Komunistai pasaulyje
“Yearbook on International Communist Affairs 1976” skelbia, kad 90 kraštų su 3,671,347,000 gyventojų komunistų apytikriai yra 60, 738,769. Jie 16-je kraštų yra pasigrobę valdžią, 45 kraštuose veikia legaliai ir 29 kraštuose — nelegaliai. Tarpusavio santykių atžvilgiu 49 kraštų komunistai rikiuojasi pagal Kremlių, 8 — pagal Kiniją, 19 kraštų yra suskilę, 9 kraštų laikosi nepriklausomos linijos ir 5 kraštų — neutralūs.
Atskiruose kraštuose komunistų padėtis taip atrodo: Airijoj* (3,066), — 300 leg. prorus.,
*Skliausteliuose skaičiai reiškia krašto gyventojų skaičių tūkstančiais.
Albanijoj (2,378) 100.000 su viršum, valdžioj, prokin., Alžyre (16,794) 400 leg. prorus., Argentinoj (25,030) 147,000 leg. prorus, Australijoj (13,574) 2300 leg. nepri., Austrijoj (7,600) 25,00 leg. suskilus, Bangladesh (73,746) 2500 neleg. prorus., Belgijoj (9,800) 10, 000 leg. suskilus, Bolivijoj (5,272) 450 neleg. skilus, Brazilijoj (107, 613) 7000 neleg. skilus,
Bulgarijoj (8,741) 700,000 vald., prorus., Bur-moj (30,429) 6500 neleg. prokin., Čekoslovakijoj (14,804) 1 mil. vald., prorus., Čilėje (10,584) 100,000 neleg. prorus., Danijoj (5,100) 8000 leg. prorus., Did. Britanijoj (56,100) 29.000 leg. prorus., Domininkonų resp. (4,697) 1500 neleg. skilus, Egipte (37,335) 500 neleg. prorus., Ekvadore (6,705) 600 leg. skilus, EI Salvadore (4,100) 175 neleg. prorus., Filipinuose (42,845) 2000 neleg. skilus, Graikijoje (9,094) 27, 500 leg. prorus., Guadalupėj (352) 3000 leg. prorus., Gvatemaloj (5,853) 750 neleg. prorus., Gvijanoj (811) 100 leg. prorus., Haiti (4,569) 150 neleg. prorus., Hondūre (2,749) 750 neleg. prorus., Indijoj (600,297) 355,000 leg. prorus., Indonezijoj (131,166) 800 neleg. skilus, Irake (11,024) 2000 leg. prorus., Irane (33, 200) 1000 neleg. prorus., Islandijoj (218) 2500 leg. neprikl., Ispanijoj (35,596) 5000 neleg. neprikl., Italijoj (55,758) 1,702,600 leg. neprikl., Izraelyje (3,372) 1500 leg. prorus., Japonijoj (110,932) 330,000 leg. neprikl., Jordanijoj (2,708) 400 neleg. protus., Jugoslavijoj (21,352) 1,192, 446 vald. neprikl., Jungtinėse Valstybėse (215,000) 15,000 leg. prorus., Kambodijoj (7,634) 10,000 vald. prokin., Kanadoj (22,781) 2500 leg. skilus, Kinijoj (942,012) 28 mil. vald. Kipre (660) 12,000 leg. prorus., Kolumbijoj (22,217) 12,000 leg. skilus, Kostarikoj (1968) 1500 leg. prorus., Kuboj (9,253) 200,000 vald prorus., Laose (3,336) ?? vald. neutr., Lenkijoj (34,022) 2,453,000 vald. prorus., Libane (2,449) 3000 leg. prorus., Liuksemburge (357) 500 leg. prorus., Malezijoj (11,860) 3000 neleg. prokin., Martinike (347) 1000 leg. prorus., Meksikoj (58,075) 5000 leg. neprikl., Mongolijoj (1,444) 58,000 vald. prorus., Moroke (17,274) 500 leg. prorus., Nauj. Zelandijoj (3,092) 220 leg. skilus, Nepale (12,550) 5000 neleg. skilus, Nikaragua (2,153) 150 neleg. prorus., Norvegijoj (4,014) 2500 leg. neutr., Olandijoj (13,634) 10.000 leg. neprikl., Pakistane (70, 938) 800 neleg. prokin., Panamoj (1,668) 500 neleg. prorus., Paragvajuj (2,547) 3500 neleg. skilus, Peru (14,819) 3200 leg. skilus, Pietų Afrikoj (24,964) 300 neleg. prorus., Portugalijoj (8,499) 50,000 leg. prorus., Prancūzijoj (53,030) 500,000 leg. prorus., Puertorike (900) 125 leg. prorus., Reunione (494) 800 leg. neprikl., Rytų Vokietijoj (17, 050) 1.9 mil. vald. prorus., Rumunijoj (21,100) 2.5 mil. vald. neutr., San Marine (19) 300 leg. prorus., Singapūre (2,254) 200 neleg. prokin., Syrijoj (7,345) 3500 leg. prorus., Sov. S-gos (254,300) 15 mil. vald., Šri Lankoj (13,763) 3000 leg. skilus, Sudane (18,000) 3500 neleg. prorus., Suomijoj (4,700) 48,000 leg. prorus., Šiaur. Korėjoj (16,507) 2 mil. vald. neutr., Švedijoj (8,192) 17.000 leg. skilus, Šveicarijoj (6,500) 6000 leg. prorus., Tailande (42,298) 8000 neleg. prokin., Tunise (5,776) 100 neleg. prorus., Turkijoj (39,219) 2000 neleg. prorus., Urugvajuj (3,064) 30.000 neleg. prorus., Vak. Berlyne (2,100) 8000 leg. skilus, Vak. Vokietijoje (62,150) 40,000 leg. skilus, Venecueloj (11,980) 6000 leg. skilus, Vengrijoj (10,510) 754,353 vald. prorus., Vietname (45,166) 1.08 mil vald. neutr.
Pagelbinės komunistų organizacijos yra Šios: Tarptautinis demokratinių advokatų susivienijimas skaičiuoja 25,000 narių. Centras Briusely, Belgijoj. Tarptautinė rezistencijos kovotojų federacija su apie 4 mil. narių. Centras Vienoje, Austrijoje. Tarptautinė žurnalistų organizacija skaičiuoja apie 150,000 narių. Centras Pragoje, Čekoslovakijoje. Tarptautinė studentų sąjunga. Centras Pragoje. Narių skaičius nežinomas. Tarptautinė demokratinė moterų federacija skelbiasi turinti 200 mil. narių. Centras Rytų Berlyne. Pasaulinė demokratinio jaunimo federacija skaičiuoja 100 mil. narių. Centras Budapešte, Vengrijoj. Mokslinių darbuotojų pasaulinė federacija skelbiasi su 300,000 narių. Centras Londone. Pasaulinė profesinių sąjungų federacija su apie 170 mil. narių. Centras Pragoję. Pasaulinė taikos taryba su skyriais 80-je kraštų. Centras Helsinky, Suomijoj.
Pagrindiniai tarptautiniai instrumentai žmogaus teisėm ginti
1. J.T. visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1949); 2. Europinė sutartis pagrindinėm žmogaus teisėm bei laisvėm apsaugoti (1950); 3. J. T. sutartis dėl tremtinių padėties (1951); 4. J.T. sutartis dėl moterų politinių teisių (1952); 5. J.T. sutartis dėl ištekėjusių moterų pilietybės (1957); 6. J.T. sutartis prievartos darbams panaikinti (1957); 7. J.T. priimtos normalinės kalinių traktavimo taisyklės (1957); 8. J.T. sutartis prieš diskriminaciją švietimo sistemoje (1960); 9. J.T. priimta ekonominių, socialinių ir kultūrinių asmens teisių sutartis (1966); 10. J.T. priimta civilinių ir politinių asmens teisių sutartis (1966); 11. J.T. deklaracija dėl dirbančiųjų moterų lygybės galimybių ir traktavimo atžvilgiu (“On equality of opportunity and treat-ment”) (1957); 12. Europos saugumo — bendradarbiavimo konferencijos galutinio akto principinių gairių deklaracija (1975); 13. J.T. deklaracija apsaugoti žmogui nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ir žeminančio traktavimo, ar baudimo (1975).
