Partizanai: Istorija ir dabartis

PASIRYŽOME NEMIRTI

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

JAV LB IX tarybos I-ji sesija Clevelande rugsėjo 29-30 d.d.

Pačia reikšmingiausia data ne tik pokarinėje, bet ir visoje išeivijos istorijoje reikia laikyti 1949 birželio 14-ją, kada buvo paskelbta Lietuvių Charta, davusi pradžią organizuotai Pasaulio Lietuvių Bendruomenei. Ta data sutapo su 1941 birželio didžiųjų deportacijų aštuonerių metų sukaktimi, ir tai buvo pats realiausias lietuvių tautą pasinešusiam sunaikinti okupantui atsakymas, kad Lietuvos laisvės labui išeivija apsisprendė nemirti. Apsijungusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje ir solidarume su rezistuojančia lietuvių tauta okupacijoje, tremties lietuviškoji išeivija yra supratusi savo istorinę misiją ir esamose sąlygose geriau negu patenkinamai ją vykdo. Demokratiškos atrankos keliu į Bendruomenės vadovybes ateina aukos ir darbo žmonės, įvairių pasaulėžiūrų, srovinės diferenciacijos, skirtingose vietose stovinčių generacijų skalėje, vyrų ir moterų, Lietuvoje ir už Lietuvos ribų gimusių ir subrendusių. Jeigu didelę atsakomybę prisiima tie, kurie istorinę išeivijos misiją vykdo, tai ne mažesnę prisiima ir tie, kurie tos misijos kelyje Bendruomenei duobes kasa. Nesvarbu, ar tai daro iš ignorancijos, iš klaikaus patriotizmo, oportunizmo, ar įtaigauti iš šalies.

Avilys ir širšių lizdas

Esama veiksnių, kurie gan panašūs į širšių lizdus: bet koks iš šalies kad ir draugiškas prisilietimas, geros valios sugestija, kritiška pastaba tuoj sukelia pyktį, kaltinimų sriautą, atsikeršijimą geluonių nuodais. Bendruomenės avilyje kitaip: čia atvirom širdim priimamos sugestijos, patarimai, siūlymai, kritika. Lietuviškos problemos apylinkių susirinkimuose, apygardų suvažiavimuose ir tarybų sesijose atvirai diskutuojamos, pasiūlymai svarstomi, klaidos taisomos, netobulumai šalinami. Ir štai kodėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenės medis auga, šakoja ir žydi, o nudžiūvusios šakelės genėjamos, kreivos ataugos išpiaustomos.

JAV LB IX tarybos I-ji sesija taip pat paliudijo Lietuvių Bendruomenės gyvastingumą. Apžvelgęs atliktus darbus ir sukurtus planus, išeinančios Kršato valdybos pirmininkas Algimantas Gečys su pagrindu galėjo pasakyti: “LB pirmūnų vizija, kad Lietuvių Bendruomenė apjungs visą išeiviją, pamažu ima tapti tikrove”.

Darbo baruose

Apyskaitinius veiklos pranešimus padarė Algimantas Gečys — Krašto valdybos pirm., Balys Raugas — vykd. vicepirm., Bronius Juodelis — švietimo tarybos pirm., Feliksas Andriūnas — ižd., Aleksandras Radžius —    kultūros tarybos pirm., Aušra Zerr —    visuomeninių reikalų tarybos pirm., kun. dr. Kornelijus Bučmys — kontrolės komisijos pirm. ir Juozas Ardys — garbės teismo narys. Nors ne visose srityse atsiekta vienodų rezultatų, tačiau aplamai veiklos kreivė ėjo kylančia kryptimi ir veiklos apimtimi bei intensyvumu, jaunų žmonių į veiklą įsijungimu ir biudžetiniu augimu.

Organizacinės ribos plečiamos į lietuviškai nebekalbančią vad. Pennsylvanijos “angliakasių Lietuvą”, kur pradedama organizuoti lituanistines mokyklas suaugusiems, lietuviškas radijo valandėles, kultūrinius pasireiškimus. Čia daug talkina vyčiai, sąmoningi lietuviškų parapijų klebonai ir anglų kalba leidžiamas biuletenis “Bridges” (red. R. Stirbys). JAV-se šiuo metu veikia 71 apylinkė, pasiskirsčiusi į 8 apygardas.

LB veikėjų organizacinėmis pastangomis bei tėvų pasiaukojimu, lituanistinio švietimo pozicijos atlaikomos. 1978-79 mokslo metais JAV-se veikė 28 lituanistinės mokyklos su 1925 mokiniais ir 247 mokytojais. Į lituanistinį švietimą investuota 221,095 dolerių suma. Švietimo tarybai pirmą kartą pasisekė gauti iš JAV valdžios virš 40,000 dolerių lituanistinių mokyklų mokytojų tobulinimui.

Kultūros srities darbuotojai bei atskirų menų kūrėjai į organizacinį apsijungimą sunkiau įtraukiami, tad Kultūros tarybos pastangos buvo nukreiptos į sąlygų kultūrinei veiklai skatinti sudarymą: skelbiami konkursai, skiriamos premijos, finansuojami kultūriniai renginiai, sudaromi planai kultūrinių leidinių paruošimui ir t.t.

Bendruomenei reiškiamas visuomenės pasitikėjimas ją taip pat pastatė ant sveikų finansinių pagrindų, ir kadenciją baigusioji valdyba naujajai valdybai galėjo perduoti dvigubai didesnę sumą, negu pati prieš trejus metus buvo gavusi. Aplamai, jei būtų padaryta apylinkių, apygardų ir centrinių institucijų piniginių apyvartų suvestinė, tai JAV LB-nės metinės sumos siektų kelis milijonus. Vien Krašto valdybos 1979 balanse figūravo 142,500 dolerių suma ir 73,500 dol. bankuose. Sudedamos aukos Vasario 16 proga Lietuvos laisvinimo darbams remti rodo vis stiprėjantį Lietuvių Bendruomene, kaip laisvinimo veiksniu, pasitikėjimą. Jei prieš dešimtmetį LB-nei Vasario 16 proga tekdavo 4000-6000 dol., tai 1979 laisvinimo darbams finansuoti buvo sudėta arti 40,000 dolerių. Didžiausia suma — 5,381 dol. — buvo surinkta Detroite, kur

VIII tarybos prez. pirm. Raimundas Kudukis (dešinėje) Vilniaus un-to sukaktuvinį medalį įteikia krašto valdybos pirm. Algimantui Gečiui.

Pranešimą daro Visuomeninių reikalų tarybos pirm. Aušra Zerr

Altos žmonės teisę aukoti Bendruomenei iki šiol piktai tebeneigia. Kanados lietuviai, kurie visas Vasario 16 aukas nukreipdavo Tautos Fondui, Vlike įsiteisinus kai kurioms negerovėms, irgi priėmė laisvo apsisprendimo principą. Nuo 1980 metų Vasario 16 aukas paskirstys pagal aukotojų valią.

Laisvinimo veikloje Krašto valdyba Lietuvos laisvinimo reikalams skirtas aukotojų viltis pilnai pateisino. Šioje srityje

dirbta ištvermingai ir išradingai. Informacinės literatūros kitataučiams paruošime dirba dr. T. Remeikis, B. Nainys, dr. B. Kaslas, L. Kerulis, dr. R. Šilbajoris, kun. K Pugevičius, prof. R. Krickus ir kiti. Politinių kalinių gelbėjimo akcijoje ryšiai palaikyti su Amerikos Raud. Kryžiumi, Jungtinėmis Tautomis, Tarptautine žmogaus teisių lyg', Am-nesty International, Amerikos žydų komitetu, Amerikos delegacija JT žmogaus teisių komisijoje ir t.t. Politinių kalinių gelbėjimo klausimas keliamas visoje Amerikos spaudoje ir spec. paruoštose anglų kalba radijo programose. Žmogaus teisių paneigimo Lietuvoje reikalu buvo ruošiami memorandumai ir su dokumentine medžiaga pateikti Amerikos ir tarptautinėms institucijoms.

JAV administracija LB-nės darbuotojams rodė išskirtiną palankumą, sudarydama sąlygas kontaktams su atsakingais valdžios pareigūnais. Tas sąlygas krašto valdyba išmaningai išnaudojo: vienų metų laikotarpyje, rūpinantis Lietuvos reikalais, turėta 15 svarbesnių audiencijų, konferencijų bei priėmimų JAV valdžios įstaigose. Bendraudama su LB atstovais, krašto administracija suprato, kad demokratiškai besitvarkanti Lietuvių Bendruomenė sudaro vieningą tautinę grupę, reprezentuojamą intelektualiai pajėgių žmonių, su kuriais galima vesti prasmingus pokalbius. Į politiniams kaliniams gelbėti įkurtos organizacijos, “Koalicija išlaisvinti Petkui ir Gajauskui”, garbės komitetą sutiko įeiti 38 įtakingi visuomeninio, religinio ir kultūrinio gyvenimo autoritetai.

Už ryšių su tautinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis sėkmingą išvystymą ir už respekto JAV valdžioje laismėjimą nuopelnai priklauso Aušrai Zerr, Algimantui Gečiui, Rimui Česoniui, kun. Kazimierui Pugevičiui, Algimantui Gureckui, Daivai Kezienei ir jų bendradarbiams. Respektą LB-nei galėtų pailiustruoti ir toks faktas, kad į popiežiui suruoštą priėmimą Baltuosiuose Rūmuose iš lietuvių buvo pakviesti tik Lietuvių Bendruomenės darbuotojai. Teisus buvo Alg. Gečys savo pranešime teigdamas, jog “tiek prez. Fordo, tiek prez. Carterio administracijų LB-nei parodytas išskirtinas dėmesys leido LB-nei tapti pirmaujančiu laisvinimo srities veiksniu”.

Nauji organai

Sesijoje, renkant vykdomuosius organus, vėl pasireiškė LB-nės gyvastingumas: ir į Krašto valdybos pirmininkus, ir į Tarybos prezidiumą buvo pakankamai kandidatų. Bendruomeniškoji dvasia tačiau lėmė, kad nebuvo nei “laimėtojų”, nei “pralaimėtojų”. Neišrinktieji atėjo talkininkauti išrinktiesiems.

Pranešimą daro krašto valdybos vykd. vicepirm. Balys Raugas

Pagrindinis sesijos paskaitininkas Bronius Nainys, buv. JAV Krašto valdybos ir PLB valdybos pirmininkas.

Į krašto valdybos pirmininkus buvo išrinktas Vytautas Kutkus, kurio sudarytą kabinetą vėliau patvirtino balsavimo keliu visa taryba: Algimantas Gečys — visuomeninių reikalų tarybos pirm., Jonas Kavaliūnas — švietimo tarybos pirm., Ingrida Bublienė — kultūros tarybos pirm., Jonas Urbonas — vykdomasis vicepirm. organizaciniams reikalams, Aušra Zerr —    I-ji vicepirm. politiniams reikalams, Violeta Abariūtė — vicepirm. specialiems reikalams, dr. Antanas Butkus — vicepirm. socialiniams reikalams, Robertas Selenis — vicepirm. juridiniams reikalams, Algis Rugienius — vicepirm. sporto reikalams, Alfonsas Vėlavičius — iždininkas, Albertas Misiūnas — protokolų sekretorius, Karolis Balys — reikalų vedėjas, Irena Daunorienė — sekretorė anglų kalba.

Tarybos prezidiumas sudarytas Bostone: V. Izbickas — pirm., R. Veitas, M. Drunga, Č. Mickūnas ir V. Vėbraitė-Gustienė; garbės teismas Clevelande; dr. E. Lenkauskas —    pirm., R. Bublys, R. Kudukis, A. Širvaitis ir V. Čyvas; kontrolės komisija Čikagoje: K. Sušinskas, V. Šoliūnas ir J. Vaznelis.

Labai slegiantį įspūdį sesijos dalyviams padarė specialus PLB pirm. Vytauto Kamanto pranešimas iš tuo pačiu metu Washingtone vykusio VLIK-o valdybos posėdžio. Buvo pranešta, kad pirm. dr. Kazys Bobelis, pažeisdamas VLIK-o orumą ir išryškindamas savo charakterio irracionalumą, vartodamas koliojančius žodžius, iš posėdžio išvarė PLB-nės ryšininką prie Vlik-o Algimantą Gu-recką. Esama nuomonių, kad keli VLIK-o valdybos nariai iš anksto buvo suplanavę tuo būdu nusikratyti LB-nės ryšininku, nes nebepajėgė pakelti A. Gurecko intelektualinio pranašumo. Bobelio išpuolis, atrodo, bus užbaigęs PLB-nės pastangas surasti jei jau ir ne nuoširdaus, tai bent džentelmeniško bendravimo formas su dabartiniu VLIK-u, nes PLB valdyba galutinai apsisprendė organizuoti politinei veiklai Visuomeninių reikalų komisiją. 1979.X.17 d. posėdyje PLB valdyba patvirtino tos komisijos branduolį šios sudėties: Vytautas Kamantas (pirm.), dr. Kazys Ambrozaitis, Bronius Bieliukas, Algimantas Gureckas, Saulius Kuprys, Ilona Laučienė ir dr. Tomas Remeikis. Branduolys sudarys pilną komisiją, papildydamas ją nariais iš JAV-bių, Kanados ir kitų kraštų. Su Visuomeninių reikalų komisija artimai dirbs Kanados LB krašto valdybos pirm. J. Simanavičius, buv. JAV LB krašto pirm. Alg. Gečys ir dabartinis pirm. V. Kutkus.

Regis jau laikas būtų ir oligarchiškos prigimties veiksnių vadovybėms įsisavinti Lietuvių Chartos žodžius, jog tik paklusdami demokratijos principams vykdysime Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą.

J.Kj.

Mielas skaitytojau, pastabas apie šį “Į Laisvę” numerį siųsk redaktoriui iki 1980.III.I