OPTIMIZMAS REALYBĖS ŠEŠĖLYJE

Šiame ir gretimame psl. — vaizdai iš praeitos vasaros studiją savaitės Dainavoje. Nuotr. V. Midelio.


Reportažas iš Lietuviškųjų studijų savaitės Dainavoje

JUOZAS BAUŽYS

35-toji JAV ir Kanados LFB rengiama Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje įvyko š.m. rugpjūčio 4-11 dienomis, beveik išvakarėse tų lemtingųjų įvykių Maskvoje, realiai atnešusių Lietuvos nepriklausomybės įgyvendinimą. Tik studijų savaitės metu niekas apie tokią greitą galimybę dar ir negalvojo, nors visuose svarstymuose ir pokalbiuose buvo galima jausti kažkokį spontanišką optimizmą, kad mūsų viltys turės netrukus išsipildyti. Savaitę rengė naujai išrinktas LFB Tarybos prezidiumas ir savo kadenciją baigusi senoji Centro valdyba. Dalyvių skaičius, galėjo būti didesnis. Programa nebuvo perkrauta: 5 paskaitos, 3 simpoziumai, keletas trumpesnių pranešimų. Tačiau patys bičiuliai beveik visą laisvesnį laiką turėjo skirti įvairiems posėdžiams bei pasitarimams LFB reikalais.

Studijų savaitėje. Iš k. — A. Raulinaitis, V. Valiušaitis, J. Pabedinskas. Nuotr. V. Maželio.

Studijų savaitėje. Iš. k.— Z. Brinkis, M. Mikalajūnas, K. Ambrozaitis, V. Vardys, V. Naudžius. Nuotr. J. Baužio.

Paskaitų ciklą pradėjo kun. dr. Feliksas Jucevičius, kalbėjęs filoso-fine-tautine tema „Lietuva XX a paskutiniame dešimtmetyje". Vytautas Volertas, rašytojas ir inžinierius, savo paskaitoje lietė kai kurias lietuvių liberalų keliamas mintis ir apskritai pasisakė lietuviškojo liberalizmo atžvilgiu. Abi šios paskaitos spausdinamos šiame Į laisvęnumeryje.

Iš Lietuvos Čikagoje besilankantisdr. Algirdas Tupčiauskas ir čia susipažįstąs su mūsų Lituanistinio instituto veikla, kalbėjo apie pokario lietuvių išeivijos įnašą ir dėmesį lietuviškosios kultūros kraičiui. Kai kurie jo paskaitos teiginiai klausytojų buvo priimti ir suprasti kaip ne visai teisingi kaltinimai ir užmetimai: pokario išeivija pirmaisiais savo kūrimosi svetimuose kraštuose metais esą gal neparodžiusi reikiamo dėmesio kultūrininkams, jų nerėmusi, nesudariusi materialių sąlygų jiems išlaikyti. Tuo metu lietuviai intelektualai — rašytojai bei mokslininkai — turėję kaip ir kiti dirbti fabrikuose sunkius darbus. Tik vėliau jau buvo organizuotai pradėta rūpintis ir ugdyti išeivijos tautinį-kultūrinį vystymąsi. Šie teiginiai sukėlė gyvas klausytojų diskusijas.

Apie Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto darbą ir apie Lietuvos aukštojo mokslo programas įdomiai kalbėjo prof. dr. Kęstutis Skrupskelis, praeitą žiemą ten dėstęs filosofijos kursą. Nors ir blogose sąlygose, nors ir trūkstant tinkamų patalpų, VDU atlieka labai didelį ir vertingą darbą. Dar sovietinės sistemos sukurtoji izoliacija nuo mokslinio Vakarų gyvenimo mažėja, mokslo programos keičiamos, akademinis lygis gana aukštas. Studentų dėmesys mokslui didelis, studijuojama rimtai, intelektualinė aplinka gyva, nepasitenkinama vien savo specialybės ugdymu, bet apskritai domimasi kultūra.

Su Lietuvoje paskelbtais naujai ruošiamos konstitucijos projektais savaitės dalyvius supažindino adv. Povilas Žumbakis. Jo paskaitos minčių santrauka spausdinama atskirai.

Labai įdomūs buvo informaciniai pranešimai. Linas Kojelis supažindino klausytojus su jo įkurta ir vadovaujama US-Baltic Foundation. Tai švietimo ir techninio paruošimo pagalbos organizacija, teikianti visokeriopą pagalbą Baltijos kraštams seminarais, kursais bei konsultacija vietos savivaldybėse, paruošimu įvairių projektų sveikatos, ekologijos ir švietimo srityse. Visa tai finansuojama kai kurių Amerikos fondų. Virgus Volertas nušvietė JAV LB komunikacijos centro Philadelphijoje veiklą, savanoriško darbo pagrindu išvysčiusią didelę akciją už Lietuvą Kongrese ir amerikiečių spaudoje. Dr. Mykolas Mikalajūnas, Lietuvos Enciklopedijos leidyklos Vilniuje direktorius, kalbėjo apie ruošiamą naują didžiulę enciklopediją, kurios projekto įvykdymas pareikalaus ir išeivijos pagalbos.

Diskusijos tęsiasi ir pakely iš paskaitos į valgyklą. Iš k.: J. Baužys, S. Smalinskienė, V. Vardys, A. Damušis, B. Vasarienė, V. Volertas, V. Petrulis. Gretimam psl.: dr. K. Skrupskelis ir dr. V. Vardys. Abi nuotr. V. Maželio.

Simpoziumo būdu buvo pasidalinta įspūdžiais ir nuotaikomis, patirtomis neseniai lankantis Lietuvoje. Kalbėjo dr. Zigmas Brinkis, Daina Kojelytė, dr. Vytautas Vardys ir Juozas Kojelis. Platesnį pranešimą padarė V. Vardys, Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse lankęsis su amerikiečių profesorių delegacija ir turėjęs progą dalyvauti Lietuvos parlamento posėdžiuose. Prelegentas atsiliepė teigiamai apie parlamento darbą (dirbama tvarkingai, efektyviai, sesijos įdomios, įspūdis kultūringas), nors ir pastebėjęs trintį tarp deputatų intelektualų ir kitų. Nepritarė šiuolaikinei politinei diferencijai, kuri vyksta frakcijose ir kuri dažnai veda į kraštutinumus be pakantos kitaip galvojantiems. Tai atsiliepia spaudoje, kuri ieško sensacijų. Trūksta demokratinės praktikos, valdžioje jaučiama netolerancija opozicijai. Netolerantiškumu pasižymi net ir buvę tautos kankiniai, nenorį atleisti. Liberalioji opozicija, jos tarpe ir Lietuvos ateities forumas, — kitas kraštutinumas. Jų deklaracijos neaiškios, jose reiškiasi demokratinis nihilizmas, intelektualinis ekstremizmas. Opozicija yra reikalinga ir būtina, bet ji neturėtų kovoti prieš politinius priešininkus. Iš kitos pusės, kai kurių skelbiama tezė, kad pirma reikia įgyvendinti nepriklausomybę, o tik paskui galvoti apie demokratiją, yra klaidinga. Toks samprotavimas gali tautą nuvesti vėl į 1926 metus. Demokratijos nereiktų bijoti, ypač kad tautoje yra susikaupę daug nusivylimo ir kritikos. Simpoziumo mintys davė daug medžiagos diskusijoms.

* * *

Labai daug laiko savaitės metu buvo paskirta organizaciniams reikalams. Beveik kasdieną vyko LFB Tarybos posėdžiai. Juose buvo svarstomi vidaus veiklos klausimai, naujos Centro valdybos sudarymo krizė (deja, sprendimo taip ir nerasta), Į laisvę žurnalo problemos, Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje darbai ir jiems reikalinga parama. Atskirus posėdžius — metinius susirinkimus — turėjo Į Laisvę Fondas ir Lietuviškųjų studijų centras. Juose buvo perrinktos ir papildytos tarybos ir vadovybės, iškelti nauji projektai.

Kristina Volertienė skaito partizanų poezijos posmus prie 7 žvakių, simbolizuojančių Medininkų aukas. Nuotr. V. Maželio.

Kai kurie tokie klausimai buvo nagrinėjami simpoziumuose. Iš Lietuvos į šią savaitę buvo specialiai atvykęs Vidmantas Valiušaitis, JLF Lietuvos filialo valdybos pirmininkas. Jis kartu su dr. Ambrozaičiu ir dr. Damušiu kalbėjo simpoziume, kuris plačiai svarstė filialo Lietuvoje pirmuosius žingsnius. Filialo valdyba buvo sudaryta 1990 spalio mėn. Pagal V. Valiušaitį, Lietuvių Fronto idėja paskutiniu laiku Lietuvoje buvo beveik nežinoma. Su LF ir ypač su „Į pilnutinę demokratiją" idėjomis kai kurie jaunesnieji asmenys susipažino atsitiktinai ir individualiai. Teko jas atrasti ir įsisavinti nors ir neišaugus jose autentiškai, nors ir neturint organizacinės veiklos supratimo ar demokratinės struktūros patirties. Todėl ir dabar susidaręs branduolys kartais skirtingai supranta pasisavintų, idėjų turinį, bet pasiryžęs jas Lietuvoje populiarinti ir skleisti. JLF Lietuvoje jau įregistruotas, daromi žygiai įsigyti patalpas, įrengti spaustuvę, leisti knygas, periodiką, sudaromi kiti projektai. Filialas suruošė jau keletą renginių, jų tarpe ir 1941 metų sukilimo minėjimą. V. Valiušaičio mintis su pritarimu papildė K. Ambrozaitis, dr. Damušis ir kt.

Kitame simpoziume buvo nagrinėjamas LFB įnašas išeivijai. Tam buvo ir gera proga, nes šiemet suėjo 40 metų, kai 1951 m. Lietuvių Fronto bičiuliai pradėjo veiklą kaip organizacija. Čia tik kelios mintys iš šio simpoziumo kalbų: J. Kojelis — Tikrasis LFB egzistavimo įnašas buvo tarnyba Lietuvai. K. Ambrozaitis — Kitos organizacijos su pavydu prikiša, kad LFB dažnai užima vadovaujančias lietuviškosios veiklos vietas išeivijoje. O tai yra dėlto, kad mūsų nariai aktyviai dalyvavo visose organizacijose ir vadovavosi rezistenciniu principu. V. Vardys — Didieji mūsų darbai tai veikla Lietuvių Bendruomenėje, ryšiai su JAV Kongresu, Į Laisvę žurnalo leidimas, poveikis į visuomenę politiškai ir kultūriškai, Į Laisvę Fondo įkūrimas ir dabar parama jo filialui Lietuvoje. Kas nepavyko — tai išlyginti išeivijos katalikų susiskaldymo, nebuvo surasta būdų gausiau įjungti ir užangažuoti jaunąją kartą, nepasisekė pagerinti ir paveikti Vliko veiklą.

Dar kitame simpoziume buvo svarstomi LFB ateities uždaviniai. Pagrindinės mintys ir sutrauktos išvados duodamos atskirai.

* * *

Kiekvieną dieną buvo atnašaujamos šv. mišios. Abu savaitėje dalyvavę kunigai — Kąstytis Ramanauskas, MIC ir dr. Feliksas Jucevičius — sakė gražius pamokslus, priderintus prie savaitės svarstybų. Vakarais vyko pabendravimai, meninės programos. Penktadienio vakaras buvo skirtas lietuvių tautos aukoms prisiminti — nuo 1941 sukilimo, nuo ištremtųjų ir žuvusių, nuo partizanų iki paskutiniųjų aukų Vilniuje ir Medininkuose. Po mišių įvyko trumpas bet prasmingas paminėjimas prie 7 uždegtų žvakių šviesos. Jos simbolizavo paskutiniąsias aukas Medininkuose. Kalbėjo Juozas Baužys, Vidmantas Valiušaitis, Kazys Ambrozaitis ir Adolfas Damušis. Partizanų poezijos skaitė Kristina Volertienė. Buvo rodomas A. Reneckio video filmas „Naktis Lietuvoje", šeštadienio vakaro koncerte dainavo solistė iš Lietuvos Gražina Apanavičiūtė.

Apskritai ši savaitė praėjo geroje nuotaikoje, oras buvo geras, maistas puikus. Daug posėdžiauta, daug kalbėta, padaryta nemaža nutarimų, bet... ar visa tai bus įvykdyta? Ar žodžiai taip ir nepasiliks vien žodžiais? Didelė padėka už šią savaitę tenka senajai, jau savo kadenciją baigusiai CV valdybai, kuri iš bičiuliško pareigos jausmo sutiko savaitę suruošti. Tarp kitko — galvojama (ir daugelis dalyvių tam entuziastingai pritarė) ateinančiais 1992 metais LFB studijų savaitę savaitę surengti Lietuvoje. Bet tai dar planai.