LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ LIETUVOS LAISVINIMO DARBE
VYTAUTAS VOLERTAS
Gairės ir aplinka
Yra dvasinių principų, kurių žmogus vertai laikosi ir juos keičia tik ypatingų lūžių atvejais. Tačiau su gyvenimo tikrove rišami nusistatymai silpniau įpareigoja.
Lietuvių Bendruomenė yra tikrovės padarinys. Ji skirta žemei. Nors pagrindinio tikslo — tautinio išlikimo — atsisakymas ją tuojau sunaikintų, bet metodai gali įvairuoti. Jos kryptis duota, tačiau kelionės priemones renkamės laisvai.
Statybai reikia plano, darbui — gairių. Atsiradus neišvengiamai būtinybei, pirmąjį atitinkamose ribose leistina modifikuoti, antrąsias — perkeldinėti, laikantis visuomenės nuomonių. Tuo būdu pirmuoju LB cv uždaviniu yra tų nuomonių sužinojimas.
Lietuvių Bendruomenė siekia visuotinumo. Taip ji apsisprendė pradžioje, taip jai pritarė pagrindiniai mūsų visuomeniniai, kultūriniai ir politiniai vienetai. Šis principas yra beveik pilnai įgyvendintas visuose kraštuose, išskyrus Jungtines Amerikos Valstybes.
Ji nekreipia dėmesio į asmens pasaulėžvalgą, išskyrus jo požiūrį į tautinę gyvybę, kuriai be valstybinės laisvės išlikti yra beveik neįmanoma. Kas sava valia nutarė lietuvių visuomenei mirti bei sąmoningai numarinti vaikus ir kol šio nutarimo laikosi, nekreipdamas dėmesio į pastangas jį atgaivinti, pasidaro neįdomus. Privačiam gyvenime, kaip žmogus, gali žavėti savo kūrybiniu pajėgumu, išsimokslinimu, džentelmeniškumu, inteligencija, širdies jautrumu, tačiau Bendruomenei šios geros savybės neturi poveikio.
LB yra daug kartų užtikrinusi veiksmu, žodžiu bei raštu savo pagarbą visoms lietuviškoms organizacijoms, puoselėjančioms mūsų kūrybą, tautinį pajėgumą, ekonominę pažangą, auklėjančioms jaunimą, trokštančioms Lietuvai savarankumo. Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą (VLIK) laikė ir laiko mūsų politinio aktyvumo vadovu laisvajame pasaulyje. Iliustracijai štai nesenas LB valdybos pareiškimas: “Santykiuose su VLIKu PLB pripažįsta, kad VLIKas, sudarytas politinių lietuvių srovių ir laisvės kovos sąjūdžių pagrindu, vadovauja politinei lietuvių laisvės kovai” (PLB visuomeninės veiklos gairės, 1969 m. birželio mėn. 21 d.).
VLIKas ir Amerikos Lietuvių Taryba (ALT) yra garbingi vienetai, kuriems visada teiktina pagalba. Prieš juos principiškai išsitaria tik tautinei ir valstybinei lietuvių ateičiai nepalankūs asmenys.
Tarp ALTos ir LB pasitaikančią bepriekaištinio bendradarbiavimo stoką kelia ne esminiai prieštaravimai, bet laikas, įvykiai, veiklos metodai ir žmoniškųjų silpnybių elementai. Darnų darbą sėkmės laidu pripažįsta visos trys institucijos.
LB vienodai vertina kultūros, visuomenės ir politinės srities darbuotojus ir mano, kad tautiniu požiūriu vieni be kitų egzistuoti negali. Ji žymiai, žymiai daugiau pastangų, laiko ir lėšų skiria jaunimui, švietimui ir kultūrai atskirai, kaip politinei veiklai.
LB mato ir supranta jos darbo ribotas galimybes, prašo, laukia nuomonių, kad įstengtų daugiau atsiekti. Ji nėra uždaras klubas, bet atviras forumas, kuriame užtenka vietos kiekvienam darbuotojui, vadovui, mąstytojui, siekiančiam padėti.
Konkretūs bandymai
Po šių pastabų turėtų matytis, kad LB darbas, kurį vadinam politiniu ir apie kurį čia kalbama, yra vien arti politinės ribos stovįs arba tik laiko atnešta būtinybė. Nors visuomenė jį žingeidžiai seka, bet kai kuri jos dalis rodo ir rezervuotumo.
Iš tikrųjų, kas ta “politinė” LB veikla, kas ją konkrečiai sudaro?
Artėjant nepriklausomybės šventei, JAV LB centro valdyba per informacijos tarnybą, per apylinkes, apygardas ir pati kreipėsi į didelį skaičių kongreso narių, primindama, kas mums yra Vasario šešioliktoji. Užkliudė kolumnistus, žurnalistus, laikraščių redakcijas, miestų burmistrus. Ji negalvojo ir nebandė Kongrese pravesti minėjimą, kuris per daugelį metų yra sėkmingai suorganizuojamas Amerikos Lietuvių Tarybos.
Bet šiuo keliu — kongresas, spauda — ėjo ne vien LB. Ar tai ne visų vienetų pareiga? Ar šių žingsnių nelaukiame iš kiekvieno mūsų?
Žinome Bražinskų, Kudirkos, Simokaičių atvejus, kurių šaknys glūdi grynoje politikoje, bet iš šių šaknų išaugų įvykiai turi ir žmoniškumo atspalvį: laisvė, gyvenamosios vietos pasirinkimas, asmens gyvybė. Pasaulio akyse humaniškoji pusė susilaukė daugiau dėmesio. Išgelbėti gyvybes, o ne svarstyti, kokie motyvai glūdi šių incidentų užnugaryje, buvo pirmoji pareiga. Centro valdyba siuntė telegramas. Ragino visuomenę jas siųsti. Demonstravo. Ragino visuomenę demonstruoti. Kreipėsi į unijas, į veteranų organizacijas, į religines bendrijas, į didelę įtaką turinčias asmenybes. Dėl Bražinskų tris kartus lankėsi Turkijos ambasadoje. Kudirkos reikalu, kaip šio krašto piliečiai, du kartus vyko Valstybės departamentan, ten priminė apsileidimą, apie incidentą neinformuojant mūsų atstovo, nurodė žalą, kilusią dėl specialaus Pabaltijo poskyrio ne buvimo, nes tik todėl visa istorija buvo nukreipta į rusų skyrių.
Iškilo tautinių mažumų paramos įstatymų projektai (Eth-nic Heritage Bills), kurie mūsų kultūriniam gyvenimui ir lituanistiniam švietimui žada kasmet dideles sumas. Vykom kalbėtis su respublikonų ir demokratų partijomis, kad jos šiuos įstatymus remtų bendromis jėgomis. Pažadą išgavome. Aplankėme projektų autorius, keletą kitų senatorių ir Atstovų rūmų narių, skatinome visuomenę reaguoti. (LB pastangos jau neša rezultatus: komisija Senate tautinių mažumų paramos įstatymo projektą jau patvirtino. — Red.).
Visais minėtais atvejais patyrėme, kad kitų tautybių parama yra labai naudinga, ir ėmėmės jos ieškoti. Pasiekėme tarptautinės žydų sąjungos, B’nai Brith, pirmininką. Jam padėjome Leningrado žydų atveju. Jis pagelbėjo Simokaičių byloje. Susirišome su Amerikos lenkų kongresu. Vykdomasis vicepirmininkas pulk. Lenard siuntė telegramas, dalyvavo Vašingtono lietuvių demonstracijose. Ieškant daugiau svorio, jis buvo pakviestas ir dalyvavo konferencijoje minėtiems įstatymams pravesti, vykusioje senatoriaus Schweiker įstaigoje. Visur padėjo ukraičiai, ypač jų žymi asmenybė, dr. Dobrianski, išgaunant AFL CIO prezidento Meany pareiškimą Simokaičių atveju. Reikėjo jį aplankyti ir padėkoti.
Kažkada buvo sutarta pabaltiečių konferencija. Jai artėjant, lietuviai (gal su priežastim) parodė šaltumo. Latviai ir estai išmetinėdami kreipėsi į mus: kai jums esame reikalingi, prašote pagalbos; jei ką visi bandom surengti, atsisakinėjate. Kad nepablogėtų santykiai, ne tik šiame simpoziume dalyvavome, bet padėjome ir jį organizuoti.
Esame įsitikinę, kad sąlyčio su kitomis tautybėmis būtinai reikia. Tačiau šiuose ryšiuose nesprendžiame nei Izraelio valstybės, nei Vilniaus krašto, nei Gudijos sienų problemų. Taigi, nežinome, ar iš viso čia liečiame politiką.
Sužinojome, kad pasikeitė “Radio Liberty” atmosfera — atsirado galimybių pabaltiečiams įterpti savo kalba programas. Buvo pasakyta: jei administracija susilauks dėmesio, biudžeto svarstyme į lietuvių, latvių ir estų pageidavimus atsižvelgs; tačiau kol kas tik latviai rūpinęsi, o lietuviai su estais tylėjo. Prabilome. Kas iš to bus, matysime.
Manome, kad žinių pasauliui ir amerikiečiams apie lietuvius dar ilgai neužteks. Taigi landžioj ame po arti mūsų esančias redakcijas. Stengiamės įsisprausti į televiziją. Grynai amerikietiškose radijo programose įpiname lietuviškos muzikos. Ieškome asmeninių ryšių su kolumnistais. Manome, kai apie mus daugiau girdės, bus lengviau su kultūra ir politika.
Tai štai konkretūs bandymai. Vieni liks bevaisiai, kiti kai ką atneš.
Žmonių požiūriu — labai gerai. Talkininkų atsiranda, LB formalumais nesivaržo, tad tyčiomis laiko gaišuoti netenka. Kas liečia patirtį — vidutiniškai. Į duris ne visada iš karto pataikom. Bet kurias atrandam, įsidėmim, ir sekantį kartą jaučiamės gerokai drąsiau. Finansiškai — blogai. Kol pakeliam, asmeninių išlaidų iš LB kasos nedengiame, laikomės. Tačiau viliamės, kad patirtis bus naudinga — sumažins asmenines ir kitas išlaidas.
Įpareigojimai
JAV LB įstatai sako: “Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės tikslas: remiant JAV konstituciją ir vykdant Lietuvių Chartą, telkti lietuvių tautos išeiviją a) tautinei prigimčiai išlaikyti, b) lietuvių kultūrai ugdyti bei reprezentuoti, c) kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės” (JAV LB Įstatai, Cleveland, 1961).
JAV LB oficialiame įregistravimo (“incorporation”) dokumente tarp kitko pabrėžta: “The purpose for which said corporation is formed are the following,. ..: to uphold and defend the Constitution of the United States,... to aid in the reestablishment of the independence of Lithuania, and to do all and everything necessary for the accomplishment of the purpose above mentioned or incidental thereto” (State of Connecticut Office of Secretary of State, February 15, 1952).
Tarp JAV LB šeštosios Tarybos antrosios sesijos (1971 m. sausio mėn. 16-17 dienomis Filadelfijoje) nutarimų randame: “Politinių - informacinių reikalų komisija pateikė Tarybai rezoliuciją, kuri po diskusijų buvo visos Tarybos priimta (vienam balsui pasisakius prieš). Buvo nutarta: Politinių - informacinių reikalų komisija, išklausiusi JAV LB centro valdybos vicepirmininko visuomeniniams reikalams Algimanto Gečio darbo sričių planą ir remdamosi JAV LB Įstatų 1-mo paragrafo pastraipa c, pritaria veiklos planui ir užgiria JAV Lietuvių Bendruomenės pastangas Lietuvos laisvinimo veikloje” (Paskelbta JAV LB VI-sios Tarybos Prezidiumo 1971 m. sausio mėn. 31 d.).
Štai kokie yra formalūs įpareigojimai. Čia juos perduodu, nereikšdamas savo nuomonės. Tuo klausimu teišsitaria visuomenė. Bet šie nurodymai galioja, ir juos turime vykdyti, nors darbo gaires, kaip pradžioje minėjau, galima perkeldinti į vieną ar kitą pusę. Tačiau tai nėra centro valdybos rankose.
Ribos
Pažinę įpareigojimus ir bandymus jų laikytis, matom, kad LB nėjo ten, kur jai draudžiama. Ji taip pat yra įsitikinusi, kad, atsisakiusi anksčiau suminėtų darbų, būtų kiekvieno pakaltinta dėl nepastebėtai praleistų, neišnaudotų įvykių.
Bražinskų bylos vyriausias gynėjas buvo ir liko VLIKas, mes tik gelbėjome. Nepriklausomybės šventės minėjimą Vašingtone vykdė ALTa, mes tik gelbėjome. Tautinių mažumų įstatymai yra skirti kultūriniams reikalams, tad LB privalo jais rūpintis. Ryšys su įvairiomis tautybėmis reikalingas mums visiems. Mums visiems yra reikalinga informacija apie Lietuvą. Jei, eidami gyvenimu, nesurastume naujų draugų, greitai taptame vieniši. Draugystė reikalauja nuolatinio remonto, ir dėl jos reikia budėti.
Kuriam laikui pamiršę įsipareigojimus, mėginkime išvesti tvorą, einančią griežtomis sričių ribomis, ir, toli nežengdami, bandykime surūšiuoti minėtus LB darbus. Atrodo, kad beveik visus reikėtų kabinti ant šios tvoros, nes nedrįsime jų prievarta mesti vienon ar antron pusėn. Išeivijos gyvenime yra sunku išspręsti, kur baigiasi kultūrinis gyvenimas, kur prasideda politika. Ši yra vadinama nuolatine nervų liga. Ją kai kas laiko viešųjų reikalų tvarkymu savo asmeninei naudai. Pirmoji nuomonė teisinga, — nervai yra draskomi. Bet šią ligą neša kultūrinio ir politinio gyvenimo tvarkymas, o asmeninė nauda — tik jau ne mūsų sąlygose! Abi sritys remiasi vien idealizmu.
Pabaigai
Nepaisant aiškios padėties, pasitaiko užmetimų. Kai kas LB prikiša partiškumą. Žinoma, tai atgyvenusi gąsdinimo priemonė, nes nuomonių sutikimas ar išsiskyrimas dar nėra partijos. CV nariai LB darbe nesiriša su jokia partija. Ši padėtis gerėja net VLIKe ir ALToj. Gal vienas kitas jų valdybų narys dar nepajėgia užmiršti mums nenaudingų tradicijų, tačiau daugumai ir ten nerūpi, iš kur atėjo žmogus. Svarbu, koks jis žmogus. Būtų pragaištinga mėgdžioti mano valstijos (New Jersey) politiką. Neseniai išrinktą gubernatorių, respublikoną, už gerus mostus pagyrė jo pirmtakas, demokratas. Subruzdo valstijos demokratų pirmininkas: taip, esą, negalima, kenkią partijai; jos reikią pirmoje eilėje žiūrėti. Gyventojų nuomonė skirtinga: pirmoje eilėje rikiuojasi valstijos reikalai. Atrodo, kad panašius absurdus mūsų didelė dauguma jau laiko absurdais.
Antrasis priekaištas — bendradarbiavimo stoka su VLIKu ir ypač su ALTa. Tiesa, retų nesklandumų pasitaiko. Bet yra stengiamasi, kad jų nebūtų tyčiomis ieškoma, ir kad iškilusieji tuojau išnyktų. LB — Jums tvirtinu — iš plaušelės malkų vežimo neskaldo ir mano, kad bendradabiavimas yra perkamas bendradarbiavimu. Šia linkme eina ir VLIKo bei ALTos pirmininkai, nors visose institucijose yra įvairių žmonių. Dr. Valiūnas, Bražinskų byloje parodęs daug sumanumo, dr. Bobelis, negailįs energijos, LB blogo nelinki. Tikime, kad sutarimas yra įmanomas, nes netikėjimas šias pastangas tuojau paverstų niekais. Piktos valios nėra. Pasitaiko tik užsispyrimo, klaidų, susižinojimo stokos. Tačiau dėl vieno nevykusio žingsnio negalima pasmerkti nei žmogaus nei institucijos.
Dabartinės cv tikslas — visus nesklandumus pašalinti, rūpinantis, kad ramybė neuždelstų. Suvėluotas gėris — jau ne gėris. Bet, iš kitos pusės, suprantame: net ideališkiausiems norams įsibujoti reikia laiko. Jei nepavyks, LB nebus kalta.
LB nėra stebukladarė. Ją sudaro visuomenė, galinti ją auginti ir, be abejo, nusilpninti. CV stengiasi sekti nuomones, pirmiausia ateinančias rinktos Tarybos keliu ir per įvairius susibūrimus. Ir mums svarbu ne vien daugumos nuomonė. Stengiamės išgirsti kiekvieną pasisakymą.
