PILNAS PASITIKĖJIMAS SAVIMI IR PASIAUKOJIMAS LIETUVYBĖS DARBAMS

DR. ANTANAS RAZMA

LFB Los Angeles sambūrio suruoštas politinių studijų savaitgalis, įvykęs 1974 metų sausio mėnesio 26 ir 27 dienomis Los Angeles mieste, buvo užbaigtas dr. Antano Razmos kalba. čia duodama tos kalbos santrauka.

Redakcija

DR. ANTANAS RAZMA, Joliet, Illinois, medicino gydytojas, visuomenininkas, Lietuvių Fondo sumanytojas ir LF dabartinės centro valdybos pirmininkas.

Kova dėl Lietuvos laisvės gali užsitęsti dar daug metų, todėl mes, tautos dalis išeivijoje, turime ruoštis ilgam ir žūtbūtiniam žygiui už lietuvybės išlaikymą svetur ir talkinti bei remti pavergtam kraštui nusikratyti Maskvos jungo. Tam turime panaudoti visas mūsų idėjines, kūrybines, organizacines ir finansines jėgas bei resursus. Be jokių kompromisų turime pajudėti visu frontu už šį lietuvio credo: atiduoti visas jėgas lietuvybei, išauginti jaunimą lietuvišką ir patriotišką ir visomis išgalėmis padėti pavergtai Lietuvai atgauti pilną laisvę ir nepriklausomybę.

Pasiaukojimas ir kantrybė darbuose

Kiekvienas atsiektas laimėjimas, atliktas darbas, sukurtas kūrinys tampa realybe tik dėka tokių asmenų, kurie nestokoja pasitikėjimo savimi ir nepritrūksta kantrybės bei pasiaukojimo tuos užsimojimus bei žygius užbaigti.

Kai 1961 metų sausio mėnesį Leonardo Valiuko ir jo bendradarbių pradėtas žygis ir rugpjūčio mėnesį suorganizuotas specialus komitetas (Rezoliucijoms Remti Komitetas), siekiąs Pabaltijo valstybių pavergimo klausimą per JAV-bių vyriausybę iškelti Jungtinėse Tautose, daug kas tada galvojo, kad tai neįvykdomas darbas. Leonardo Valiuko ir jo vadovaujamo Komiteto savimi pasitikėjimo dėka ir nesigailint pasiaukojimo darbais ir finansais, įsijungiant į tą žygį didelei lietuvių ir kitų amerikiečių visuomenės daliai, rezultatai buvo tikrai nuostabūs: H. Con. Res. 416 (89th Congress) rezoliucija buvo vienbalsiai priimta 1965 metų birželio 21 dieną Atstovų Rūmuose ir 1966 metų spalio 22 dieną JAV-bių Senate. Tos rezoliucijos pravedimas JAV-bių Kongrese buvo toks netikėtas laimėjimas kovoje dėl Lietuvos laisvės, kad opozicija tam žygiui, nežinodama kaip save “gelbėti”, bandė tą laimėjimą savintis. Tai, žinoma, buvo juokinga ir kartu šlykštu; — tas minėto laimėjimo savinimasis opozicijai negalėjo pavykti ir nepavyko, nors jos ir buvo naudota sukčiausi būdai; tik “nudegė” pirštus.

Tai yra vienas iš mūsų išeivijos gyvenimo klasiškiausių pavyzdžių, kaip galima daug pasiekti žygyje dėl Lietuvos laisvės, jei tik dirbama su pasitikėjimu ir nesigailima aukotis.

Išeivijos misijos atlikimas

Mes, pasitraukę iš savo gimtojo krašto, norėdami išvengti rusų bei komunistų teroro, nesame paskirti išnykti be pėdsakų. Išeivijai yra skirta ir patikėta misija, kurią mes turime realizuoti. Mes turime sekti žydus, kurie, — mėtyti, persekioti bei naikinti visame pasaulyje per porą tūkstančių metų, — neišnyko, nepalūžo, bet priešingai, dar labiau užsigrūdino, dar daugiau įsigijo pasitikėjimo savimi. Tikėdami savo tauta ir nesigailėdami jokių aukų, jie pasiekė savo didįjį tikslą — atkūrė laisvą ir nepriklausomą Izraelio valstybę.

Mūsų išeivijos kelias panašus į žydų tautos: mes be baimės, o su pasitikėjimu savimi turime išdidžiai skelbti pasauliui ir savo jaunimui, kad lietuvių tauta, turinti garbingą, seną ir turtingą praeities istoriją, yra verta ir turi būti laisva ir nepriklausoma, — kaip pilnateisis ir nepriklausomas narys, — pasaulio laisvų ir nepriklausomų valstybių šeimoje.

Tautos ir išeivijos karžygiai

Pavergtoji tauta ryžtingai kovoja prieš Maskvos pavergėjus. Tai liudija šių dienų didvyrių Kalantos, Kudirkos ir kitų darbai. Visa tai turėtų mūsų pasitikėjimą savimi ir savo tauta dar labiau sustiprinti.

Lietuvių išeivija, taip pat, nesigaili aukų lietuvybės išlaikymui bei kovai dėl Lietuvos laisvės. Tai liudija konkretūs lietuvių išeivijos darbai ir žygiai praeityje ir dabar.

Turime nepamiršti ir galvas nulenkti didiesiems išeivijos karžygiams — Juozui Lukšai -Daumantui ir Julijonui Būtėnui. Jie abu atliko pačią didžiausią žmogaus auką: 1951 metais jie buvo nuleisti Lietuvoje kovai ir žuvimui už aukščiausią tautos idealą — laisvę.

Šviesūs išeivijos pavyzdžiai

Kiti išeivijos pavyzdžiai, nors ir nepasiekė tos tragiškos aukos, bet gyvai ir dinamiškai tarnauja lietuvybės misijai. Vienas iš jų būtų — lituanistinio švietimo darbuotojai, lituanistinių mokyklų mokytojai, lituanistinių mokyklų tėvų komitetų nariai, įvairūs su lituanistiniu švietimu susiję organizatoriai bei mecenatai, jaunimo organizacijų vadovai, jaunimo stovyklų įkūrėjai bei išlaikytojai. Visi jie yra mūsų išeivijos veiklos karžygiai, kurie tyliai, bet su pasitikėjimu ir neįkainojama auka nukreipė mūsų jaunimą lietuvybės keliais. Tik jų dėka šiandien mes turime tūkstančius jaunimo lituanistikos mokyklose, gimnazijose ir net universitetuose. Dėka mūsų švietimo darbuotojų šimtai jaunuolių baigė aukštąjį mokslą, be baimės ir išdidžiai save laiko lietuviais ir tam tikra jų dalis yra įsitraukusi į lietuvišką veiklą lietuvybės išlaikymui svetur ir kovai dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Kūrėjų nuopelnai

Kiti pavyzdžiai, kaip šviesiausios žvaigždės, šviečiančios nakties tamsumoje, — tai mūsų įvairių sričių kūrėjai, kurie nepalūžo tremties ir išeivijos sunkumuose, bet išvystė savo talentus, sukurdami mums ir pasauliui pasigėrėtinų žodžio, muzikos ir meno kūrinių.

Jūs, losangeliečiai, esate laimingi, turėdami savo tarpe eilę kūrėjų. Laisvojo pasaulio lietuviai gali jums pavydėti mūsų didžiojo poeto Bernardo Brazdžionio. Jį turite savo tarpe. Jis savo eilėraštyje — Tauta — taip prabyla į mus:

“Jie tarė: Jūs turite tautai tarnauti,

O aš tariu: Mes esame mūsų tauta,

Vargais ir džiaugsmais nešini atnašauti,

Kad būtų ji laisvės vardu papuošta’’.

Kiti išeivijos šviesūs pavyzdžiai — tai spaudos darbuotojai. Kiek jie turi vilties, pasišventimo, kiek dirba, kad lietuviškas spausdintas žodis taptų kūnu! Tiesa, gal šioje srityje esame per daug išsiplėtę. Galėtumėm pasiekti tą patį tikslą (ir dar su geresne kokybe!), jei tik sugebė-tumėm savo jėgas šioje srityje suderinti. Be spausdinto lietuviško žodžio visa mūsų veikla merdėtų. Mūsų spauda yra tas neramus raugas, neleidžiąs lietuviškai kūrybai ir veiklai užmigti ar sustoti. Ir šita svarbi lietuvybės sritis yra palaikoma mūsų plunksnos žmonių, turinčių didelio pasiaukojimo bei pasišventimo.

Patriotinio nusiteikimo dvasiškiai

Kiti gyvi pavyzdžiai — tai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, nepamainomi lietuvybės darbuotojai. Jie stengiasi išlaikyti lietuviškas parapijas, kurių nedaug beliko, bet kurios išliko lietuviškos, tarnaujančios krikščionybei ir tautiniams reikalams. Jūs, losangeliečiai, esate laimingi, turėdami savo parapijos (šv. Kazimiero lietuvių parapijos. Red.) vadovu bei klebonu prel. J. Kučingį. Jis tikrai pavyzdingai veda savo parapiją krikščionybės ir lietuvybės keliais.

Mūsų laimei, turime visą eilę lietuvių vienuolių, moterų ir vyrų; jie, tarnaudami aukščiausiajai Būtybei, taip pat, atiduoda savo duoklę lietuvių tautos reikalams.

Visuomenininkų nuopelnai

Kiti pavyzdžiai, nors kartais ir labai kontraversiniai, bet nepaprastai reikalingi mūsų veiklai — tai visuomenininkai, politikai ir įvairių kitų lietuviškų darbų organizatoriai. Labai maža dalis iš jų eina į tuos darbus bei žygius dėl asmeninės garbės. Jų masės dirba tą darbą sąžinės šauksmo vedami. O tas sąžinės šauksmas įsakyte įsako: nepalikti Lietuvos nelygioje kovoje prieš Maskvos pavergėją!

Visuomenininkas paaukoja savo laisvalaikį, vakarus ir šventadienius visuomeninei veiklai. Dažnai ir visuomenininko šeima, ir jo paties sveikata nuo to nukenčia, bet tas jo vidinis šauksmas neleidžia jam nuleisti rankų ir trauktis iš darbų ir žygių.

Tik visuomenininkų bei organizatorių dėka gimsta didingos šventės, suvažiavimai, stovyklos, lietuvių kultūriniai židiniai. Visuomenininkų dėka lietuvių visuomenė yra skatinama ir vedama į darbus bei žygius — kurti, dirbti ir kovoti dėl lietuvybės išlaikymo ir pilnos laisvės ir nepriklausomybės iškovojimo pavergtai Lietuvai.

Losangeliečių pavyzdys

Šis ir panašūs politinių studijų savaitgaliai atneša bei duoda nepaprastai daug naudos viso laisvojo pasaulio lietuvių visuomenei. Per tą porą dienų buvo paliestos ir nagrinėtos beveik visos svarbiausios ir opiausios lietuvių ir Lietuvos problemos bei klausimai. Ne vienai problemai ar klausimui suradome atsakymų bei sprendimų. Reikia tikrai stebėtis losangeliečių domėjimusi visomis tomis problemomis ir klausimais. Jūs visose tose svarstybose dalyvavote patys; kitų vietovių lietuviai apie tai skaitys mūsų spaudoje. Būtų ir tikslu, ir naudinga jūsų pavyzdį pasekti visoms kitoms lietuvių didesnėms bendruomenėms, sumosiant panašius politinių studijų savaitgalius jei jau ne kasmet, tai bent kas antri metai. Tuo atveju lietuviška veikla žymiai pagyvėtų bei suaktyvėtų visame laisvajame pasaulyje.