LAISVINIMO VEIKLOS FINANSAVIMAS
Lietuvių Fondas per 10 metų įstengė suorganizuoti pastovių ir gan tvirtų bazę kultūros bei lituanistinio švietimo veiklai remti. Jau šiais metais iš nuošimčių ir investacijų pelno minėtiems tikslams Lietuvių Fondas gali skirti apie 50,000 dolerių sumų. Šių bazę ateityje pastoviai plečiant ir stiprinant, atleidžiamoji suma vėliau galės būti dar didesnė. Lietuvių Fondo idėjų visuomenė palyginamai nesunkiai priėmė, nes turėjo aiškiai aptartus tikslus, pramatytas priemones ir demokratiškų organizacinę struktūrų, nors jos įgyvendinimas, kaip ir kiekvienas didesnis projektas, iš organizatorių pareikalavo daug pastangų, darbo ir pasiaukojimo.
Amerikos lietuvių politinei laisvinimo veiklai finansuoti kasmet vykdomos rinkliavos, kurios sutampa su Vasario 16 šventės minėjimais. Istoriškai šia proga renkamos aukos ne visada ėjo į vienų kasų. Šalia Amerikos Lietuvių Tarybos 1941 - 48 atskirai pinigus rinko ir savo vedamų veiklų finansavo Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga—Amerikos Lietuvių Misija, o nuo 1955 kelerius metus — nepriklausomai veikusi Lietuvos Nėpriklausomybės Talka su Lietuvos Nepriklausomybės Fondu.
Šiuo metu dėl aukų paskirstymo politinei laisvinimo veiklai finansuoti yra iškilęs aštrus nesutarimas tarp Amerikos Lietuvių Tarybos ir JAV Lietuvių Bendruomenės. Demokratiška Lietuvių Bendruomenė nesutarimui išrišti yra pasiūliusi keletu alternatyvų:
a. Sukurti bendrų fondų, iš kurio būtų finansuojami atskiri politinės veiklos planai ir projektai;
b. Sudaryti politinei Amerikos lietuvių veiklai koordinuoti
Lietuvių Bendruomenę ir Altų apjungiančių viršūnę, kuri kontroliuotų ir finansus;
c. Negalint susitarti, pagerbti aukotojo valią ir raginti aukų kreipti tai institucijai, kurios veiklų jis labiausiai vertina.
Į visus pasiūlymus nedemokratiška Amerikos Lietuvių Taryba atsakė kietu ne, paneigdama net aukotojo teisę apsispręsti. Viskas turį priklausyti Altai.
Amerikos lietuviai yra pajėgūs suorganizuoti laisvinimo veiklai remti fondų, panašų į Lietuvių Fondų, su didesniu atsarginiu kapitalu, kuris galėtų būti panaudotas skubiam ir svarbiam reikalui iškilus. Tas fondas galėtų veikti Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ar vieningos Amerikos lietuvių politinės vadovybės žinioje. Į fondų pinigai turėtų būti telkiami ne tik Vasario 16 minėjimuose, bet kiekvienų metų dienų, nes ir kova už laisvų Lietuvą, jei tik suplanuota, yra ne proginis pasiskardenimas, bet nuolatinės veiklos procesas.
Negalint susitarti, sąžiningam aukotojui palieka vienintelė išeitis: aukų nukreipti ton institucijon, kuri, jo nuomone, geriau atlieka darbų. “Į Laisvę” rekomenduoja Vitkų ir Lietuvių Bendruomenę.
Išeivijoje pradėjome kurti muziejus bei archyvus. Tai pagirtinas dalykas. Bet tai neturi nuteikti mus uždaryti juose savo viltį ir užmojų . . . Mums skirta veržtis pirmyn — į kitas kovas ir laimėjimus.
Prof. Juozas Eretas
“I LAISVĘ” RĖMĖJAI 1972 METAIS
Mecenatai: $100.00 — Anatolijus Kairys; $75.00 — dr. P.
Žemaitis; $50.00 — dr. K. Ambrozaitis, dr. Z. Brinkis, dr. V. Dambrava, dr. B. Radzivanas, dr. A. Razma.
Garbės prenumeratoriai: $35.00 — St. Daunys; $30.00 — dr. V. Majauskas, V. Petrulis; $25.00 — V. Baleišytė, prel. P. Juras, prel. J. Kučingis, kun. S. Morkūnas, I. Šalčiukas; $20.00 — J. Ardys, kun. K. Balčys, A. Bražėnas, J. Buitkus, dr. A. Damušis, J. Kungys, J. Mikonis, dr. A. Namikas, dr. A. Šmulkštys, J. Urbonas, J. Žilionis; $17.00 — dr. J. Bagdanavičius; $15.00 — V. Natkus, kun. dr. P. Ragažinskas; $12.00 — V. Barisas; $10.00 — V. Akelaitis, J. Ambrizas, B. Balaišis, prel. J. Balkūnas, K. Baltrukonis, dr. Z. Brinkis, K. Bružas, R. Bureikienė, P. Čeckus, dr. K. Čeginskas, K. Čibiras, V. Čyvas, kun. V. Dabušis, S. Džiugas, dr. K. Kaniauskas, V. Kazlauskas, Z. Koronkevičius, dr. Č. Kuras, dr. A. Maltus, V. Montvilas, K. Pakulis, J. Pakalniškis, V. Palubinskas, dr. K. Pemkus, kun. A. Petraitis, J. Prakapas, A. Raulinaitis, kun. A. Račkauskas, dr. P. Rasutis, L. Reivydas, V. Rutelionis, A. Sadauskas, J. Stelmokas, dr. A. Valis-Labokas, J. Žadeikis; platintojas V. Prižgintas žurnalui perleido visą jam priklausantį 1972 honorarą.
Aukotojai:$3.00 — K. Gimžauskas, S. Pundzevičius, P. Vyšniauskas; $2.00 — kun. A. Bunga, M. Kirkilas, kun. B. Liubinas; $1.00 — K. Čeputis, J. Pažemėnas, kun. V. Pikturna, dr. P. Radvila, B. Raugas, E. Ribokienė. S. Slavickas.
“Į Laisvę” rėmėjų skaičius šiais metais stipriai paaugo. Tai ženklas, kad skaitytojai žurnalą vertina ir kad jis lietuviškos išeivijos gyvenime yra reikalingas. Sutelktomis skaitytojų, rėmėjų, bendradarbių, leidėjų, redakcijos ir administracijos pastangomis su pasitikėjimu galime žiūrėti į tolimesnę “Į Laisvę” egzistenciją.
Su dėkingumu,
LFB Vyr. Taryba, redakcija ir administracija
1972 METAIS “Į LAISVĘ” ŽURNALE RAŠĖ
Alė Rūta, Al. Baronas, dr. Ad. Damušis, S. Giedrys, K. Girnius, K. Grainys, S. Jokubauskas, Anat. Kairys, P. J. Kartanas, dr. A. Klimas, J. Kojelis, M. Naujokaitis, S. Papartis, V. Prižgintas, J. Rainys, A. G. Razma, A. Rimtenis, K. Škirpa, V. Šiaurys, dr. S. R. Tautkus, J. Urbonas, V. Vaitiekūnas, L. Valiukas, dr. V. Vardys, J. Vingrelis ir kiti bendradarbiai, pasirašę inicialais.
