LAIŠKAI
Dėl dviejų mažmožių
(DIDESNIO IR MAŽESNIO)
1) J. Brazaičio str. “Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje”, išspausdintame “į Laisvę” 1960 nr. 22 (59), 12-me puslapyje skaitome: “Prof V. Biržiška, universiteto bibliotekos direktorius, nepasirūpino santykiais su universitetų bibliotekom ir nesikeitė su jom leidiniais.” Vaclovai B-kai pasimirus, pasistengsiu aš tą jo reikalą paaiškinti. Brolis Vaclovas nevieną kart man skundėsi, jog Valstybės Kontrolė nustačiusi universitetui bene 50 egzempliorių kiekvieno jo leidžiamo mokslo veikalo nemokamai paskleisti (čia ir atitinkamų fakultetų profesūrai), ir jis gavęs antra tiek savo lėšomis universitetams ir šiaip mokslo įstaigoms siuntinėti. Jis sakėsi kalbėjęs dėl to ne tik su Valstybės Kontrole, bet ir su švietimo mi-nisteriais — “įvairių srovių” — Jokantu, Čepinsku, Šakeniu, Tonkūnu, gal dar kuriuo, ir jie visi jį siuntę susiprasti su Kontrole pačiam... Mėginęs — sakė — su prezidentu A. Smetona kalbėtis, kuris jam pritaręs, bet reikalo nepajudinęs.
Tad manau, jog brolis Vaclovas bus čia pasiteisinęs.
2) Ig. Malėnas str. “Tautiškumo pergalė prieš kvislingą”, išsp. “Į Laisvę” 1960 nr. 23 (60) teikėsi ir mane paliesti, sakydamas:
“prof. M. Biržiška, rodosi Mintyje rašė, kad Germantas atėjęs į Švietimo vadybą kaip katalikų atstovas. Tai aiškus prasilenkimas su tikrove”.
“Mintyje” apie Pr. Germantą nerašiau, bet 1946 m. “Žiburiuose” ir 1947 m. “Tėviškės Garse”. Štai kas mano rašyta I. Malėnui aukščiau parupusiu reikalu. “Žiburių” 1946 V 11 nr. 19 (31) str. “Dr. Germantas”: Vilniaus universiteto rektorius (M. B-ka), dabar gavęs su Pr. Germantu Kaune sueiti, tepatyrė iš jo, jog Laikinosios Vyriausybės Švietimo ministerio Juozo Ambrazevičiaus skirtuosius pareigūnus paliekąs, o taip pat nekeičiąs ir ministerių išleistų potvarkių ir parėdymų”. O “Tėviškės Garso” 1947 IX 11 nr. 89 str. Dr. Germanto vaidmuo universitete” tais pat žodžiais mano pakartota.
Taigi niekur nerašiau, kad G. būtų atėjęs “kaip katalikų atstovas”, tad ir neprasilenkiau su tikrove.
M. Biržiška
Mielas Redaktoriau,
Aš su žmona bene vieninteliai tropiškoje Brazilijoje uoliai sekame Tamstų įdomų žurnalą Į Laisvę. Jis kaskart tampa įdomesniu bei turiningesnių, nes eina su nūdien verdančiu gyvenimu kartu. Dar kas svarbu — gvildena problemas be įprastos senos rutinos.
Dr. E. Draugelis
Brazilija
_ * _
Vasario 16-sios idealas šiuo metu lietuviams pats šviesiausias kelrodis klaidžiuose tremties keliuose. Tai nelyginant anas ugnies stulpas, vedęs Mozę ir jo išrinktąją tautą iš nelaisvės namų. Tai matas mūsų santykiuose tarpusavy ir su svetimaisiais. Tie mūsų bičiuliai, kurie žodžiais ir juos lydinčiais darbais padeda mums geriau atlikti savo pareigą, kovoja už Lietuvos nepriklausomybę. Visos sienos, pertvaros ir užtvaros mūsų tarpe, jeigu jos šiai kovai trukdo, yra gryno nesusipratimo barikados, kurios turi būti galimai greičiau mūsų pačių rankomis išardytos.
LF Europos Bičiulis
A. a. Vytauto Mačernioeil. rinkinys „Poezija” iliustruotas a. a. dail. P. Augiaus, kuris mirė nespėjęs pamatyti savo išspausdintų piešinių. Leidinys redaguotas poeto Kazio Bradūno, gražiai atrodo. Didelės pagarbos nusipelno knygos mecenatas dr. Albinas Šmulkštys bei gražios iniciatyvos parodęs „Į Laisvę” Fondas Lietuvių Kultūrai Ugdyti.
Poetas žuvo karo metu Žemaitijoj 1944 spalio mėnesį, tesulaukęs 24 m. amžiaus.
V. Mačernio poezija gili, poetinis žodis sunkus, bet gyvas, galima išsitarti, kad tai intelektualinė poezija. Knygą platina Draugas ir “Į Laisvę” žurnalo administracija. Kiekvieno tautiečio pareiga šį puošnų, mirusių autorių poeto Mačernio ir dail. Augiaus, kūrinį įsigyti.
Atsiųsta paminėti
Jurgis Gliaudą — Šikšnosparnių sostas, premijuotasis romanas, 268 pusi. Išleido Lietuviškosios Knygos Klubas Chicagoje.
