DIENŲ SĄVARTOJE
LITERATŪROS IR MENO PREMIJOS
Kaziui Bradūnui kovo 22 d. įteikta Draugo premija už eilėraščių rinkinį Sidabrinės kamanos; 1000 dol. šiai premijai paskyrė J. Evans- Evanauskas.
Mariui Katiliškiui balandžio 5 d. Los Angeles įteikta Lietuvių rašytojų d-jos premija už beletristikos knygą Šventadienis už miesto.
Juozui Kralikauskui kovo 22 d. įteikta Draugo romano premija už Mindaugo nužudymas, tai lyg Titnago ugnies tęsinys; 1000 dol. Draugo romano premijai skyrė dr. A. Razma.
Algimantui Mackui sausio 25 d. įteikta Vinco Krėvės literatūrinė premija už poezijos rinkinį Neornamentuotos kalbos generacija ir jos augintiniai.
Dailininkas Romas Viesulas laimėjo antrą kartą už grafikos darbus Guggenheimo premiją ir 4,500 dol.
Dr. M. Anysui paskirta dr. Vydūno literatūrinė 1000 dol. premija sausio 21 d. už veikalą (rankraštyje) Senprūsių giminių kovos su vokiečių riterių ordinu nuo 1230 ligi 1283 m. (Neaišku tik kodėl antraštėje atsirado "senprūsiai” vietoje tikro jų vardo Prūsai).
Prof. dr. Zenonui Ivinskiui kiek anksčiau paskirta Aidų mokslo premija už Lietuvos istorijos rankraštį.
Šios premijos yra geriausias atsakymas Lietuvos okupantui, kuris nuolatos skelbia mūsų kūrybinę mirtį ir negalią.
DAILĖS PARODOS
Čiurlionio galerijoje balandžio 4 d. atidaryta Lietuvos sukilimams paminėti paroda (1794, 1831, 1863, 1941 ir vėlesnėms partizaninėms kovoms). Joje dalyvavo 18 dailininkų su 25 kūriniais. Paskirta jury komisijos II premija dail. A. Marčiulioniui už Prieš aušrą (skulptūra) ir III premija —dail. L. Vilimui už Partizano mirtis (tapyba). Toje pat Čiurlionio galerijoje suruoštos individualinės parodos: Algirdo Kurausko (sausio mėn) ir Sandros Čipkuvienės (vasario mėn), pasižymėjusios naujais kūrybiniais proveržiais.
II lietuvių religinio meno paroda buvo suruošta kovo 7-15 d. d. Čikagoje, šv. Kryžiaus par. mokykloje. Ją suruošė Amerikos liet. R. katalikų federacija, technikiniu vykdytoju pakvietusi inž. M. Ivanauską, ir sudariusi įspūdingą garbės komitetą. Dėl rengėjų neapdairumo didelė mūsų žymesniųjų ir pačių stipriausiųjų menininkų nedalyvavo, bet šiai parodai atsiuntė 146 darbus 27 dailininkai, kai kurie išstatydami iki 16 paveikslų ir tuo pagelbėdami parodą paversti beatrankine muge. Nors šios parodos laimėjimu tenka laikyti Čikagos burmistro skelbimą — III 7-15 d. d. Lietuvių religinio meno savaitė, — bet mūginė parodos tvarka, atrodo, bus lietuvių meno reprezentacijai nepadėjusi, bet tik pakenkusi, svetimiesiems parodėme ne geriausius darbus, bet tik kas pasimaišė. Antras labai nemalonus reiškinys, kad dail. A. Rūkštelė į šią parodą atnešė Kristaus išdavimą, kur Judu įamžinęs dail. V. Vizgirdą.
Elena Kepalaitė, iki šiol žinoma daugiau išraiškos šokiu ir tapybos darbais, IV 5 suruošė Brooklyno muziejuje skulptūros parodą. Buvo išstatyta 17 bronzos darbų, kuriuose ji siekia iki abstrakto. L. Horsto biustas pateko ir į New York Times.
R. Kavaliauskaitė (iš Australijos) laimėjo Lietuvių komiteto pasaulinei parodai rengti Pasaulinės parodos ženklelio projekto varžybas, ženklelyje: iškeltos rankos laiko Lietuvos trispalvę ir apsuktas spygliuota viela.
Sukaktuvininkai. Lietuvos garbės konsulas Antanas O. Šalna (Shall-na) vasario 28 d. sulaukė 70 m. Konsulas A. O. šalna gimęs ir teisės mokslus baigęs šiame krašte, pragarsėjęs advokatas ir daugelio lietuvių organizacijų veiklus narys, Lietuvos garbės konsulu buvo paskirtas 1939. Jo darbai Lietuvai, kaip ir daugelio kitų diplomatų, dažnai visuomenei nežinomi ir jos nepastebimi. Sukaktuvininkas A. O. Šalna sėkmingai gynė ir tebegina Lietuvos reikalus šio krašto teismuose, paprastai iškylančius Lietuvos piliečių palikimų bylose, kurias kiekvienu metu Lietuvos okupantas įvairiai bando laimėti savo naudai. Laimėtąsias palikimų bylas prieš okupantų pastangas konsulas ir adv. A. O. Šalna paskelbia įvairiuose JAV teisės žurnaluose, tuo palaikydamas gyvą Lietuvos nepriklausomybės klausimą JAV teisininkų tarpe, tuo pačiu liudydamas ir teisinį Lietuvos valstybės statusą JAV. A. O. Šalna turi daug įvairių nuopelnų Lietuvos vardą nuolat iškeldamas svetimųjų tarpe: jis tam randa pakankamai laiko ir progų turėdamas daug pažinčių JAV senatorių ir kitų aukštų pareigūnų tarpe.
Dr. Juozas Pajaujis - Javis sulaukė kovo 14 d. 70 m. Jis gimęs 1894 Cyrailių k., Punsko vls. (okupuotame lenkų trikampyje). Mokėsi Seinuose, stud. Berlyne ir 1926 baigė ekonomiją Kielio univ. dr. laipsniu. Buvo Prekybos instituto, vėliau Vilniaus univ. docentas, 1950-52 Aliaskos univ. prof. Nuo 1918 dirbo valstiečių liaudininkų partijoje, buvo 1926 seimo narys. 1941 Laikinosios vyriausybės darbo ir socialinės apsaugos ministras.
Marcelinas Šikšnys, matematikas ir ilgametis Vilniaus Vytauto D. gimn. direktorius, Lietuvoje sulaukė 90 m. Baigė Maskvos univ. matematiką, bendradarbiavo Varpe, vėliau rašė pjeses, kurių svarbiausia ir daug kardų vaidinta yra Pilėnų kunigaištis.
KONCERTAI
Smuikininko Izidoriaus Vasyliūno smuiko koncertas kovo 14 d., kur buvo atlikta K. Banaičio sonata D-moll, Bostone Jordan Hall, sutiktas amerikiečių kritikos gana palankiai. Taip pat toje pat salėje koncertavo kovo 22 d. sol. Valentina Kojelienė, o balandžio 24 d. pianistė Aldona Kepalaitė. Abu koncertai susilaukė palankios amerikiečių kritikos, nors, aplamai, laikoma šiandieną Bostono muzikinė kritika esanti reikliausia visose JAV. Pažymėtina, kad Aldona Kepalaitė šiais metais kovo 7 d. buvo gerai įvertinta ir Naujorko muzikinės kritikos, koncertavusi Town Hall.
Toronto “Varpas” įdainavo 15 dainų į plokštelę.
Tyrimų laboratorija lietuvio vardu
Amerikiečių Cascade Cartrige, Ine. III 16 atidarė naują laboratoriją, kurią pavadino vyriausiojo šios bendrovės chemiko dr. Viktoro Jasaičio vardu — Jasaitis Laboratory. Dr. V. Jasaitis (g. 1901) kovojo nepriklausomybės kovose savanoriu, 1922 baigė Kaune gimn., 1929 Vienos univ., gavo dr. laipsnį. 1930-40 Ginklavimo valdybos sprogstamų medžiagų skyriaus viršininkas, 1940-44 Vytauto D. univ. doc., nuo 1951 dirba Lewiston, Idaho. Okupacijos metais dr. V. Jasaitis buvo veiklus pogrindžio, tremties metu LB narys. Laboratorijos atidarymo metu dr. V. Jasaitis prisipažino esąs kovojančios Lietuvos sūnus, ką pastebėjo ir vietos amerikiečių spauda.
Kristijono Donelaičio 250 m. gimimo sukaktį Aidai paminėjo skirdami 3 nr., kur sutelkta gausiai apie K. Donelaitį studijinės ir apžvalginės medžiagos. Pagrindinius straipsnius parašė: J. Brazaitis, Al. Vaškelis, J. Tininis, A. Šešplaukis ir P. Rėklaitis. Atskiru leidiniu K. Donelaitį pagerbė ir Čikagos Pedagoginis Lituanistikos Institutas.
Antanas Maceina: Niekšybės paslaptis. Antikristas istorijoje pagal V. Solovjovo pasakojimą. Brooklyn 1964, 294 psl. in 12°. Išleido Ateitininkų Federacija, viršelis P. Jurkaus. Kaina 4 dol.
Lietuvių Dienos 1964, 2-4 nr.
Sėja 1964 2 nr.
Kristijonas Donelaitis Literatūrinio realizmo pradininkas. Jo gimimo 250 m. sukakčiai paminėti. Čikaga 1964, 54 psl. in 4°. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas Čikagoje. Leidinyje trumpos Metų ištraukos, jų vertimas į svetimas kalbas ir Donelaičio sakmės. Taip pat Instituto klausytojų M. Drungos, M. Lekšo kūrybos nagrinėjimai.
Praeitį nugiedrinus
Labai dažnai pasigesdavome svetima kalba platesnio darbo savo tautos proistorei ir savos tautos kilmei nušviesti, ypač kai ne viename krašte daug kas vis dar nesugeba ar nenori baltų tautų iš jų kaimynų slavų darbu atėjo dr. M. Gimbutienė. Jos darbu atėjo dr. M. Gimbutienė Jos The Balts yra kaip tik vienas iš tų labai mums reikalingų įvadinių darbų ir gana patrauklus svetimtaučio akiai. Autorė šiame darbe gana plačiai apžvelgia baltus, jų proistorę nuo naujojo akmens amžiaus iki istorinių laikų, nagrinėja jų skeldėjimą tautomis, kurių gyvieji atstovai šiandieną tėra lietuviai ir latviai. Taip pat įžvalgiai paliečia ir senąją baltų religiją, nors čia autorė žvelgdama iš proistorės, nevisada įstengia antrines apraiškas skirti nuo pirminių, todėl ne visur tas senosios baltų religijos vaizdas yra perdėm tikras. Proistorikė būdama autorė, daugiausia naudojasi ir proistorine medžiaga, bet labai dažnai sustoja ir ties baltų kalbomis bei jų žodžiais, kuriuos nevisada tiksliai suderina su savo srities medžiaga, būtent sugestyvinės prielaidos, kad namas ir domus, Dievas ir deus bei panašūs būtų vienašakniai — neįtikina, nes domus įpratę esame jungti su dimstimi, o Dievą su Jupiteriu (iš Dies-piter) ir t.t.
Marija Gimbutas The Balts, New York 1963, 286 p. in 8°, su 79 nuotraukomis, 47 piešiniais ir 11 žemėlapių. Išleido Frederick A. Praeger.
A. Mž.
ATSIŲSTA PAMINĖTI
Art Collection of the Lithuanian Franciscan Fathers. Išleido T. Pranciškonai, Brooklyn 1963, 127 psl. in 4°. Tekstas Pauliaus Jurkaus, išverstas į anglų k. J. Boley, fotografijos — Vytauto Maželio. Tai lietuvių architektų darbų nuotraukos Kennebunkporte ir 30 dailininkų tapybos, grafikos, skulptūros ir kitų darbų reprodukcijos, kurios sudaro 109 psl.
