PABALTIEČIAI WASHINGTONE

Prez. R. Reaganas pasirašo Pabaltijo Laisvės Dienų proklamaciją

Per 200 estų, latvių ir lietuvių visuomenininkų, kultūrininkų ir spaudos darbuotojų birželio 7 d. gavo iŠ Baltųjų Rūmų laiškus - telegramas prez. Reagano vardu kviečiant birželio 13 d. dalyvauti Administracijos apžvalginiame pranešime ir priėmime Pabaltijo Laisvės dienos proklamacijos pasirašymo proga. Kviestinųjų svečių sąrašą Baltiesiems Rūmams pateikė Pabaltiečių Laisvės Lyga (Los Angeles, Kalifornija), kurios pastangomis, talkinant kai kurioms pabaltiečių organizacijoms bei pavieniams asmenims, 1982 metais birželio mėn. JAV Atstovų Rūmų ir Senato buvo pravesta ir be didesnės reklamos proklamacija prezidento pasirašyta. Šiemet tokia proklamacija vėl buvo priimta, pasirašymo iškilmėse dalyvių didžiumą sudarė lietuviai iš įvairių miestų — nuo Kalifornijos — New Yorko — iki Floridos.

Dalyvių tarpe (nuotraukos vidury) Vliko pirm. dr. K. Bobelis, Lietuvos atstovas Washingtone dr. St. Bačkis ir LB krašto tarybos prezidiumo pirm. dr. K. Ambrazaitis.

Prez. Reaganas tarp pabaltiečių.

Baltųjų Rūmų pabaltiečių priėmimo pobūvy susitikę: dr. A. Razma, M. Ambrazaitienė, dr. J. Genys, dr. K. Ambrazaitis, dr. G. Balukas, M. Lenkauskienė, dr. V. Bieliauskas ir dr. E. Lenkauskas.

Pobūvio metu kalbasi dr. V. Vardys, Juozas Kojelis, kun. K. Pugevičius ir dr. T. Remeikis.

Baltųjų Rūmų oficialiųjų pranešimų daliai vadovavo Linas Kojelis, prezidento visuomeninių reikalų vadovės Faith Ryan Whittlerey asistentas. Ji, pasveikindama dalyvius, akcentavo Reagano administracijos siekimus išlaikyti taiką, stiprinant krašto pajėgas.

Apie Sovietų Sąjungą ir JAV užsienio politiką kalbėjo dr. John Lenczowski — Europos ir Sovietų reikalams direktorius, apie dabartinę švietimo padėtį Amerikoje Robert Sweet — vyr. švietimo įstaigos narys, ir maj. Oliver North — krašto apsaugos politinio skyriaus narys apie Amerikos politiką Centrinėje Amerikoje. Po pranešimų buvo gyva klausimų - atsakymų sesija. Administracijos pareigūnai su dėmesiu priėmė dalyvių konkrečių siūlymų, išklausė ir kritiškų pareiškimų bei atsakinėjo į jų paklausimus.

Iš Old Executive Office patalpų, kur vyko informaciniai pranešimai, visi dalyviai buvo pakviesti į Baltųjų Rūmų vaišių salę puikiems užkandžiams ir kokteiliams.

Dalyviams suėjus į Baltųjų Rūmų vadinamą Rytinį kambarį, kur tokie aktai prezidento paprastai yra pasirašomi, atvyko prez. Ronald Reagan. Jis sutiktas plojimais.

Prieš pasirašydamas proklamaciją, kuria 1983 m. birželio 14 diena skelbiama Pabaltijo Laisvės diena, prezidentas kalbėjo: “Šiandien susirinkome priminti seniai kenčiančiųjų Pabaltijo tautų siekimus ir patvirtinti pasauliui, kad jų pavergimo nepripažįstame kaip pastovią padėtį”. Toliau prezidentas priminė, kad 1941 metų birželio 14 d. prasidėjo Pabaltijo žmonių deportacija. Nežiūrint visokios priespaudos, nepavyko sovietams palaužti pavergtųjų dvasios. Ten klesti pogrindžio spauda, pavergtieji savo religinėmis ir tautinėms teisėms ginti panaudoja Helsinkio susitarimus. “Mes taip pat privalome laikyti uždegtą laisvės švyturį, o nuo tos šventos atsakomybės niekada nesitrauksime”. “Aš pažadu jums, kad derybose, siekiant taikos, nepasitrauksime nuo moralinių įsipareigojimų tiems, kurie laikomi nelaisvės pančiuose”.

Prieš pietus Pabaltijo Laisvės lygos nariai turėjo privatų pasitarimą su dr. Lenczowski, LB atstovai lankė kongresmanus ir kongreso pareigūnus. Įteikė memorandumus dėl sovietinės laiškų cenzūros, siuntinių muitų, dėl OSI įstaigos metodų vadinamiems karo nusikaltėliams aiškinti, dėl Amerikos piliečio prof. Vytauto Skuodžio ir kitų sąžinės kalinių išvadavimo iš koncentracijos stovyklų ir t.t.

Buvo suteiktos informacijos apie kun. Alfonso Svarinsko nuteisimą ir bylą, užvestą kunigui Sigitui Tamkevičiui. Buvo aplankytas ir JAV Helsinkio komitetas, kur iškeltas šeimų sujungimo klausimas. LB atstovai A. Budreckis ir J. Aukštikalnienė ir Linas Kojelis turėjo pasitarimų su Antikomunistine Laisvės Federacija.

Sekančią dieną Pabaltijo kraštų jaunimas suruošė Washingtone demonstracijas miesto centre su plakatais ir vėliavomis. Plakatai skelbė žymiuosius pabaltiečių rezistentus, jų tarpe ir kun. Svarinską, buvo dalinami lapeliai apie padėtį pavergtuose Pabaltijo kraštuose. Informavo Georgetown studentus apie Estiją, Latviją ir Lietuvą. Jaunimui demonstruojant prie universiteto, viduje studentams kalbėjo JAV ambasadorė prie Jungtinių tautų dr. Jeanne Kirkpatrick, kuri pažadėjo Pabaltijo pavergimo klausimą iškelti Jungtinėse tautose.

Vakare studentai, prisijungus Washingtone gyvenantiems lietuviams ir kitiems pabaltiečiams, susirinko prie Lincolno paminklo vigilijai. Iš lietuvių pusės kalbėjo Linas Kojelis, Andrius Eiva ir Linas Rimkus. Vėliau trijų okupuotų valstybių atstovai ant didžiulio ąžuolų lapų vainiko, uždegė tris žvakes ir nuleido į Potomac upę.

Baltic Bulletin praneša, kad austrų, vokiečių, italų ir švedų televizijos stotys, spauda ir radijas Prezidento proklamaciją plačiai paminėjo, o Laisvės radijas šią žinią už Geležinės uždangos klausytojams perdavė 14 kalbomis.

S. G.