LIETUVA: VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ 1990-1995

Studijų dienos Kaune. Atidaromojo posėdžio dalyviai Kauno rotušėje. Pirmieji iš k.: kun. Ričardas Repšys ir vysk. Sigitas Tamkevičius. Nuotr. A. Kairio.

Ketvirtoji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje

Kauno rotušėje liepos 5 d. prasidėjo Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti ketvirtosios studijų dienos, kurių tema buvo „Lietuva: valstybė ir visuomenė 1990-1995". Atidaromajam posėdžiui vadovavo adv. Jonas Kairevičius, Į laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas, ir Vidmantas Valiušaitis, tarybos sekretorius. Invokacijai buvo pakviestas J. E. vysk. Sigitas Tamkevičius. Po maldos, sveikinimo žodyje vyskupas linkėjo studijų dalyviams Aukščiausiojo malonės, kuri įkvėptų vilties ir energijos dirbti.

Pirmąjį pranešimą „Vilčių ir praradimų balansas" skaitė istorikas, fondo filialo valdybos pirmininkas dr. Juozas Tumelis. Jis apžvelgė penkerių nepriklausomos Lietuvos metų raidą, analizavo sunkumų priežastis, nurodė klaidas, iškėlė klausimų diskusijoms. Didžiausia Lietuvos problema, anot Tumelio, yra sovietinis paveldas. Antrasis šio pirmojo posėdžio kalbėtojas buvo prof. Bronius Kuzmickas. Jis pastebėjo, kad vykstąs valdžios atsiribojimas nuo tautos. Per 50 sovietinės okupacijos metų nebuvo mąstoma apie žmogų kaip individą, ir tai tebevyksta ir dabar. Pranešėjas pasidžiaugė Lietuvos jungimosi į Europą pastangomis, ypač faktu, kad Baltijos šalys eina kartu su Skandinavijos valstybėmis.

Ona Gimiuvienė ir sūnus dr. Saulius po dr. Juozo Girniaus minėjimo. Nuotr. A. Kairio.

Po šių pranešimų studijų dienų dalyviai praleido nuotaikingą vakarą susipažinimo vakaronėje Kauno savivaldybės kavinės patalpose. Vakaronei vadovavo Jonas Kairevičius ir Algirdas Stepaitis.

Antrąją studijų dieną pokalbiai ir diskusijos ta pačia „penkeri valstybės metai" tema buvo tęsiami Kauno savivaldybės posėdžių salėje. Posėdžiui vadovavo Algirdas Stepaitis ir Juozas Tumelis. Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Tėvynę, o studijų dienų atstovai padėjo gėles prie Nežinomojo kareivio kapo.

Kovo 11-tosios akto signataras Gediminas Šerkšnys savo pranešime pasakojo, kaip sunku buvo ir tebėra pakeisti žmonių sąmonėje buvusią vertybių sistemą. Žmonės buvo įpratę gauti iš valstybės pragyvenimo minimumą, dabar nepriklausomybė pareikalavo mokytis apsirūpinti patiems. Literatūrologas dr. Vytautas Kubilius pabrėžė vis didėjančią distanciją tarp tautos ir vyriausybės. Žmonės darosi apatiški viskam, kas vyksta. Valdančioji partija dalyvauja kapitalizacijos procese, kontrastai tarp skurdo ir turto didėja, nėra socialinės apsaugos, vyksta džiunglių gyvenimas. Seimo narys Arimantas Raškinis iškėlė LFB parengtos studijos pilnutinę demokratiją" vertę ir aktualumą dabarties Lietuvai. Vidmantas Valiušaitis pabrėžė, kad Lietuvoje dabar veikia tik politinė demokratija, tuo tarpu ūkinės ir kultūrinės demokratijos dar turime siekti. Valstybė taip pat neturėtų skverbtis į asmens sąžinę ir pasaulėžiūrą. Arimantas Dragūnevičius atkreipė dėmesį į išeivijoje esantį Lietuvos intelekto potencialą, kuris turėtų būti panaudotas kuriant demokratinę valstybę. Kauno miesto tarybos narys Rytas Kupčinskas iškėlė savivaldybių reikšmę demokratinėje valstybėje.

Juozas Tumelis (kairėje) ir Algis Raulinaitis, įteikė Į laisvę fondo premiją redaktorei Daliai Kuodytei. Nuotr. A. Kairio

Tos pačios liepos 6 d. vakaras buvo skirtas prisiminti pernai mirusiam filosofui dr. Juozui Girniui, kurio palaikai liepos 1 d. buvo palaidoti jo gimtuosiuose Sudeikiuose, Utenos raj. „Naujojo židinio" redaktorius Petras Kimbrys savo paskaitoje, pavadintoje „Kelionė į ten ir atgal", plačiai kalbėjo apie dr. Girnių kaip mokslininką ir filosofą. V. Valiušaitis dr. Girnių pavadino viena šviesiausių asmenybių moderniųjų laikų lietuvių kultūros istorijoje. „Mums Lietuvoje šiandien reikia dr. J. Girniaus minčių, idėjų, vilties ir tikėjimo žmogaus verte bei savo tautos ateitimi" — kalbėjo V. Valiušaitis. Vytautas Ališauskas savo kalboje nagrinėjo, kokią vietą Lietuvos gyvenime ir kultūroje užima filosofas dr. Girnius. Dr. Vytautas Kubilius sakė, kad visa poetų-žemininkų karta išaugo Juozo Girniaus minčių pagrindu. Pranešėjas pabrėžė, kad J. Girnius iškėlė aukštus išeivijos kultūros kriterijus: ji turinti būti brandaus meninio lygio, išliekamos vertės. Apie savo tėvą kalbėjo ir dr. Saulius Girnius, pabrėžęs, kad tėvas ypatingai ugdęs meilę Lietuvai. Jis nuolat domėjęsis, kas vyksta pasaulyje, tačiau užvis labiau — kas Lietuvoje. Kalbėjęs Juozas Tumelis sakė, kad nors dr. Girniaus palaikai jau sugrįžo Lietuvon, tačiau filosofo gilios mintys dar turi sugrįžti. Visi vakaro dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su velionies žmona Ona Girniuviene, jo vyriausiu sūnumi Ramūnu ir jo šeima. Ten pat vyko ir Juozo Girniaus gyvenimo nuotraukų parodėlė. Nuotraukų autorė — Ona Pajadaitė.


Dr. Algis Norvilas studijų dienose skaito paskaitą apie lietuvių kalbos likimą. Nuotr. A. Kairio

Liepos 7-toji buvo skirta teisės, teisingumo, ekonomikos bei socialinės politikos klausimams svarstyti. Posėdžiui pirimininkavo du teisininkai: Jonas Kairevičius ir Algis Raulinaitis. Ekonominę sritį nagrinėjo ekonomistas Jonas Pabedinskas. Savo paskaitoje „Ekonominė apsisprendimo teisė valstybėje" jis kalbėjo apie kenksmingą biurokratiško valdymo poveikį piliečio pasirinkimui, pabrėžė, kad žmogus turi teisę pats pasirinkti, o ne paklusti jam primetamai valdininko valiai. Konstitucinio teismo teisėjas Stasys Šedbaras supažindino klausytojus su konstitucinio teismo sistema. Jo pranešimas davė medžiagos gausioms diskusijoms. Kriminalistikos specialistas Antanas Dabšys skaitė paskaitą apie nusikalstamumą Lietuvoje ir nuo jo apsisaugojimą. Suminėjęs, kad šiuo metu nusikalstamumas yra padidėjęs beveik tris kartus, jis ypač pabrėžė kultūringo žmogaus formavimo svarbą. Jo nuomone, kalėjimas gadina, o ne taiso. Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė nagrinėjo socialinės politikos klausimus. Šiandienos padėtį Lietuvoje ji pavadino netesėtų pažadų sindromu. Kalbėjo, kad lietuvių poreikiai sumenkėjo iki šlapios dešros ir pigios degtinės. Priminė Lietuvos premjero sveikinimo kalbą iš Graikijos sugrįžusiems krepšininkams, kada, anot jos, minios švilpimas aiškiai pasakė šios dienos situaciją Lietuvoje. Socializmas taip greitai nepanaikinamas, jis pasilieka ne tik ekonomikoje, bet ir žmoguje. Esame liūdnų skaičių šalis, — kalbėjo V. Aleknaitė: mažėja gimimų skaičius, grėsmingai auga savižudybės, aukštesniojo laipsnio žmonės uždirba beveik 13 kartų daugiau, nei mažiausiai uždirbantys, šeši dešimtadaliai Lietuvos gyventojų neprivalgo ir tt. Ji pastebėjo, kad valdžia yra kurčia, nenori girdėti žmonių pasiūlymų. Juk buvo atmestas net visuomenės dalyvavimo kovoje su nusikaltimais pasiūlymas.

Tą patį penktadienio vakarą studijų dalyviai klausėsi Vytauto Didžiojo bažnyčioje surengto religinio koncerto, kurio programą atliko mišrus jaunimo choras besirengdamas vykti gastrolėms į Ispaniją.

Šeštadienio dienos svarstybų tema buvo „Visuomenė: kultūra, religija, pasaulėžiūra". Posėdžiams vadovavo Vytautas Ališauskas ir Saulius Girnius. Posėdžio pradžioje ĮLF Lietuvos filialo valdybos pirm. Juozas Tumelis, kartu su centrinio fondo atstovu Algiu Raulinaičiu įteikė 4 tūkst. litų į Laisvę fondo premiją „Laisvės kovų archyvo" redaktorei Daliai Kuodytei. Pernai tokią pat premiją buvo gavusi Nijolė Gaškaitė.

Vakaronei Kauno savivaldybės kavinėje vadovauja Algirdas Stepaitis.    Nuotr. A Kairio.

Dr. Antanas Musteikis skaitė pirmąjį pranešimą „Pažeistų šaknų kartos". Vėliau prof. Vytautas Landsbergis kalbėjo apie šių dienų Lietuvos kultūrą. Jis pastebėjo, kad sovietmečiu iš žmogaus buvo atimta gyvenimo prasmė. Ir šiandien dar nepajėgiame ginti tiesos, neapčiuopiame ribos tarp tiesos ir melo. Dr. Vytautas Kubilius skaitė pranešimą „Kultūra — lūžio situacijoje", o Darius Kuolys, kalbėdamas apie švietimo kaitą Lietuvoje, priminė, kad dar vis užmiršta tebėra tikroji žmogaus ugdymo filosofija. Prof. dr. Algis Norvilas skaitė paskaitą apie lietuvių kalbos likimą. Jis analizavo didžiųjų pasaulio kalbų santykį su lietuvių kalba. Jis apgailestavo, kad įsigalintis anglų kalbos vyravimas lietuvių ir kitų mažesnių tautų kultūrose ir kitose srityse gali turėti neigiamo poveikio ir net keisti kalbos pobūdį. Todėl būtinas yra kalbininkų dalyvavimas kalbos ugdymo procese. Mantas Adomėnas kalbėjo apie krikščionybę ir kultūrą dabarties Lietuvoje. Po visų pranešimų buvo gausios diskusijos. Tą patį vakarą įvykusioje atsisveikinimo vakaronėje meninę dalį atliko sesutės Valiušaitytės, Kauno tarybos narys Juozas Bakutis ir Intos lagerio tremtinys Donatas Kvedaras.

(Pagal „Kauno laiko" informaciją, šį reportažą paruošė Juozas Baužys)