DĖL LIETUVOS KONSTITUCIJOS PROJEKTŲ
POVILAS ŽUMBAKIS
Šios vasaros Lietuviškųjų studijų savaitėje, Dainavoje, adv. Povilas Žumbakis skaitė paskaitą apie konstitucijos paruošiamuosius darbus ir jau paskelbtus projektus. Čia yra prelegento paskaitos minčių santrauka.
Valstybės konstitucija yra tam tikra sutartis tarp valdžios ir tautos, apribojanti valdžios galią, nustatanti jai teisines ribas ir apsaugojanti žmonių teises. Valdžia neturi teisės tautai nustatyti valdymosi sistemos, tauta pati turi teisę parašyta konstituciją priimti ir patvirtinti.
Šiuo metu Lietuvoje buvo paskelbti 4 naujos konstitucijos projektai: Landsbergio sudarytos komisijos AT projektas, kairiųjų frakcijos projektas, Advokatų sąjungos-filosofų projektas ir projektas, paruoštas amerikiečių teisininkų Wyman-Johnson.
Wyman-Johnson projektas daugiau ar mažiau propaguoja Amerikos valdymosi sistemą su daugeliu liberalinių programų, kurios ne visos Lietuvai būtų priimtinos. Šis projektas turėtų būti studijuojamas, bet tai nereiškia, kad jis būtų pritaikomas Lietuvai. Lietuva pati turi ilgų šimtmečių valdymosi tradicijas, ji pati turi pareikšti pasauliui, kaip ji galvoja tvarkytis.
Advokatų-filosofų projekte iškeltas vienas teigiamas principas. Ten ypač pabrėžta teisinė jury (prisiekusiųjų) sistemos galia ir reikšmė.
Labiausiai Lietuvoje diskutuojami projektai yra, be abejo, Aukščiausiosios Tarybos ir kairiųjų frakcijos projektai. Jie iš dalies panašūs. AT projekte didesnės teisės suteikiamos prezidentui, o kairiųjų — vyriausybei ir parlamentui. Tačiau blogai, kad abiejuose projektuose norima nustatyti tautai valdymosi sistemą. AT projekte net ir teisinė sistema priklausytų nuo prezidento, kuris galėtų turėti lemiamą įtaką teismams. Abu projektai į konstituciją įjungia daugeli bereikalingų dalykų, pvz., ekonominių, darbo bei nedarbingumo, atostogų, socialinio draudimo ir kt. nuostatų, kurie paprastai turėtų būti tvarkomi ir reguliuojami įstatymais. Tokie įstatymai gali būti keičiami, susidarius naujoms sąlygoms, o konstitucija turi būti pastovus ir nekeičiamas (arba tik labai retai keičiamas) dokumentas, nustatantis rėmus valdžiai, nusakantis, kokios jos teisės, kurias tauta jai suteikė.
Žmonių teisės abiejuose projektuose apribojamos. Pvz., apribojama net informacijos rinkimo ar platinimo teisė. Abu projektai kalba apie specialius dekretus ar aktus, kuriais valdžia ar prezidentas galėtų tam tikrais atvejais riboti ar atimti žmonių teises. Tai yra neteisinga ir kartu pavojinga.
Lietuvos konstitucija turėtų būti pagrįsta tautos pripažintais demokratiniais principais, žmogaus teisių gerbimu. Gal geriau būtų neskubėti konstituciją rašant, neskubėti paskelbti skubiai parašytos, bet blogos. Geriau konstitucijos iš viso neturėti, negu turėti blogą. Juk, pvz., tokia Anglija ar Izraelis konstitucijos neturi, o valdosi įstatymais ir tradicija. Atrodo, kad ypač kairiųjų frakcijos žmonės nori konstitucijos rašymą ir priėmimą paskubinti. Gal jie ima pavyzdį dar iš Sovietų Sąjungos laikų, kai jos konstitucija buvo dažnai keičiama ir niekas jos nesilaikė.
Visi paskelbtieji projektai rodo gilų juos rašiusiųjų galvojimą. Visi, kurie juos rašė, ir dar kiti, turėtų būti suburti į bendrą komisiją, kaip prieš 200 metų tokia grupė žmonių, uždaryta rašė Amerikos konstituciją. Į šią komisiją reikėtų sukviesti geriausius talentus iš teisininkų, filosofų, politikų, kurie paruoštų bendrą projektą ir leistų tautai nuspręsti ir patvirtinti. Šiuo metu svarbiau Lietuvoje giliau suprasti žmogaus teisių svarbą, paruošti įstatymus joms apsaugoti, o su konstitucijos rašymu neskubėti.
