JAUNIEJI KOVOJE PRIEŠ OKUPANTUS
“Kultūrinio pasikeitimo” programos rėmuose Sovietų Sąjunga 1972 m. pradžioje į Ameriką atvežė liaudies ir pritaikomojo meno parodą, praturtintą stipria rusų propaganda, kad Baltijos valstybės “savanoriškai įsijungusios į socialistinę valstybę”.
Kelionę su paroda rusai pradėjo nuo Washingtono, o kovo pradžioje perkėlė ją į Los Angeles. JAV LB centro valdyba kreipėsi į abi LB Los Angeles apylinkes, prašydama paieškoti būdų atremti sovietų propagandą. “Reikia parodos klausimu straipsnių spaudoje, protesto demonstracijų, kultūringo patriukšmavimo”, savo kovo 2 laiške apylinkių pirmininkams rašė c. v. vicepirmininkas A. Gečys.
Skubiai sukviestame abiejų aplinkės valdybų pirmininkų LB jaunimo sekcijos ir Lietuvos reikalų komisijų pasitarime buvo nustatyta akcijos strategija. Pagrindinį darbą ir atsakomybę pasiėmė trys jaunosios kartos bendruomenininkai: Ž. Brinkienė, G. Radvenis ir U. Kubilius. Kovo 6 jau buvo išvežioti ir asmeniškai įteikti laiškai ir pareiškimai miesto burmistrui, miesto tarybos nariams, miesto meno departamento komisijos nariams, laikraščių redakcijoms, radijo ir televizijos stotims, o sekančią dieną (IV.7), kai sovietai parodos patalpose suruošė spaudos, radijo ir televizijos žmonėms priėmimą, juos jau sutiko lietuviai demonstrantai su plakatais ir atsišaukimais. Balandžio 8, oficialią parodos atidarymo dieną, ir vėliau dar penkis kartus lietuviai demonstravo ir dalijo atsišaukimus.
Ž. Brinkienės pastangomis Los Angeles miesto tarybos narys A. K. Snyder tarybai pasiūlė priimti rezoliuciją, kad paroda būtų uždaryta, kol nebus išimta lietuviams, latviams ir estams kenksminga propaganda. Vėliau buvo bandyta teismo keliu uždrausti sovietams tą propagandinę medžiagą platinti. Bylą paruošė jaunas advokatas dr. G. Kairys.
Visos akcijos metu išdalinta 3500 atsišaukimų, išgautas pagrindiniame laikraštyje vedamasis, kituose laikraščiuose paskelbta straipsnių, nuotraukų, laiškų. Netikėtai gero dėmesio susilaukta televizijoje. Penkis kartus demonstracijos buvo rodomos įvairių televizijos stočių programose, du kartus televizijos žinių reporteriai pravedė pasikalbėjimus su Ž. Brinkiene, o teismo dieną adv. G. Kairiui buvo leista televizijoje perskaityti lietuvių skundą. Pakartotinai apie lietuvių demonstracijas ir kitą akciją pranešinėjo Los Angeles radijo stotys. Ir taip čia mokslus (ir lituanistines mokyklas) baigę keturi jauni lietuviai padarė už keliasdešimt tūkstančių dolerių nenuperkamą pasitarnavimą Lietuvos bylos reikalu, išleisdami tik 215 dolerių.
Informaciją apie atskiros vietovės lietuvių teisinga kryptimi pajudėjimą (kurio kai kurių laikraščių lietuviškieji korespondentai “nepastebėjo”) reikia papildyti viena charakteringa smulkmena. Eidama į teismą, Lietuvių Bendruomenė advokato patarimu pakvietė vietos Balfą ir Altą būti kolektyviu kaltintoju. Balfas sutiko, o Alto sk. pirmininkas (sakoma, pasitaręs su centru) atsisakė. Priežastis — Bendruomenė sau siekianti reklamos ir pakvietimą netinkamu būdu padariusi.
Jaunųjų lietuvių veikėjų Alto skyriaus valdybos elgesiu pasipiktinimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
J.
