Kronikos penkmetis
TĖVYNĖJE
Prieš penkerius metus kovo 19 pasirodė “LKB Kronika”, šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje geriausiai pažįstamas lietuvių pogrindžio spaudos leidinys. Penkmetinės sukakties proga pateikiame čia kai kuriuos kronikos atgarsius užsienyje.
“Nuo 1972 ‘LKB Kronika’ mus tolydžio informuoja. Ji skelbia faktus. Nors pranešimai dažnai atrodo sausi, jie betgi tiesiog primena Kankinių aktus. Kaip Rusijoje, taip ir Baltijos kraštuose KGB atkakliai stengiasi suduoti mirtiną smūgį pogrindžio leidiniams. Jei betgi rusiškoji kronika yra praktiškai akonfesionali, tai lietuviškasis leidinys griežtai ribojasi pranešimais apie persekiojimus dėl religinių priežasčių”. Štai tokiais žodžiais apibūdina “LKB Kroniką” ką tik Vakarų Vokietijoje iš spaudos išėjusi prancūzo Andrė Martin ir vokiečio Peter Falke knyga “Christus stirbt in Litauen” (Kristus miršta Lietuvoje). Šioje turiningoje knygoje plačiai apžvelgiamos Lietuvos dabartinės sąlygos ir įvykiai, daugiausia pasiremiant minėtos kronikos medžiaga. Tai, gal būt, geriausiai pavaizduoja pačios kronikos vertę ir reikšmę šiandien.
Italų žurnalistas Pietre Monti, išleidęs pirmuosius dešimtį kronikos numerių atskira knyga itališkai, savo įvade tarp kitko pažymi: “LKB Kronika” nusipelno rūpestingo skaitymo ir apmąstymo ne tik kaip dokumentų rinkinys, kaip draudžiamoji neteisybių kronika, bet dar labiau kaip ištisas, su meile parašytas, mažos tautos istorijos skyrelis”.
Šveicarų žurnalo “Glaube in der 2. Welt” redaktorius, evangelikų kunigas Eugenijus Voss, pernai paskelbė išsamią ir dokumentuotą studiją apie Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje, remdamasis beveik išimtinai kronikos dokumentais.
Lietuviškąją kroniką kaip vertingą žinių šaltinį labai aukštai įvertina ir žymus religinių reikalų tyrinėtojas anglikonas kun. Michael Bourdeaux, paruošęs anglų kalba straipsnių ir knygą apie Lietuvą.
Tai tik mažytė dalis tų atgarsių, kurių per penkerius savo gyvavimo metus susilaukė “LKB Kronika” Vakaruose.
Praėjus dvejiems metams nuo kronikos pasirodymo, jos nr. 14 rašė: “1972 kovo 19 labai nedrąsiai pasirodė “LKB Kronikos” numeris, visai nenujausdamas, kokio dėmesio susilauks Tėvynėje ir pasaulyje. Ateistinė valdžia ją apkaltino ir masinėmis kratomis bei areštais bandė nutildyti. Nepavyko”.
Po metų, būtent 1975 vasarą, režisierius Jonas Jurašas Tarptautinėje Sacharovo apklausoje Kopenhagoje galėjo paliudyti: “Šis pogrindžio leidinys per trejus savo gyvavimo metus tapo maksimalaus objektyvumo ir nūdienos dokumentu, išreiškiančiu totalistinio režimo smarkiai varžomos tautos dvasią ir nuotaikas . . . ‘LKB Kronika’ eina toliau, nors valdžia mėgina kolaborantų rankomis ją iš vidaus sužlugdyti. Nepakeltu tonu registruojami faktai virsta viltingiausiu žinių šaltiniu apie tai, kaip ir kokiais būdais vedama kova prieš Katalikų Bažnyčią, kaip prievartaujama sąžinės ir įsitikinimų laisvė, kaip slopinamos pagrindinės žmogaus teisės, kaip spaudoje, paverstoje režimo monopoliu, siautėja cenzūra, ir viso to išdavoje, kaip faktiškai vykdomas lietuvių tautos genocidas”. “Aidai”, minėdami kronikos pasirodymo ketvirtąsias metines, pernai rašė: “Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami kronikos skelbiamieji faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos patsai šaltinis — graudžiai kuklūs “LKB Kronikos’ pluoštai — atrodytų kaip nykštukas prieš milžiną. Čia pasitvirtina lietuviško priežodžio išmintis, kad “mažas kupstas didelį vežimą apverčia”.
Chicagos “Draugo” šeštadieninis kultūros priedas “Mokslas, menas, literatūra” savo “Kertinėje paraštėje” prieš kiek laiko rašė: “Užsienyje šiuo metu plačiausiai žinomas tokios rūšies (pogrindžio) leidinys “LKB
Kronika”, reguliariai einanti nuo 1972 metų. Kiekvienam jos numeriui tenka nugalėti daug sunkių ir pavojingų kliūčių, ligi jis pasiekia Vakarus ir gali pasinaudoti išorinės laisvės sąlygomis: būti skelbiamas, per
spausdinamas, verčiamas į įvairias užsienio kalbas, viešai platinamas, skaitomas ir nagrinėjamas. “LKB Kronika” domisi ne vien tik užsienio lietuviai. Ji turi nemažai pastovių skaitytojų užsieniečių. Jos skelbiamas žinias ir dokumentus persispausdina įvairių kraštų spauda”.
Čia paminėtieji ir daugybė kitų atgarsių vienbalsiai liudija nepaprastą lietuviškosios kronikos kaip žinių šaltinio reikšmę. Per penkerius gyvavimo metus ji to pasiekė, griežtai laikydamasi nuo pat pirmojo numerio užsibrėžto tikslo — skelbti tiktai teisingus, kruopščiai patikrintus faktus. Tačiau tiesos meilė ir jos skelbimas paaiškina daugiau kronikos populiarumą. Jos nuostabų gajumą pogrindžio sąlygomis lėmė ir lemia tik jos leidėjų, bendradarbių ir rėmėjų asmeninė auka bei ištvermingas ryžtas. Todėl pažymint “LKB Kronikos” pasirodymo penktąsias metines, žvilgsnis pirmiausia krypsta į tuos, kurie, kaip Nijolė Sadūnaitė, Juozas Gražys, Petras Plumpa-Pluira, Povilas Petronis, Sergejus Kovaliovas šiandien koncentracijos stovyklose kenčia už paramą kronikai.
Visi, kam brangi spausdinto žodžio laisvė, su pasigėrėjimu ir susižavėjimu sveikina lietuviškosios kronikos leidėjus, jau penketą metų ištvėrusius sunkiame persekiojamos pogrindžio spaudos kelyje, linkėdami kuo greičiau sulaukti normalesnių darbo sąlygų.
Dr. J. L.
