SMERŠ AGENTAS JUOZAS ERELIS
Iš visų rezistencijon infiltruotų pagal Kruglovo direktyvas šnipų, kurie buvo išaiškinti, pavojingiausias ir apsukriausias buvo Juozas Erelis, veikęs pačiose rezistencijos viršūnėse ir simuliavęs patį vyriausią rezistencijos vadą. Jo istorija rodo, kokius žmones sovietai angažavo savo agentais, kaip tie agentai pagavo pasitikėjimą ir kaip tada veikė rezistencijai sunaikinti iš pagrindų.
Juozo Erelio vardas Vakaruose pirmu kartu pažįstamas 1946 iš atgabentų Vlako delegatūros nariams įgaliojimų, kuriuos Vlako vardu buvo pasirašę Juozas Erelis ir Alfonsas Hektoras. BDPS steigimo akte Juozas Erelis pasirašęs Lietuvos Laisvės Armijos vardu.
Lietuvos rezistencijos istorijoje Erelis pirmu kartu pasirodė 1946 gegužės 18, kada jis buvo suvestas su Tauro apygardos vadu Mykolu Jonu ir kitais pareigūnais ... Jis buvo baigęs kunigų seminariją, bet į kunigus nesišventino; baigė mediciną, vokiečių okupacijos metais buvo provincijoje gydytojas ir turėjo artimus ryšius su pogrindžiu — veikęs Laisvės Armijoje. 1944 pakviestas į Vilniaus universitetą medicinos fakulteto anatomijos katedrai vadovauti. Buvo populiarus tarp intelektualų savo socialiu, gyvu būdu; buvo mėgstamas tarp studentų, nes visi nujautė, kad jis patriotas, o dažnai jį matydavo ir bažnyčioje. Jis netgi davęs kelis kartus pogrindžio studentėms vaistų sužeistiems partizanams gydyti.
Pirmame susitikime su Tauro vadovybe jis paliko palankų įspūdį. Susitikime jis kalbėjo kaip Vienybės Komiteto likučių atstovas ir kaip apsijungusių aukštaičių partizanų įgaliotinis. Jis informavo apie aukštaičių partizanų veiklą, teiravosi apie veiklą pietų Lietuvoje, drąsino sudaryti bendrą partizaninę vadovybę, kėlė optimizmą dėl ryšių su Vakarais per Lenkiją. Davė suprasti, kad tie ryšiai jau veikia.
Po pirmo susitikimo nepraėjo nė mėnuo, enkavedistai apsupo apygardos vadą majorą Mykolą Joną, ir jis žuvo. Kitą mėnesį žuvo Dainavos apygardos vadas pulk. Kazimieraitis. Niekas to žuvimo nesiejo su Juozu Ereliu. Manė; gal ėmė smarkauti enkavedistai, kaip nors patyrę apie pirmų ryšininkų atvykimą iš Vakarų.
Tauro vadovybės likusieji tarp gyvųjų siekė paskubinti apsijungimą ir kreipėsi į Juozą Erelį Vilniuje. Tas atvyko antro susitikimo, kuriame dalyvavo ir iš Vakarų atsiradę Hektoras bei Meškis. Erelis davė suprasti, kad rezistencijos centras kuriasi pačiame Vilniuje.
Iš N. E. Sūduvio spausdinamos knygos “VIENŲ VIENI”
