SKAITYTOJŲ ŽODIS

LFB kovos veidrodis

Džiaugiuosi žurnalo "Į Laisvę” linija. Puslapiuose jaučiamas tvirtas žinojimas, ko siekiama ir kuriuo keliu einama . . .

"Į Laisvę" yra veidrodis LFB kovos ir ryžto dėl Lietuvos laisvės ir lietuvybės išlaikymo tremtyje.

B. Radzivanas, M. D.
New York, N. Y.

Veržlus ir kovingas

Spaudoje skaitome, kad “Į Laisvę" kai kam įvaro ir baimės. Bet tegu ir toliau žurnalo veržlumas bei kovingumas judina apsnūdusius ir pasimetusius, ypač siekiant pagrindinio tikslo— Tėvynės išlaisvinimo.

Aktyvistų būrelio vardu ačiū, ačiū.

Dr. Eliziejus Draugelis
S. Paulo, Brazilija

Subrendusi linija

“Į Laisvę" nr. 54 (91) geras, laužymas puikus, medžiaga įdomi. Jaučiama subrendusi žurnalo linija.

Kazys Ambrazaitis, M. D.
Chesterton, Ind.

Esu smetonininkas, “Į Laisvę” patinka

Aš nesu joks bičiulis - frontininkas. Esu tradicinis smetonininkas - tautininkas. Tiesa, senas partijas laikau daugiau tradicija, negu laiko reikalavimu, kai nėra valstybės ir nėra pagrindo partijos programai įgyvendinti.

“Į Laisvę" man patinka. Ji paskutiniais metais yra objektyvi, neniekina Lietuvos praeities, kuri liečia mūs nepriklausomo gyvenimo laikotarpį su jo laimėjimais ir pasitaikiusiomis klaidomis.

J. Laukaitis
Muenchen, Vokietija

Nepaprasto įdomumo pokalbis

Žurnale (“Į Laisvę”, 1972 m. nr. 54-91) yra duodamas nepaprasto įdomumo pokalbis dviejų vaikystės draugų, net giminaičių, vokiečių okupacijos metais dar spėjusių gimnazijos suolo paragauti, paskui lygiai išsimokslinusių vieno Vakaruose, kito okupuotoje Lietuvoje . . .

Aktuali ir įvykius atliepianti taipgi visa apžvalginė žurnalo dalis. Viskas liečiama tikroviškai ir konkrečiai, be patoso ir be bendrybinės deklamacijos. Iš šios linijos kiek išsiskiria Anatolijaus Kairio pastangos sukurti mitą, kad kažkas mūsuose ir mūsų raštuose stengiasi suniekinti šventų partizaninę temą (žiūr. Anatolijaus Kairio "Partizano idealas realybėje”— red.).

"Draugas”, kultūrinis priedas 1972.V1I.1

Apie tezes, aksiomas ir pagundas

"Į Laisvę”... 1972 Nr. 54 kritiškai prieina prie kito lietuvių gyvenimo sektoriaus— visuomeninio politinio — svarstydamas išeivijos santykius su Lietuvos okupacija, santykius su okupacijoje esančiais lietuviais. Tie santykiai dabar nevienodai suprantami, ypač tarp vyresnės ir jaunesnės kartos veikėjų. Žurnalo linijų šiuo klausimu labiausiai išryškina paties redaktoriaus J. Kojelio rašinys "Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge". Čia žurnalas laikosi aiškios rezistencinės linijos. Atmeta iš vienos pusės “komformistinės liberalios kairės” kapituliacinį nusistatymų, kad emigracija nieko negali padaryti kraštui išlaisvinti. Atmeta ir "konservatyvios dešinės" nusistatymų, kad kova dėl laisvės tegali būti sėkmingai vadovaujama tik tradicinių, turinčių patirties firmų vardu. Čia turima galvoje Amerikos Lietuvių Tarybos konstrukcija ir nusiteikimai.

“Darbininkas” 1972.Vll.14

Juozo Kojelio “Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge”, manau, labai patiks tiems bendruomenininkams, kurie prieš Altų dantimis griežia.

Alfonsas Nakas
“Naujienos", 1972.VII.14

J. Kojelis savo straipsnyje “Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge’’ rašo, kad Amerikos Lietuvių Taryboje “trys iš keturių privilegijuotų organizacijų— ALRK Federacija, ALT Sandara ir Liet. Socialistų Sąjunga — yra tik praeities organizacijos ir spindi tik praeities spalvomis’’. Kodėl autorius nedrįso parašyti, kad ketvirtoji organizacija — Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga — turi “dvigubą” gyvybę: tautininkai Vlike dalyvauja Lietuvių Tautinio Sąjūdžio vardu, nors visi žino, kad tokios organizacijos nėra. “Sėja’’ teisingai rašo, kad tautininkai ir frontininkai visu įnirtimu griauna Vliką, todėl vieni antrus rūpestingai dengia.

J. S.
Chicago, III.

Redakcijos pastaba

Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga yra gyva organizacija: turi skyrius, organizuoja suvažiavimus, renka vadovybę, leidžia leidinius. Tačiau kodėl Vyriausiajame Lietuvos Išlaisvinimo Komitete dalyvauja nebeegzistuojančios organizacijos vardu, jie patys ir paaiškinti galėtų. Tai jų paslaptis. Panašią paslaptį galėtų atidengti ir “Sėjos” redaktorius, 1972 m. 1-2 numeryje patalpinęs P. Stravinsko straipsnelį, kuriame jis labai jau atsidėjęs kovoja su savo paties sukurtais baubais.

Okupacijos šulo balsas

Neliko nė vieno emigracijos kultūrininko, kuris nebūtų persekiojamas, šmeižiamas, gąsdinamas ar puolamas, jei tik jis pamėgino dorai įsijungti į mūsų kultūrinį gyvenimą. Ypač biauriai čia reiškiasi įvairūs ekstremistai. Jie siekia atitraukti išeivių rašytojus ir menininkus nuo tarybų Lietuvos. Daugiausia jie pasisako leidiniuose “Dirva”, “Naujienos", “Į Laisvę”,“Laisvoji Lietuva”. Visi metodai pasirodė čia tinkami — atviri grąsinimai, šmeižtai, provokacijos, melas, primityvūs pasakojimai apie komunistų žiaurumus ir t.t.”

Vyt. Kazakevičius
“Pergalė”, 1972 nr. 3

Vėl posėdžiavo ALT-ba ir LB vadovybė

Tautinių šokių šventėje dalyvavo keli JAV-bių LB vadovybės nariai ir ta proga jie turėjo pasitarimą su ALT-bos vykdomojo komiteto nariais. Mūsų spaudoje nebuvo apie tai nė žodžio. Kodėl? Ar bijoma pranešti, kad ALT-bos vadovybės nariai buvo nesukalbami? ALT-bos vadovybė pasiūliusi JAV-bių LB-nei įsijungti į Čikagos grupę! Sakoma, kad pagrindinis nutarimas buvęs vėl ateityje susitikti ir vėl "tartis".

Petras Žalys
Chicago, Ill.

Deguto šaukštas

Vedamasis “Skelbti paliaubas”(“Į Laisvę”, nr.54-91) tikrai būtų puikus ir vertas visų lietuvių dėmesio, išskyrus priekaištus peticijų reikalu. Tai šaukštas deguto. Iliuzijomis paremtais priekaištais sutartina veikla nesukuriama.

K. Brž.
Homewood, III.

Redakcijos pastaba

Amerikos Lietuvių Tarybos paruoštoje peticijoje trūko dviejųpagrindinių elementų, be kurių kolektyvinė peticija praranda savo svorį: a) neaišku, kam peticija adresuota ir b) nežinoma, ko prašoma. Tie elementai turi būti integruoti pačioje peticijoje, o ne lydraštyje išryškinami. National Conference on Soviet Jewry į Maskvą vykstančiam prezidentui Nixonui įteikė profesionaliai paruoštų peticiją. Vienas tos peticijos egzempliorius gautas ir "Į Laisvę" redakcijoje. Lietuvių peticijos mėgėjiškumą paryškina jau pirmieji žodžiai “We protest’’. Juk peticijoje prašoma, o ne protestuojama.

Nepretenduodama į neklaidingumą, “Į Laisvę”, atsiremdama faktais, bando lietuviškai veiklai paieškoti tobulesnių formų, o ne siekia ką nors girti ar peikti. Ar šį kartą buvo atsiremta į iliuzijas, ar į tikrovę, tegu sprendžia skaitytojai iš žemiau spausdinamos ALT-os peticijos nuotraukos.

LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL

PETITION

We protest the forslble Soviet occupation and the illegal annexation of Lithuania , the denial of religious freedom, self - determination and human rights to the nation as exemplified by the brutal imprisonment of Simas Kudirka.

 

“Į Laisvę” redakcija laukia skaitytojų pasisakymų žurnale keliamomis problemomis. Įdomesni laiškai bus skelbiami. Tačiau redakcijai turi būti žinomas laiško autoriaus vardas, pavardė ir adresas. Spausdinant gali būti naudojamas ir slapyvardis. Anoniminių autorių laiškai, nežiūrint jų vertės, nebus spausdinami.

Laiškus redakcijai siųsti šiuo adresu: “Į Laisvę”, Post Office Box 34461 Los Angeles, California 90034.