Satelitų kultūriniai mainai su Vakarais
Po karo, ypač nuo 1948, kurį laiką tarp satelitų ir Vakarų nebuvo beveik jokių kultūrinių mainų. Tačiau pastaraisiais metais satelitų -Vakarų kultūriniai mainai yra gana paplitę. Vakaruose tuo atžvilgiu daugiausia reiškiasi Jungtines Valstybės ir Prancūzija, satelituose — Lenkija, Rumunija ir Vengrija. Žemiau apžvelgiama satelitų kultūrinių mainų praktika su eile Vakarų Europos kraštų ir su Jungtinėmis Valstybėmis.
Anglija jau nuo 1959 metų, kai Maskvoje oficialiai lankėsi tuometinis premjeras MacMillanas, siekia išplėsti santykius su Rytų Europos kraštais, pirmoj eilėj — prekybinius, bet neužmirštami nė kultūriniai. Būdinga, kad pirmieji, kurie lankėsi oficialiai už geležinės uždangos, buvo prekybos min. F. Errol ir jo įpėdinis — E. de Cann. Reikšmingesnis faktas čia tas, kad nuo 1964 vidurio BBC radijo laidos Rytų Europoje, išskyrus Bulgariją, nebebuvo trukdomos. Ypač didelio ir netikėto pasisekimo sulaukė BBC paskelbtas Šekspyro konkursas, į kurį atsiliepė 300 studentų iš Lenkijos, Vengrijos ir Čekoslovakijos, atsiųsdami savo rašinius. Royal Shakespeare teatras galėjo aplankyti Prahą, Varšuvą, Budapeštą ir Bukareštą. Kultūriniams santykiams plėsti prie “British Council” sudarytas specialus Rytų Europos komitetas. Jam vadovauja darbietis Mr. Mayhew, paleidęs apyvarton "ideologinio nusiginklavimo” šūkį, kuris reiškia ne ką kitą, kaip laisvus visuomeninius ir ideologinius mainus tarp Rytų ir Vakarų, šalia oficialių ryšių palaikomi dar neoficialūs, iš kurių svarbiausi buvo 2 susitikimai (Jablonnoje ir Oxforde), kuriuose nagrinėti sambūvio apskritai ir anglų - lenkų intelektualinio bendradarbiavimo klausimai.
Vak. Vokietija kultūrinių santykių srityje susiduria su didesnėmis kliūtimis. Praeities palikimas ir nebuvimas diplomatinių santykių su satelitais iš vienos pusės ir griežtai antivokiška sovietų politika iš antrosios kliudo. Adenaueris savo metu pripažino, kad tokius santykius megzti geresnes sąlygas turi Prancūzija ir Vokietijai jais nereikėtų rūpintis. Tačiau 1963-1964 Bonna pasirašė susitarimus su Varšuva, Bukareštu, Budapeštu, Sofija ir ten pasiuntė nuolatines prekybos misijas. Diplomatinių santykių tuštumą mėgina užpildyti universitetai ir įvairios mokslo įstaigos ar draugijos. Vis daugiau kviečiama paskaitininkų ir profesorių. Veikia Humboldto vardo fondas, kuris skiria stipendijas satelitų tyrinėtojams. Per ateinančius dvejetą metų Siemens bendrovė ketina priimti 100 vengrų inžinierių stažui. Aplamai, daugiau reiškiasi privati iniciatyva, kurios dėka 1964 per pirmuosius 4 mėnesius Vokietiją aplankė 3600 mokslininkų, technikų, menininkų.
Italijoje iki 1950 galo kultūriniais mainais rūpinosi tik italų kompartija. Nuo 1951 Italijos vyriausybė pasirašo vienerių - dvejų metų "kultūrines programas” su Rumunija, Bulgarija, Lenkija. 1960 pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį su Sov. Sąjunga, o 1964 tokia sutartis turėjo būti sudaryta ir su Lenkija, tačiau užkliuvo dėl prez. Segni mirties. Kultūriniai Italijos santykiai su Vengrija tvarkomi pagal 1935 m. susitarimą, kurio nė viena pusė nėra atšaukusi. Su Čekoslovakija Italija neturi nei sutarties, nei “kultūrinės programos”. Bet vyks ta pasikeitimas paskaitininkais, studentais, radijo programomis, parodomis.
Praktiškai ryšius labiau palaiko Milanas, Bolonija, Genuja ar Verona, ne sostinė Roma. Pasikeitimas programomis vykdomas patenkinamai, išskyrus pasikeitimą studentais, nes neatsiranda italų kandidatų, kurie norėtų studijuoti Bulgarijoj, Lenkijoj ar Rumunijoj. Po Vatikano - Budapešto susitarimo pastebėtas italų-vengrų kultūrinių santykių pagerėjimas. Padidėjo vengrų turistų ir menininkų kelionės Italijon. Eilė dvasininkų studijuoja Romoje.
Austrija pačia geografine padėtimi yra artimiausias komunistiniam pasauliui kraštas, todėl kasmet susilaukia didelio skaičiaus lankytojų iš Rytų Europos kraštų. Vienoje jų apsilanko daugiau negu visose kitose Vak. Europos sostinėse drauge. Kaikas apgailestauja, kad Austrija nepalaiko platesnių kultūrinių santykių su satelitais ir nesirūpina vakarietiškosios kultūros plėtimu. Oficialūs ryšiai ribojasi televizijos programos ir kai kurių menininkų (operos dainininkų) mainais. Suruošiamos čekų. vengrų, lenkų dailininkų parodos, literatūros vakarai. Daugiau vyksta neoficialūs mainai. Paminėtini Alpacho tarptautiniai susitikimai, kuriuose dalyvauja 26 asmenys iš satelitų. Rytų Draugija kviečia paskaitininkus ir profesorius. Panašiai veikia Vienos “Europos namai”.
Belgijoje prie Briuselio universiteto sociologijos instituto įsteigtas Rytų kraštų studijų centras organizuoja belgų - lenkų, belgų - rumunų studentų ir akademikų susitikimus. Paskaitininkais ir profesoriais taip pat keičiasi Liuveno katalikų universitetas.
Prancūzija palaiko su satelitais gana plačius kultūrinius ryšius. Prancūzų - lenkų ryšiai smarkiai pagyvėjo nuo 1956 metų. Santykiams išvystyti buvo sudaryta patariamoji akademinė komisija, kurios pirmininkas prancūzas profesorius J. Fabre prieš karą yra dėstęs Varšuvos universitete ir ilgą laiką vadovavo Prancūzų institutui Varšuvoje, kuris buvo uždarytas 1949 m. 1982 m. pasirašytas kultūrinis susitarimas, pagal kurį Prancūzija skiria 200 metinių stipendijų lenkų studentams ir 180 mažesnių stipendijų. Lenkija savo ruožtu taip pat skiria stipendijas prancūzų studentams, bet pastarieji iki šiol parodė tik labai ribotą susidomėjimą jomis. Eilė Prancūzijos universitetų turi lenkų kalbos katedras, o Varšuvos, Vroclavo, Poznanės, Krokuvos, Lodzės universitetuose dėsto prancūzų profesoriai ir lektoriai. 1963 Varšuvoje ir Krokuvoje buvo suruoštos prancūzų meno parodos. Kasmet lenkų teatro grupė dalyvauja Paryžiuje “Tautų teatro” programoje. Dažnai atvyksta liaudies meno ansambliai. Demonstruojami lenkų filmai.
Prancūzų - vengrų ryšiai tvarkomi 1964 gruodžio 2 susitarimu. Numatyta, jog kasmet Prancūzijon vyks 30 vengrų profesorių 4-6 savaičių pasigilinimo kursams, Vengrijos inžinieriai 2-6 mėnesių stažui įmonėse. Vengrų studentams pasiūlyta 50 stipendijų. Budapešte veikia vienintelis už geležinės uždangos Prancūzų institutas, kuriame pernai mokėsi 2500 studentų. Jame dirba 3 prancūzai lektoriai. Vengrų menininkų ir rašytojų tarpe pastebimas didelis susidomėjimas prancūzų kultūros gyvenimu. Vyksta pasikeitimas paskaitininkais, bendradarbiauja radijas ir televizija.
Prancūzų - čekoslovakų ryšiai tvarkomi 1964 pasirašytu kultūrinių ir mokslinių mainų susitarimu. Numatomas pasikeitimas profesoriais, dėstytojais, mokslų akademijų, tyrimo ir atominės energijos įstaigų bendradarbiavimas, be to, stipendijos, studentų mainai, bendradarbiavimas sporto, kino, radijo, televizijos, knygų leidimo srityse.
Prancūzų - rumunų kultūrinis susitarimas 1965 pradžioje pasirašytas penkeriems metams. Susitarimo tikslas — skatinti bendradarbiavimą visose srityse, ypač kalbų mokyme. Prancūzų kalba šiuo metu Rumunijoje laikoma pirmoji laisvai pasirenkamųjų užsienio kalbų, kurios mokosi 65 proc. mokinių, šalia pasikeitimo mokslininkais ir menininkais plečiamas turizmas. Jau ir prieš susitarimų kasmet 2-3000 prancūzų aplankydavo Rumuniją.
Prancūzų - bulgarų kultūrinių mainų pirmoji sutartis (1960 m.) lietė tik pasikeitimą kalbų lektoriais. 1963 gale susitarimas praplėstas. Prancūzija skiria bulgarams 100 stipendijų. Tuo tarpu Prancūzijoje studijuoja 30 bulgarų. Savo ruožtu Bulgarija pasižadėjo keistis knygomis bei žurnalais, atidaryti Sofijoje prancūzų knygų skyrių. 1964 Paryžiuje vyko bulgarų filmų savaitė, lankėsi Sofijos filharmonijos orkestras, 3 liaudies ansambliai. Per praėjusius dvejus metus Prancūziją aplankė apie 500-600 bulgarų.
Jungtinės Valstybės nuo 1958 pagyvino savo kultūrinius santykius su Lenkija. Kasmet vidutiniškai 400 lenkų profesorių, studentų, technikos ir žemes ūkio specialistų, menininkų ir sportininkų Amerikoje praleidžia nuo 2 iki 12 mėnesių. Beveik pusė jų Fordo, Rockefellerio, Ventnoro fondų stipendininkai. Apie 250 amerikiečių kasmet aplanko Lenkiją. Jų vizitai paprastai būva trumpi.
Su Čekoslovakija Jungtinių Valstybių ryšiai taip pat pamažu auga. 1958 tik 14 čekoslovakų aplankė Ameriką, 1964 — jau 190. Daugiausia tai mokslinis personalas, mokslų akademijos nariai, tyrinėtojai, įvairių tarptautinių mokslo kongresų dalyviai. Mažiau meno ir sporto žmonių. Nuo 1960 Čekoslovakiją aplanko tarp 100 ir 150 amerikiečių. Kaip ir Lenkijoje, jų vizitai yra trumpi. Nuo 1963 Čekoslovakija pasikviečia 10-15 amerikiečių profesorių paskaitom.
Tarp 1958-1962 Jungtines Valstybes kasmet aplankydavo apie 30 vengrų. Nuo 1962 — apie 80. Dauguma — paskaitininkai, mokslo stipendininkai ar įvairių kongresų dalyviai. Stipendijos Vengrijos mokslininkams skiriamos per Amerikos pasiuntinybę Budapešte. Paprastai stipendininkai atvyksta į JAV su žmonomis. Sportininkų ir menininkų reta. Tarp 30 ir 80 amerikiečių mokslininkų, pedagogų ir kitų specialistų kasmet aplanko Vengriją daugiausia įvairių tarptautinių konferencijų progomis.
Su Rumunija Jungtinių Valstybių kultūriniai ryšiai labai nepastovūs. Nuo 1959 Amerikoje yra lankęsi kasmet tarp 15 ir 111 rumunų. Daugiausia — mokslininkai ir profesionalai, tarptautinių konferencijų dalyviai. Iš Jungtinių Valstybių Rumuniją dažniausiai aplanko aktoriai, muzikai.
Amerikos - Bulgarijos kultūriniai ryšiai prasidėjo 1960. 1960-1961 pirštais skaičiuojami bulgarai lankėsi Jungtinėse Valstybėse. 1962 — jau 36, 1963 — 95. 1963 Tarpuniversitetinis komitetas su Bulgarija sutarė keistis po 3-4 “full time” studentus. Apie 50 amerikiečių artistų, sportininkų, mokslininkų kasmet apsilanko Bulgarijoje. 1964 dėl antiamerikinių demonstracijų Sofijoje kuriam laikui kultūriniai ryšiai buvo visai nutrūkę.
ELI
Arkiv. M. Reinio malda Vilniaus kalėjime
Dangaus ir žemės didysis Kūrėjau, iš žydrių žvaigždynų, nuo saulės šviesos, o Kristau, mūsų sielų Atpirkėjau, pažvelki į žemę, į mūsų kančias.
Netekom tėvynės, šeimos, artimųjų ir laisvės brangiausios, net vardo žmogaus. O Kristau, pagailėk skriaudžiamųjų. Mes meldžiam paguodos iš aukšto dangaus.
