SKELBTI PALIAUBAS
VEDAMIEJI
Prieš Antrąjį pasaulinį karą, japonams užpuolus Kiniją, savo tarpe bekovoją kinai nacionalistai ir komunistai paskelbė paliaubas ir ginklą atsuko prieš bendrą priešą. Lietuva ne užpulta, bet priešo pavergta. Rodos, to fakto turėtų pakakti, kad laisvėje operuojančios lietuviškos jėgos galėtų be didesnių sunkumų išvystyti vieningą akciją, kiek įmanoma, pavergtam kraštui pagelbėti.
Esame pluralistinės visuomenės dalis, tad pasiskirstymas ideololgijomis, grupėmis, srovėmis yra neišvengiamas, kad ir kaip kas tam nepritartų ar jį pagrįstai smerktų. Tačiau ne pagrindinė blogybė yra pats pasiskirstymas. Daug blogiau, kad tos grupės, srovės, generacijos nesiekia vieningos veiklos kovoje už Lietuvos išlaisvinimą. Gal pagrindinė klaida buvo tai, kad per pastaruosius 15 metų lietuviškieji veiksniai daugybę kartų rinkosi į pasitarimus ir konferencijas savo kompetencijos riboms nubrėžti, o ne laisvės kovos strategijai išdirbti, planams priimti ir pareigoms atlikti. Vietoje kovos prieš okupantą, prasidėjo nesibaigią beatodairiški kivirčai savo tarpe už “valdžios” teritorijos išlaikymą ar kompetencijos ribų praplėtimą. Veikėjų vertingumo mastu imta laikyti priklausymas ar nepriklausymas kokiai organizacijai, o ne jų pajėgumas, patirtis, atlikti darbai praeityje ar pasiruošimas ir veikla dabartyje. Ir taip buvo prarasta daug brangaus laiko, sugadinta kraujo, išeikvota kovai už Lietuvos laisvę suaukoto pinigo.
Pribrendo ir jau perbrendo laikas kovai savo pačių tarpe paskelbti paliaubas. Tarptautinės politikos lauke prasidėjęs didžiųjų pasaulio galybių manevravimas gali būti ženklas artėjančių istorinės reikšmės lūžių. Įvykiams sutikti neužtenka vien budėti, bet daugiau rodyti budrumo, ryžto daryti sprendimus ir išmintingai bei pasiaukojančiai veikti.
Budėti ir įvykius tiksliai pastebėti gali ir eiliniai bendruomenės nariai. Jie laiku pajėgia ir aliarmuoti. Gi sprendimai ir veiklos iniciatyva turi ateiti iš vadoviečių. Vien paskutiniu metu “bebudėdami” Amerikos lietuvių vadai pamiršo paveikiai akcijai pašaukti lietuviškas jėgas ryšium su prezidento Nixono pramatyta kelione į Maskvą. Paruoštoji peticija perdaug mėgėjiškai suredaguota ir parašų rinkimas neefektingai pravestas.
Kovai dėl Lietuvos laisvės Amerikoje revitalizuoti reikia naujos konferencijos, kurion turėtų būti pakviesti autoritetingi, patyrę, asmenine auka ištikimybę Lietuvos laisvei paliudiję ir lietuviškame gyvenime prasmingai besireiškią, dr. Adolfo Damušio žodžiais kalbant, susipratusios ir susiprantančios generacijos atstovai.
