IDĖJA VIRSTA REALYBE
Ištrauka iš BERNARDO BRAZDŽIONIO kalbos, pasakytos dr. Antanui Razmai pagerbti pietuose, suruoštuose Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės 1974 metų sausio mėnesio 26 dieną, Los Angeles Hilton viešbutyje. Pagerbimas buvo suorganizuotas LFB Los Angeles sambūrio suruošto politinių studijų savaitgalio proga.
BERNARDAS BRAZDŽIONIS
Besiklausant dr. Antano Razmos kalbos studijų programoje, negalėjau atsiginti minčių, rišančių jį su Lietuvių Fondu, naujos idėjos organizacija, neturinčia sau lygios mūsų visoje išeivijos istorijoje. Kai prieš virš 10 metų dr. Antanas Razma iškėlė lietuviškai kultūrai remti fondo mintį, jis ne vienam galėjo atrodyti nepraktišku Kolumbu, besirengiančiu leistis į mares, ieškoti naujo pasaulio, neturėdamas nei mažos eldijos, ne tik Santa Marijos, Pintos ar Ninos . . . nekalbant apie vyrų įgulą.
Razma buvo vienut vienas. Pats būdamas daktaras, jis fondo mintį metė daktarams, matydamas, kad jie yra pajėgiausi finansiškai ir tikėdamasis, kad jie ne-atsisakvs pasekti daktaro Kudirkos, daktaro Basanavičiaus ir kitų pirmųjų mūsų daktarų patriotų pavyzdžiu. Tai buvo drąsus, bet nerealus, pionieriškas, be garantijos žygis, nes daktaro Razmos “žemė” nebuvo kur nors už vandenynų, jo “aukso kasyklos” ne Kalifornijos kalnuose, kuriuos priėjus teks atrasti, bet beeinant rinkti, prašyti, įtikinėti jų reikalingumą, belstis į sąžinę, gal net maldauti . . . Fondo minties realizavimas — tai buvo vizija, kažkur toli už horizonto, už daugelio mylių, už debesų, už nežinomybės. Bet lietuviai nuo amžių yra vizijų tauta, vizijų žmonės. Ar ne staugiančio vilko vizijoje Gediminui pasirodė šaunaus garso ir didžios šlovės miestas, Lietuvos sostinė Vilnius?! Lietuvą kaip viziją piešė dailininkai Čiurlionis, Žmuidzinavičius: vienas karalių pasakoj, kitas pavidale Vyčio, kylančio iš pelkių, iš už girių, už neblaivaus horizonto. Laisvės vizija lydėjo “aušrininkus”, žadinusius tautą, tos pačios vizijos pagautas šaukė Maironis ją, Lietuvą, “keltis” iš “amžių miego”. Atskirų individų svajonės, siekiai sutartiniais visų darbais viziją pavers realybe. —
Ir šiuose išsibarstymų po platųjį pasaulį ir negandu metuose skausmingai reikėjo idėjos, buriančios visų duokles į vieną, kad išeivijoj išlaikytume lietuvybę, kad ne tik trupiniais “nuo sotaus stalo” (atkištinėmis aukomis) remtume savo kultūrininkus, kad pajėgiomis sumomis keltume lietuviškos kultūros iniciatyvą ir kūrybą.
Daktaro mesta mintis sujudino ne tik daktarus, bet ir kitų profesijų geros valios lietuvius. Galutinai suformulavus idėją, ji virto faktine organizacija, kurios nariu gali tapti ir pasiturįs profesionalas, verslininkas, ir menkai materialiai pasilaikąs pensininkas, kiekviena evangelijos “našlė” fondan gali įnešti savo “skatiką”, tuo paverčiant fondą ne išrinktųjų privilegija, bet visų išeivių lietuvių būtinybe. —
Minties įkūnijimas — milijonas dolerių, iš kurio nuošimčių būtų remiami lietuviškieji darbai ir žmonės . . . Jo dar nėra. Jis eina prie galo. Bet už gautus nuošimčius, netoli šimto tūkstančių, remiamos lituanistinės institucijos, duodamos darbo stipendijos veikalams rašyti, leidžiamos knygos, remiamos mokyklos ... —
Važiuodami automobiliu per Ameriką, jūs neretai pamatysite prie kelių užrašus: “Here work your taxes”. Tai ženklas, kad už jūsų taksų pinigus taisomi keliai, čia “dirba jūsų taksos”. Gal jūs ir nepastebėjote, kad Bostone, New Yorke, Chicagoje ir ne viename kitų miestų, net ir už Amerikos ribų, sėdi už stalo palinkęs lituanistas mokslininkas, istorikas, filosofas, kurdamas veikalą; nuvykstate į Clevelandą, į Los Angeles, į Cicero ar į bet kurią didesnę bendruomenę, dešimtys ir šimtai mokinių šeštadieniais knibžda klasių skruzdėlynuose, kur kitur stovyklauja, dar kitur skaito lietuvišką vadovėlį ar knygą, — tai vis lietuviški židiniai, remiami Lietuvių Fondo. Jeigu jūs esate įnešę bent mažiausią duoklę — šimtą dolerių, jūs su džiaugsmu galite mintyse skaityti: čia “dirba” jūsų įnašas! Ir neliaus dirbęs, nes milijonas yra nepajudinama suma, veikianti tik nuošimčiais. —
Tai taip realizuojasi daktaro Antano Razmos, prieš virš dešimtį metų konkrečiai susirūpinusio lietuvybės išlaikymu, vizija.
O, kad atsirastų daugiau tokių vizijos vyrų, kaip daktaras Antanas Razma!
