20 METŲ BE ZENONO IVINSKIO

VALENTINAS MARKEVIČIUS

Reutlingene, Vokietijoje, 1965 metais, iš k. — prof. Z. Ivinskis, kun. prof. St. Yla, prof. dr. A. Maceina, dr. J. Grinius.

ZENONAS IVINSKIS

1908.V.25 — 1971.XII.24

•    MOKSLININKAS, istorikas, profesorius, rašęs ir nagrinėjęs Lietuvos istoriją išsamiai ir objektyviai, remdamasis faktais ir šaltiniais, kurių rinkimui pašventė visą savo mokslinio darbo gyvenimą Lietuvoje ir išeivijoje.

•    REZISTENTAS, vienas iš 16-kos pasirašiusių 1936 m. deklaraciją „Į organiškosios valstybės kūrybą", pirmosios sovietinės okupacijos metu — aktyvus rezistentas, 1941 metų sukilimo dalyvis, Laikinosios Vyriausybės talkininkas ir patarėjas, Vliko narys Vokietijoje.

•    VISUOMENININKAS, redaktorius, ateitininkas nuo 1920 m., Ateitininkų Federacijos tarybos narys. Lietuvių Fronto bičiulis, Europos LFB pirmininkas, spaudos bendradarbis, nuoširdus ir optimistiškas lietuviškos veiklos darbuotojas ir talkininkas išeivijos metais.

Platesnių biografinių žinių apie prof. dr. Zenoną Ivinskį galima rasti Lietuvių Enciklopedijos 9, 36 ir 37 tomuose. įdomios medžiagos žiupsnelis ir gausi jo raštų bibliografija išspausdinta Į laisvę žurnalo Nr. 54, 1972 metais.

Gal net nepastebėjome, kaip greitai bėga laikas. Prieš dvidešimtį metų, 1971 gruodžio 24, per Kūčias Bonnoje mirė žymusis istorikas, profesorius Zenonas Ivinskis. Kad ši skaudi data neliktų vien žinovų ar suinteresuotų žmonių reikalu, ėmėmės Kaune organizuoti šio garbingo asmens atminimą.

1991 gruodžio 19 dieną kartu su Į laisvę fondu suruošėme Zenono Ivinskio atminimo vakarą Kauno viešojoje bibliotekoje. Pranešimus skaitė istorikas, prof. Edvardas Gudavičius, Į laisvę fondo Lietuvos filialo Tarybos pirm. Liudas Dambrauskas, Zenono brolis Povilas Ivinskis ir šių eilučių autorius. Bibliotekoje buvo surengta prof. Zenono Ivinskio knygų, straipsnių, neskelbtų darbų, dokumentų ir fotografijų paroda. Šiai progai paruošėme kvietimus ir kuklų bukletėlį (lankstinuką), išleistą Į laisvę fondo, visai nepretenduodami į išsamų Ivinskio darbų ir gyvenimo aprašymą, o greičiau — jo asmens pagerbimą ir atminimą.

Televizijos ekranuose gruodžio 26 dieną buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Zenonas Ivinskis — nebaigta istorija", sukurtas per keturis mėnesius. Filme savo prisiminimais apie Ivinskį dalijosi jo žmona Paulina Ivinskienė, brolis Povilas, giminaičiai iš Babrungėnų, Julija Šalkauskienė, vertėjas Dominykas Urbas, lituanistas Vincas Natkevičius, prof. Vytautas Žemkalnis — Landsbergis, prof. Edvardas Gudavičius, Liudas Dambrauskas. Diktorinį tekstą skaitė poetas Kęstutis Genys.

Negaliu nepaminėti ir dar vienos džiugios naujienos. Vilniuje lapkričio 27 dieną, viename privačiame archyve radau didelę dalį Z. Ivinskio bibliotekos, kurioje buvo ir Strijkovskio kronika (1582 m.) bei daug įdomių ir ypatingai vertingų, dar neskelbtų Ivinskio mokslinių studijų. Viena iš jų — tai studija „Lietuvos istorijos šaltiniai", baigta rašyti 1944 metais, tiesiog stebuklo dėka išlikusi. Išliko taip pat ir Z. Ivinskio veikalas „Lietuvos valstybė ir lietuviai iki 1940 m. politiškai istoriškoje perspektyvoje", baigtas rašyti 1943 metais ir niekur dar neskelbtas, ¡domu, kad net patys istorikai netikėjo, jog šie Ivinskio darbai galėtų būti išlikę.

Ten pat, Vilniuje, aptikau unikalų Zenono Ivinskio dėdės Jono Bražinskio Pirmojo pasaulinio karo metų dienoraštį. Jame galima rasti daug medžiagos apie Ivinskius ir aplinką, kurioje augo Zenonas. Antra vertus, neišanalizavus Jono Bražinskio, didžiojo Zenono mokytojo, asmenybės, nesuprastumėme vienų ar kitų lemtingų Ivinskio gyvenimo žingsnių, jo charakterio savybių, darbštumo ir pasiaukojimo.

Tai patvirtina ir dėmesio verta citata iš Z. Ivinskio pokalbio su kun. Br. Liubinu 1968 m. kovo mėnesį: „Kokie motyvai mane pasuko istorijon? Tegalvojau pradžioje būti gimnazijos mokytoju. Norėjau rašyti iš savo krašto praeities, šituo atžvilgiu vertingų sugestijų esu gavęs iš mano dėdės Jono Bražinskio. Jis buvo liaudies mokyklos mokytoju. Savo laiku jis buvo platinęs draudžiamąją literatūrą, kurios dar rasdavau jo tikrai didelėje bibliotekoje... Jis pasižymėjo nuostabia gamtos ir savo žemės meile. Vasaros atostogų savaitės pas jį man būdavo įdomi ir brangi šventė", (be kita ko, Dėdė buvo savitas kaimo filosofas, išminčius, kraštotyrininkas, mokėjęs rusų, lenkų, vokiečių, esperanto, o senatvėje ir anglų kalbas. V. M. pastaba).

MOKSLO VYRAI APIE ZENONĄ IVINSKĮ

„Z.Ivinskis parašė geriausią Lietuvos istoriją, kokią iki šiol turėjome. Tai Lietuvių tautos, jos valstybingumo istorija, paremta kvalifikuota moksline mintim. Jis padarė tai, kas buvo uždrausta pokario Lietuvos istorikams." 

Istorikas, prof. Edvardas Gudavičius

,,Gerbdamas lenkų mokslą.Z.Ivinskis vis dėlto reikalavo iš lenkų tyrinėtojų naujo požiūrio į Lietuvos istoriją, pabrėždavo objektyvumo reikalingumą, norėjo, kad lenkai mokėtų įžvelgti ir pripažinti praeities klaidas."

Istorikas, prof. dr. Jerzy Ochmanski

,, Darbas Romos archyvuose žymi Ivinskio likimą tremtyje: jo laimę ir nelaimę: laimę, nes čia jis galėjo įvykdyti savo svajonę; nelaimę, nes čia jis paskendo medžiagoje, nepastebėdamas, kad vieno žmogaus nei jėgų, nei amžiaus nepakanka šiai medžiagai suvesti į vienumą, kuriant sisteminių veikalų. Ivinskis buvo pirmutinis iš lietuvių, kuris IŠTISĄ DEŠIMTMETĮ labai uoliai ir sistemingai knisosi archyvų fonduose: tokios laimės nėra turėjęs nė vienas mūsų istorikas. Iš kitos pusės Ivinskis yra vienintelis iš lietuvių pririnkęs tiek medžiagos, jog jos pakaktų ištisai istorikų kartai."

Prof. dr. Antanas Maceina

,, Vokiškai jo (Z. Ivinskio) rašyta ir su Herderio leidykla sutarta leisti Lietuvos istorija (apie 400 p.) užkliuvo; autorius nesutiko priimti leidėjų pageidaujamų korektūrų savo lietuviškom koncepcijom."

Istorikas Simas Sužiedėlis

,, NeveltuiZ.Ivinskis nuolat pabrėžia, kad reikia visuomet eiti priešaltinių — adfontes, nekarikatūrinti istorinių faktų barokiškais perdėjimais, neieškoti pigių, momentų trankančių efektų. Tik remiantis autentiškais šaltiniais, tik rimtai ir objektyviai interpretuojant istorinius faktus bus galima ir patiems pateigti, ir kitiems parodyti Lietuvos istorijos didybę ne vienai dienai. Todėl ir romantiškoji kryptis, stipriai įteikusi praeitais šimtmečiais istorikus, Z. Ivinskiui yra visai nepakeliui." Istorikas kun. Rapolas Krasauskas

Iš ,,Į Laisvę" fondo Lietuvoje filialo leidimo