruošta ir budi.
Amerikos atominių bombų ištekliai
kuriuos, reikalui ištikus, per kelias minutes būtų galima pakelti oran, prieš ketverius metus Dr. J. R. Oppenheimerio slaptame pranešime kongresui buvo apibūdinti 450 vienetų. O nuo to laiko tiek gamybos tempas, tiek jos apimtis buvo smarkiai didinama.
JAV aviacija šiuo metu praktiškai turi per 2000 startui paruoštų sunkiųjų bombonešių, galinčių gabenti atomines bombas. Jų tarpe yra apie 200 sunkiųjų B-36 bombonešių, apie tiek pat po karo pagamintų B-50 bombonešių ir keletas šimtų dar nuo a-no karo likusių B-29 bombonešių. Be to, paruoštyje yra didelis kiekis JAV karo laivyno bombonešių, galinčių gabenti atomines bombas ir pakilti nuo lėktuvnešių arba tiesiog nuo vandens. Prie laivyno bombonešių priklauso ir naujasis tolimųjų distancijų lėktuvas “Mars”, kurio veiklos spindulys siekia 5300 km, bei keletas mažesnių sprausminių lėktuvų.
Pradėdamas puolimą, Kremlius negali nenumatyti tokių perspektyvų:
Jeigu rusai pradėtų karą 5 val. ryto, užpuldami Berlyną, Vakarų Vokietija, Jugoslaviją arba Artimuosius Rytus, tai amerikiniai bombonešiai galėtų dar ta pačią dieną išmesti savo atominį krūvį bet kurioje Sovietų Sąjungos vietoje.
8,30 val.iš Viduržemio jūroje stovinčių lėktuvnešių arba iš Saudi Arabijoje esančių amerikinių bazių pakilę lėktuvai galėtų paversti griuvėsiais ir pelenais pietinės Rusijos pramonės miestus; per tris valandas jie pasiektų Rusijos plieno pramonės centrą ir per tris su puse valandos— jos naftos centrus. O ir iš Amerikos žemyno pakilę lėktuvai galėtų dar tą pačią dieną atomines bombas nugabenti į Rusiją.
10,30 val. (tą patį rytą) Anglijoje stovį bombonešiai per penkias su puse valandos (B-36 ir B-29) galėtų pasiekti Maskvą ir jos srityje esančius svarbius mašinų pramonės centrus. Panaudojus pakankamą kiekį Anglijoje paruoštų atominių bombų, tai turėtų reikšti greitą sovietinės sostinės galą.
14 val. taip pat iš Anglijos pakilę bombonešiai galėtų pasiekti didžiuosius ginklų pramonės centrus anapus Uralo; taipgi, praėjus devynioms valandoms nuo rusų puolimo pradžios, galėtų būti pasiekti visi rusų pramonės miestai, kuriuose gaminami tankai, lėktuvai, patrankos ir šaudmenys.
Pagaliau17 val., taigi dar nesutemus pirmajai karo dienai, iš Anglijos arba Aliaskos pakilę a-merikiniai lėktuvai galėtų pasiekti tolimiausius Sovietų Sąjungos pramonės centrus; nes ir šiaurinėje Mongolijoje veikią sunkiosios pramonės ir ginklų gamybos centrai nuo Anglijos ir Aliaskos pasiekiami per 12 skridimo valandų.
Ši lentelė rodo, kad JAV aviacija per 3-12 valandų nuo to momento, kada raudonoji armija peržengia savo sienas, gali suduoti mirtinų smūgių penkiems svarbiausiems sovietinės pramonės rajonams, žinoma, JAV atkeršijimo priemonės gali būti keliomis dienomis nudelstos, jei JAV vyriausybė prieš tai panorės įspėti civilius gyventojus arba jei prireiks į bazes atgabenti pakankamas bombų išteklius. Tačiau vis dėlto Kremlius, norėdamas pradėti karą, turi tikėtis kuo greičiausių JAV smūgių.
450 atominių bombų, kurias Amerika turėjo jau 1946 m., Vakarų aviacija galėtų vidutiniškai išmėtyti 81 rusų didmiestyje (per 100.000 gyv.) po 5 kiekviename— skaičiuojant, kad rusų gynyba 20% bombonešių išvestų iš rikiuotės; tačiau tokio aukšto numušimų procento nebuvo pasiekta nė praeitame kare.
O rusų atominė bomba?
žinoma, ir Rusija iš savo pusės galėtų JAV didmiesčius bei pramonės centrus pulti atominėmis bombomis. Tačiau yra pagrindo spėlioti, kad rusų atominių bombų ištekliai siekia nedaugiau 25 vienetų, ir skaičiuojama, kad reikėtų 5-10 rusiškųjų atominių bombų vienam amerikiniam miestui “nuskusti” ir 50 bombų, kad labai decentralizuotai JAV plieno pramonei padarytų rimtų nuostolių. Ir net JAV aviacijos bazių sunaikinimas negalėtų nei aukščiau minėtos atkeršijimo akcijos prieš Sovietų Sąjungą sukliudyti, nei tolimesnių puolimų grėsmės sumažinti. Nes ir iš lėktuvnešių operuoją bombonešiai turi tokį pat veiklos spindulį, kaip ir sausumos bazėse (Amerikoje, Anglijoje ir Art. Rytuose) stovį. JAV kariniai specialistai abejoja, kad ateinantį karą būsią galima laimėti vien aviacija ir atominėmis bombomis; tačiau jie yra įsitikinę, kad JAV atominė persvara Sovietu Sąjungai grasina tokiais nuostoliais, kokių jų ginklavimo pramone dabar nei išvengti, nei pakelti negalėtų.
JAV karinis potencialas
yra antroji, kiek slaptesnė, grėsmė, kuri Rusijai šiuo metu neleidžia per savo satelitus pradėti naujų “mažų karų” arba ir pačiai išeiti atviran karan prieš Vakarus. Politbiuras labai gerai žino, ką gali amerikinė pramonė, perstačius ją karo gamybai, kas iš dalies jau ir padaryta. Maskva dar neužmiršo, kad Amerika 2. Pasaulinio karo metu kasmet pagamino po 96.000 lėktuvų, 59.-500 tankų, 9.000 šarvuočių, 648.-000 sunkvežimių, 537 karo laivus, 27.000 transportinių laivų ir šaudmenų už 9 miliardus dolerių. Tokia pat, jei ne didesnė, gamyba trečiojo pasaulinio karo atveju būtų nukreipta prieš Sovietų Sąjungą.
JAV karinių specialistų nuomone šios abi grėsmės — atominių bombų persvara ir ginklavimosi potencialo persvara — ir nulemia, kad Rusija, nežiūrint nepakankamo Vakarų ginklavimosi, bijosi naujo karo rizikos, šia prielaida grindžiami ir JAV ginklavimosi planai: per 2-3 metus pasiruošti tam akimirksniui, kada Rusija tiesiogiu puolimu duos signalą trečiojo pasaulinio karo pradžiai.
(U. S. News & World Report)
