LF BIČIULIŲ STOVYKLA WASAGOJE

Po 10 metų Kanados ir JAV-bių LFB centro valdyba tradicinę studijų ir poilsio vasaros stovyklą 1972 vėl suorganizavo Wasagoje (Kanadoje). Technišku jos suorganizavimu ir pravedimu rūpinosi Kanados bičiuliai: V. Aušrotas, A. Bajorinas, V. Krikščiūnas, V. Birieta, dr. Č. Kuras, S. Dargis ir kiti. Stovyklos kapelionas— kun. J. Staškus, vadovas — V. Aušrota, moderatorius — prof. A. Musteikis, ūkvedys — J. Jasinevičius.

Studijinėn programos dalin buvo sutelkta visas būrys pajėgių mąstytojų ir įvairių sričių specialistų, plačiai ir giliai atskleidusių lietuviškos buities tikrovę, nors savo tematika paskaitos ir pilnai nesikoncentravo apie pagrindinę temą “Lietuviškos išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje”. Pasirodo, kad intelektualinės minties santalka galima ir be išankstinės narciziškos “visuotinio intelektualinio pobūdžio” autoreklamos.

Lietuvai rusų okupacijoje skirtas pagrindinis dėmesys. Šios srities temas nagrinėjo Draugo redaktorius rašytojas Aloyzas Baronas, dr. Antanas Klimas (Rochesterio u-tas), Genius Procuta (Ottawos u-tas) ir dr. Vytautas Vardys (Oklahomos u-tas).

Dr. A. Klimas“Kalbotyra okupuotoje Lietuvoje” paskaitoje pastebėjo, kad lituanistikos bei baltistikos studijoms Lietuvos kalbininkai rodo daug entuziazmo. Jie yra daug padarę, tačiau galėtų žymiai daugiau atsiekti, jei okupantas neizoliuotų jų nuo Vakarų mokslo židinių. Iki šiol nė vienas kalbininkas į Vakarus studijoms nebuvo išleistas. Anksčiau net ir Vakaruose išleisti mokslo veikalai negalėjo jų pasiekti, kol nebuvo išversti į rusų kalbą. Dabar ta prasme padėtis gerėjanti, tačiau daugumoje jie nėra įsisavinę pačių moderniųjų kalbos tyrinėjimo metodų. Esą sunku pasakyti, kuria linkme, nužudžius prof. Joną Kazlauską, nueis modernioji kalbotyra okupuotoje Lietuvoje.

Profesorius J. Kazlauskas, anot prelegento, buvęs genialus kalbininkas, prilygstąs J. Jablonskiui ir K. Būgai.

JAV IR KANADOS BIČIULIAI IR SVEČIAI metinėje studijų ir poilsio stovykloje.

 

PO RAŠYTOJO ALOYZO BARONO PASKAITOS rimtai nusiteikę stovyklautojai: iš kairės — Al. Baronas, St. Barzdukas, J. Žilionis, V. Majauskienė, P. Kisielius, Z. Akelaitienė, Č. Kuras, A. Musteikis, J. Mikonis, V. Akelaitis, V. Palubinskas ir V. Majauskas.

STOVYKLOS VADOVAS VYTAUTAS AUŠROTA prižiūri drausmę.

 

G. Procuta paskaitoje “Sovietinio auklėjimo ir švietimo nesėkmės bei pavojai” paieškojo tų nesėkmių priežasčių aplamai visoje komunistinėje švietimo ir auklėjimo sistemoje ir specifiniai okupuotoje Lietuvoje. Komunistiškiems auklėjimo tikslams, nukreiptiems į žmogaus perkeitimą, pasiekti sovietai bandė visokias priemones:    indoktrinaciją, viliojimus, prievartą. Tačiau nepripažino žmogiškosios individualybės ir suignoravo pedagoginę psichologiją, tad ir pateko į aklavietę. Jų auklėjimo metodai tokie nesėkmingi, kad į standartinius komunizmo šūkius sovietų jaunimas atsako nuoboduliu. Entuziazmą galėtų sukelti didesnės laisvės, bet varžtų atleisti režimas bijo. Nepasitikima ir okupuotos Lietuvos mokytojais, nors 90% jų jau komunistinės sistemos produktas.

(Redakcijos pastaba: dr. V. Vardžio paskaita atspausdinta “J Laisvę” 55 (92) numeryje, o A. Barono — spausdinama šiame numeryje, todėl šių prelegentų minčių pristatymas išleidžiamas).

Išeivijos jaunimo problemas lietė filosofijos doktorantas Kęstutis Girnius paskaitoje “Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje”, PLB valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas ir Vasario 16 gimnazijos mokytojas Vincas Bartusevičius.

(Redakcijos pastaba:K. Girniaus paskaita spausdinama šiame “Į Laisvę” numeryje.

LFB Čikagos apygardos valdybos narį bičiulį

KĘSUTĮ GIRNIŲ ir

VIDĄ BIČIŪNAITĘ,

rugsėjo 9 išėjusius į bendrų šeimyninio gyvenimo kelių, sveikina ir asmeniškai laimingų bei lietuviškai prasmingų dienų linki

Lietuvių Fronto Bičiuliai

S. Barzduka sapžvelgė neseniai įvykusį PLJ kongresą, kuriam viso pasaulio jaunimas ilgai ir nuoširdžiai ruošėsi. Keturiolikos kraštų lietuviško jaunimo atstovai padarytais kongrese nutarimais angažavosi lietuviškai išeivijos ateičiai. Nutarimam vykdyti įkurta Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjunga. “Jei rasis ryžto bei jėgų nutarimams vykdyti, tai kongresas save pateisins, jei pritruks, galės džiaugtis įvairūs mūsų skeptikai, kurie ir dabar norėjo, kad kongresas nepasisektų“, kalbėjo PLB valdybos pirmininkas.

V. Bartusevičius aptarė lietuvių jaunimą išeivijoje ir jo uždavinius bei santykį su okupuotos Lietuvos jaunimu. Einant iš kartos į kartą, pastebėjo paskaitininkas, lietuvių kalbos mokėjimas palaipsniui silpsta, tačiau lietuviškas sąmoningumas gali išlikti stiprus. Išeivijos ir okupuotos Lietuvos jaunimą riša bendras siekis atgauti Lietuvai laisvę. Mūsų pareiga ne tiek ruoštis grįžti į Lietuvą, kiek jai, esant čia, padėti.

Beveik visos paskaitos iššaukė gyvas ir prasmingas diskusijas, kuriose auditorija nekartą gan rimtai užatakuodavo silpniau argumentuotas prelegentų pozicijas.

Prof. Juozo Brazaičio (kuris stovyklon atvykti negalėjo) puikią paskaitą apie a. a. prof. Zenoną Ivinskį paskaitė centro valdybos narys Juozas Žilionis.

STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖS DETALĖ: kai bičiuliai jau poilsiauja, Marytė Ambrozaitienė su Nijole Palubinskiene dar tebeveda studijines diskusijas.

Penktadienio (VII.28) popietis buvo skirtas partizanų pagerbimui.

Įvadinį žodį tarė S. Barzdukas, išryškinęs Lietuvos laisvės kovotojų ryžtą ir pasiaukojimą nuo 1941 sukilimo iki mūsų dienų. Šv. mišias kon-celebravo stovyklos kapelionas kun. J. Staškusir kun. L. Musteikis. Pamokslą pasakė kun. J. Staškus, o dr. V. Majauskas pabaigoje pasakė ugningą kalbą, iškeldamas laisvės kovotojų aukos prasmę, kurią kai kas išeivijoje bando jau paneigti.

Stovykla buvo pradėta (VII.22) gražiai pasisekusiu sol. V. Verikaičio koncertu, akomponuojant muzikui J. Govėdai, ir rašytojo A. Barono humoristinės poezijos vakaru. Poilsiui ir atvangai buvo skiriami šokių vakarai, jaučio kepimas, “sūrio ir alaus vakaras”, Aloyzo humoristika, Verikaičio ir Bražėno “duetai”.

Stovyklaujančių bičiulių buvo apie šimtas, o į paskaitas antratiek ateidavo vasarotojų. Stovyklą atidarė ir uždarė c. v. pirmininkas Juozas Mikonis; uždarant dar kalbėjo visoms diskusijoms labai gražiai vadovavęs dr. A. Musteikis ir šeimininkai — torontiečiai bičiuliai.    A. J.

Redakcijos pastaba: stovyklos aprašymas pailiustruotas dr. K. Ambrazaičio nuotraukomis.