25 METAI LIETUVIŲ LITERATŪRAI

Los Angeles literatūrinių vakarų grandinė

JUOZAS KOJELIS

1990 gruodžio 2 Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje įvyko XXV literatūros vakaras nepertraukiamoje literatūros vakarų grandinėje. Nuo 1966 tuos vakarus organizuoja Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių sambūris. Sukaktuvinio vakaro proga verta žvilgterti į jų istoriją.

Los Angeles apsigyvenau 1952. Dar tais pačiais metais kilo mintis suorganizuoti literatūros vakarą, pakvietus iš Čikagos svečią rašytoją Aloyzą Baroną. Tuo laiku Baronas, galima sakyti, buvo pradedantis rašytojas, bet į lietuviškos raštijos Panteoną įžygiavęs drąsiai, atsinešęs stiliaus originalumą, graudulį, humorą, keistas istorijas ir paprastų žmonių sprendžiamas filosofines problemas. Jo 1951 atspausdintą knygą „Debesys plaukia pažemiu" kritikai sutiko palankiai. Taip pat populiarus jis buvo tapęs savo straipsniais Drauge. Be to, gyvendamas Čikagoje, su Aloyzu buvau suartėjęs. Tai ir buvo priežastys, kodėl buvau numatęs kviesti Baroną. Tačiau nuo tos minties organizuoti literatūros vakarą teko tada atsisakyti. Los Angeles mieste tuo laiku dar nebuvo lietuvių rašytojų, kurie svečiui būtų galėję patalkinti. Trūko ir visuomeninės atramos: Lietuvių Bendruomenė buvo tik organizacinėje stadijoje, Los Angeles ateitininkai buvo gerokai apirę, frontininkai — negausūs. Naujųjų ateivių iš viso tuo laiku čia buvo nedaug, o senieji emigrantai, kaip buvau patyręs Čikagoje, literatūros vakarų nebuvo linkę lankyti. Tad kviesti rašytoją ir apmokėti jam kelionę buvo net ir finansiškai rizikinga. Todėl turėjo praeiti dar net 14 metų, kol literatūros vakarams susidarė palankios sąlygos.

Pirmasis literatūros vakaras Los Angeles įvyko 1966. Tuo metu čia jau buvo susidaręs nors ir negausus, bet entuziastiškas Lietuvių Fronto- bičiulių sambūris, kurio nariai, dirbdami įvairiose organizacijose, ruošdavo viešus pokalbius politiniais klausimais. Tuose pokalbiuose paaiškėjo, o taip pat spaudoje pasirodė pirmieji ženklai, kad naujųjų ateivių iš Lietuvos atsivežtas ryžtas kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės laisvajamepasaulyje ėmė silpti. Pradėta pašiepti ir pats „kovoti" terminas. Gan ryškiai tai pasireiškė tarp akademinės jaunuomenės, kurią buvo palietę tuo metu madingi laiko gūsiai pasipriešinti tėvų kartai ir tėvų išpažįstamoms vertybėms. Kanadoje 1965 vykęs VII ateitininkų kongresas dr. Juozo Girniaus pasiūlytu šūkiu „Atvirybė laikui, ištikimybė idealui" parodė, kad didelė dalis akademinės jaunuomenės darosi nekritiškai imli laiko dvasiai ir per daug kritiška tėvų kartos idealams. Kai kurie kalbėtojai įtikinėjo, kad „vaduoti" Amerikos negrus iš baltųjų „nelaisvės" esą svarbiau negu vaduoti Lietuvą. Tokių nuotaikų liepsnas tuo metu dar gan atsargiai pradėjo pūsti ir kai kurie vyresnieji, kurie vėliau tapo vadinamojo „liberalinio sparno" veikėjais.

Los Angeles frontininkai nutarė šalia politinės veiklos atiduoti duoklę ir dvasinės — kultūrinės rezistencijos palaikymui. Ir taip buvo apsispręsta už literatūros vakarų organizavimą. Buvo aišku, kad literatūros vakarai nesinaudos tokiu pat populiarumu kaip kiti kultūriniai renginiai, ir finansiškai jų organizavimas bus rizikingas, tačiau kovoje dėl krašto laisvės kūrybiniam žodžiuibuvo pripažinta pirmenybė prieš kitas kūrybos formas.

Į pirmąjį literatūros vakarą 1966, kaip jau buvo planuota prieš 14 metų, svečiu rašytoju buvo pakviestas tas pats Aloyzas Baronas, tuo metu Lietuvių Rašytojų draugijos pirmininkas, beletristas, poetas, humoristas ir populiarus žurnalistas.

* * *

1990 gruodžio 2 jau įvyko XXV literatūros vakaras. Taigi vakarų ruošime nebuvo padaryta pertraukos. Per tuos 25 metus, iš kitur atvykę į Los Angeles, savo kūrybą skaitė: Jonas Aistis, Leonardas Andriekus, OFM, Aloyzas Baronas, Kazys Bradūnas, Česlovas Grincevičius, Jurgis Jankus, Paulius Jurkus, Anatolijus Kairys, Juozas Kralikauskas, Henrikas Nagys, Edita Nazaraitė, Birutė Pūkelevičiūtė, Danguolė Sadūnaitė, Julija Švabaitė-Gylienė, Antanas Vaičiulaitis, Vytautas Volertas. Vietiniai rašytojai, be kurių talkos literatūros vakarų tradicija taip ilgai nebūtų išsilaikiusi, buvo: Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Jurgis Gliauda, Danutė Mitkienė, Elena Tumienė, Klevą Rūta Vidžiūnienė ir Pranas Visvydas. Visi jie, vieni daugiau kartų, kiti mažiau, skaitė savo kūrybą kartu su svečiais rašytojais arba svečius pristatė. Brazdžioniui, Alei Rūtai ir Gliaudai buvo suorganizuoti individualūs literatūros vakarai. Vienuoliktojo literatūros vakaro programą atliko aktorė-skaitovė iš Čikagos Elena Blandytė.

Dvidešimt ketvirtajame ir dvidešimt penktajame literatūros vakaruose jau dalyvavo poetai iš Lietuvos — Julius Keleras ir Marytė Kontrimaitė. Anksčiau Lietuvos rašytojai nebuvo kviečiami: jiems būtų reikėję gauti sovietų saugumo leidimą ir priimti saugumo direktyvas. O tai nesiderino su rezistencinio bendravimo su okupuotos Lietuvos žmonėmis dvasia. Įdomus supuolimas, kad Julius Keleras yra Sibiro tremtinės sūnus, o Marytė Kontrimaitė pačią ankstyvąją vaikyste su šeima praleido Sibire. Šiedu „sibiriokai" Los Angeles LF bičiulių organizuojamų literatūros vakarų tradicijoje tarsi sudaro simbolini tiltą, jungiantį išeivijoje sukurtą literatūrą su laisvėn žengiančios Lietuvos rašytojų kūryba.

Literatūros vakarai buvo paįvairinami muzikiniais intarpais ir aktorių deklamavimu bei dailiuoju skaitymu. Literatūros vakarams per 25 metus trumpomis programomis yra taikine: smuikininkas Izidorius Vasyliūnas su akompaniatoriumi Vyteniu Vasiliūnu, solistai,-ės — Stasė Pautienienė, Ona Pliuškonienė, Birutė Dabšienė, Vita Polikaitytė, Rimtautas Dabšys, Antanas Polikaitis, pianistė Raimonda Apeikytė, dramos sambūrio nariai — Dalila Mackialienė, Petras Maželis, Ema ir Vincas Dovydaičiai ir kiti. Sceną yra dekoravę Rūta Bureikienė, Edmundas Arbas, Linas Kojelis. Valentinas Varnas vakarų metu yra pardavės kelis šimtus rašytojų knygų.

Per 25 metus, kasmet pirmąjį gruodžio mėnesio savaitgalį dailiuoju lietuvišku žodžiu gėrėjosi 130-200 rinktinės Los Angeles publikos.

Be Marytės Kontrimaitės iš Lietuvos, į šį sukaktuvinį, 25-jį literatūros vakarą dar buvo pakviestas rašytojas Vytautas Volertas iš Delran, New Jersey. Vytautas atskrido laiku, bet tik rankraščiai pasiekė sale; pats tiesiai iš aerodromo buvo nugabentas į vieną Los Angeles ligonine. Jo kūrinius vakaro metu skaitė aktorė Ema Dovydaitienė, o nuotraukose, kaip matome, jam atstovavo žmona Bronė Volertienė. Savo kūrinius dar skaitė Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis ir Pranas Visvydas. Poetas Bern. Brazdžionis taip pat aptarė viešnios ir svečio kūrybą. Plačiau apie šį literatūros vakarą Draugerašė Ignas Medžiukas (1990.XII.22 nr.).

Mečys Šilkaitis, Los Angeles LF bičiulių sambūrio pirmininkas, atidarydamas XXV literatūros vakarą kalbėjo: „Poezija ir proza yTa kuriančiojo individo vaizduotės, jausmų ir išgyvenimų išraiška". Bet ir kiekvienas iš mūsų... „savyje turime truputėlį poeto romantikos, rašytojo vaizduotės, svajotojo šelmiškumo. Ir jei mes negalime paėmė plunksną ką nors sukurti, bet gimę ir augę savo tautos globoje, išgyvenę tautos džiaugsmų ir kančių istoriją, susipažinę su iš kartos į kartą perduodamu kūrybiniu lobiu, galime pajusti ir įvertinti rašytojo išsireiškimų grožį, vaizdų spalvingumą, atvirą nuoširdumą bei žodžių derinį, kurį randame mūsų rašytojų kūriniuose".

XXV literatūros vakaro dalyviai ir organizatoriai. Iš k.— poetė Kontrimaitė, B. Brazdžionis, B. Volertienė, E. Dovydaitienė, M. Šilkaitis, A. Raulinaitis ir Alė Rūta.

Apačioj, kairėje: Bernardas Brazdžionis kalba apie -viešnią iš Lietuvos poetę Marytę Kontrimaitę. Dešinėj — su Maryte Kontrimaitė kalbasi Juozas Kojelis. (Pokalbis paskelbtas Darbininke, sausio 4 nr.)

Nuotr. V. Maželio.