LAIŠKAI
Dėl dr. Juškos straipsnio
Į Laisvę, Nr. 22 (1960), p. 37, Antanas Juška, straipsnyje “Lietuviškų parapijų problema”, rašo: “Pirmoji lietuvių parapija įsteigta, regis, Pittston, Pensilvanijoje. Ji ir šiandien palieka tautinė. Paskutinioji parapija įkurta 1941 metais Los Angeles mieste, Kalifornijoje. Keista, kad ši paskutinioji, kur lietuvių skaičius kasmet didėja, kai kitur nyksta, panoro likti jau teritorine, ne tautine. Tuo būdu pilnai suprantamas kai kieno pasipiktinimas anos parapijos vadovų užmačiomis.”
Kadangi Į Laisvę yra rimtas žurnalas ir, be to, straipsnio autorius skaitytojams pristatomas kaip istorikas, reikalą, kaip Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos klebonas, patikslinti, pareikšdamas kas seka:
1. Los Angeles Šv. Kazimiero parapija niekada nėra buvusi tautinė ta prasme, kuria kalba straipsnio autorius. Ji niekad neturėjo tautinės parapijos įsteigimo dokumentų. Tokių dokumentų neturi nė viena iš šešių Los Angeles Arkivyskupijoje esančių “tautinių” parapijų, kurių trys yra teritorinės. Kanoniškai įsteigtų tautinę parapiją panaikinti gali Šv. Sostas (Codex Iuris Canonici, 216,4). Todėl Los Angeles Šv. Kazimiero parapiją lyginti su Pittston lietuvių parapija yra netikslu, nes negalima panaikinti to, ko iš viso nebuvo.
2. 1941 m. birželio mėn. d., Los Angeles Arkivyskupas John J. Cantwell leido Prel. Julių Maciejauską pirkti namą, kuriame buvo įrengta lietuviams bažnytėlė, ir jam pavedė rūpintis lietuvių dvasiniais reikalais. 1947 m. balandžio mėn. 11 d., Prelatui sunkiai sergant, šias pareigas perėmė dabartinis klebonas.
3. 1948 m. kovo mėn. 19 d., atvykus dabartiniam Kardinolui James Francis McIntyre į Los Angeles, buvo leista pirkti naują vietą lietuvių bažnyčiai, klebono teisės jo specialiu raštu buvo atnaujintos, paskiriant ji rūpintis lietuvių dvasiniais reikalais visoje Arkivyskupijoje. Nuo to laiko klebonas naudojasi ypatingu Kurijos prielankumu ir dideliu respektu lietuvių dvasiniams reikalams.
4. 1959 m. gegužės mėn. 15 d., padarant Los Angeles Šv. Kazimiero parapiją teritorine, Kardinolas James Francis McIntyre savo oficialiame rašte parapijos vadovybei rašo: “It is not contemplated that this action will change in any way the present function of the church to serve the Lithuanian people.” Taigi, turėtos lie-tuvių teisės nepanaikinamos, bet dargi oficialiu raštu patvirtinamos.
Parapijai tapus teritorine, prie prieš tai jai priklausiusių 850 lietuvių šeimų, gyvenančių visos Arkivyskupijos ribose, buvo priskirta 71 ne lietuvių šeimos, esančios teritorinėse parapijos ribose. Taigi, lietuviai ir toliau lieka šios parapijos baze. Be to, Kurija vietos ir bendrame Amerikos Catholic Directory ir toliau mūsų bažnyčią visur žymi “Lithuanian”.
6. Dėl “parapijos vadovų užmačių” reikia pasakyti, kad vietos Kardinolas, pridėdamas teritoriją, turėjo galvoje tik bendrus tikinčiųjų reikalus, nes nuo mūsų bažnyčios artimiausia katalikų bažnyčia yra 15 blokų atstume ir su ja nėra tiesioginio susisiekimo. Tame įžiūrėti ką nors daugiau, nėra jokio pagrindo.
Los Angeles, Calif.
Kun. J. A. Kučingis, Klebonas
Dėl kunigo klebono J. Kučingio pastabų
Didžiai gerbiamą kunigą kleboną J. Kučingį pažįstų tik iš matymo, niekuomet neturėjau su juo jokių ryšių, tad esu visiškai laisvas nuo pašalinių įtakų. Jo darbštumą, sumanumą, kas liečia parapijos reikalų tvarkymą, gerbiu ir vertinu.
Istoriko titulą man pridėjo šio garbingo žurnalo redakcija. Niekuomet nebuvau ir neesu tikru istoriku, esu vien istorijos mėgėjas, tad ir aną titulą teskaitau paprastu komplimentu.
Drįstu nesutikti su gerbiamo klebono teigimu, kad švento Kazimiero parapija Los Angeles mieste niekuomet nebuvo tautinė. Tam pagrindą sudaro Juozo Viekšnio rimtas straipsnis, tilpęs šiame žurnale 1959 m. gruodžio mėn. nr. 19, kuris buvo pavadintas “Lietuviškąją bendruomenę žlugdant”. Jame autorius tvirtina, kad iki 1959 metų gegužės mėnesio ši parapija savo esme buvo tautinė. Jis patiekė šiuos argumentus: 1. iki minėtos datos švento Kazimiero parapijai tegalėjo
priklausyti tik lietuviai ir lietuvių kilmės amerikiečiai, 2. Šventas Tėvas, laimindamas naująją bažnyčią šventinimo proga, savo telegramoje vadina ją “new Lithuanian church”, 3. Los Angeles vyskupijos oficiozas The Tidings, skelbdamas teritorinės šv. Kazimiero parapijos įkūrimą, 1959 m. gegužės 29 d. rašė „Švento Kazimiero bažnyčia... buvo įsteigta 1941 metais kaipo tautinė lietuvių parapija”. Nuo savęs pridėsiu, kad nemaža dalis lietuvių parapijų Amerikoje neturi tautinių parapijų įsteigimo dokumentų, nors jos tokiom buvo ir yra skaitomos. Juozas Viekšnys, kuris, matyt, dalyką gerai žino iš pirmų šaltinių, tame pačiame straipsnyje teigia: “Taigi nėra mažiausio abejojimo, kad parapija turėjo tautinį statusą, kuris parapijos klebono noru ir Los Angeles arkivyskupo dekretu buvo panaikintas”. Ir toliau autorius nurodo, kad Los Angeles lietuviai yra labai nepatenkinti, kad iš katalikiškų organizacijų pirmininkų yra sudarytas komitetas, kuris gina tautinį parapijos statusą, siekdamas net Vatikano delegaturą Washingtone, kaip ir patį Vatikaną. Jis pabaigoje kaltina dabartinį kleboną, kad šis trukdo komitetui veikti, prisegdamas “Bažnyčios priešų” etiketę.
Anie kaltinimai, kaip ir susidariusio komiteto pareiškimai tilpę ne kartą spaudoje, nei vieni nei kiti niekur nebuvo atšaukti, todėl leidžia man pasilikti prie savo nuomonės: “Tuo būdu pilnai suprantamas kai kieno pasipiktinimas anos parapijos vadovų užmačiomis”.
Antanas Juška
