Partizanai: Istorija ir dabartis

Kultūriniai įvykiai per vieneris metus

Norime suregistruoti kultūrinius įvykius Lietuvoje per ištisus vieneris metus — 1956. Kitų metų tos rūšies įvykių eigą lyginant su tais metais, bus galima daryti išvadas, kuria linkme ir kokiu tempu Lietuvoje reiškiasi kultūrinis gyvenimas. Įvykius registruojame pagal komunistų mėnesinio žurnalo “Pergalės” ir savaitinio “Literatūros ir Gyvenimo” davinius.

*

DRAMOS TEATRAI

Šiuo laiku dramos teatrai veikia šiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Mariampolėje. Kai kurie jų išvyksta gastrolių į kitus miestus. Per 1956 metus buvo toki nauji pastatymai: Vilniausvalstybinis akademinis dramos teatras sausio 8 d. davė premjerą — A. Bieliausko pjesę “Egzaminą”, kuriame vaizduojami baigusieji augštąsias mokyklas specialistai; pavaizduojamas jų gyvenimas ir darbas kolchozuose.

Kovo mėn. atnaujino dano H. Hejermano dramą “Vilties žuvimas”.

Gegužės 1 d. premjera pagal A. Vienuolio “Paskenduolę” — A. Liobytės ir K. Kymantaitės parašyta 4 veiksmų 5 pav. drama, kurioje, be kita ko, niekinamas katalikų tikėjimas. Po premjeros tą pačią “Paskenduolę” suvaidino Rygoje vadinamam “Pabaltijo teatrinio festivalio pavasaryje”, o sugrįžęs atgal, tas pats kolektyvas su tuo pačiu veikalu gastroliavo įvairiuose Lietuvos miesteliuose, duodamas 15 spektaklių.

Tas pats teatras Vilniuje gegužės mėn. davė dar vieną premjerą — Amerikos komunistuojančio rašytojo Arthuro Millerio dramą “Salemo Raganos”.

KaunoJaunojo žiūrovo teatras gegužės 1 davė premjerą — O. Boby-levos ir I. Temiakovo 3-jų veiksmų 7-nių paveikslų lyrinę komediją “Dvi draugės”. Tam pačiam mėnesy davė V. Du Bois pjesę “Haiti”.

Tas pats teatras Vilniuje davė T. Gabbe pasaką-komediją “Alaviniai žiedai” ir dar vieną spektaklį vaikams — D. Čiurlionytės pjesę “Pasakų šalis”, kurią kritikai begirdami daugiau sukritikavo: stokoja paprastumo, gyvenimo tiesos, esą perdaug moralizuojami vaikai ir panašiai.

Kauno Muzikinis dramos teatras davė Bizet operą “Carmen”, kuri pagal kritikus atrodė mėgėjiškai atlikta, nes. . . buvo apsieita be solistų.

Gruodžio 15 d. Kauno Muzikinio dramos teatro kolektyvas davė naują baletą “Čipalino nuotykiai”, libretas italo Geni Rodari, muzika rusės Žana Zorina.

Kiti šio teatro vaidinamai rusų kompozitoriaus I. Kovnerio muzikinė komedija “Akulina”, sukuria pagal A. S. Puškino apysaką “Panelė-kaimietė”; S. Nikolajevnos ir S. Rudzinskio pjesė “Pirmasis pavasaris” ir latvio dramaturgo R. Blaumanio pjesė “Siuvėjų dienos Silmačiuose”.

KlaipėdosDramos teatras per ištisus metus davė šias premjeras: A. Liobytės pjesę “Meškos trobelė”, parašytą jaunimui, remiantis lietuvių tautosakos motyvais, estų dramaturgo Mai Talvest komediją “Pelkių velniai” — komunistinės dvasios iš kolchozų gyvenimo, A. Ostrovskio 4 veiksmų dramą “Bekrantė”. Spalių mėn. davė Viktoro Gusevo pjesę “Šlovė”.

Savo gyvavimo dešimties metų sukakčiai paminėti Klaipėdos teatras davė Balio Sruogos trijų veiksmų dramą “Apyaušrio dalią”.

ŠiauliųDramos teatras, kurs laikomas vienu iš stipriausių Lietuvoje, pirmą kartą davė jau minėto estų dramaturgo Mai Talvest komedijos “Pelkių velniai” antrą dalį, kuri pavadinta “Krikštynos”, taip pat iš kolchozų gyvenimo. Savo gyvavimo 25 metų ir Bernard Shaw 100 metų gimimo sukakčiai paminėti Šiaulių dramos teatras davė Bernard Shaw dramą “Velnio mokinys”. Lapkričio 24 d. šis teatras davė premjerą P. Vaičiūno pjesę “Prisikėlimą” ir iki metų galo buvo numatyta duoti dar vieną, naują veikalą — jugoslavų dramaturgo D. Dobričijano komediją “Trijų lakštingalų gatvė nr. 17”.

PanevėžioDramos teatras davė jugoslavų dramaturgo B. Nušičiaus komediją “Filosofijos daktaras”, J. Grušo veikalą “Dūmai” — iš teatralų gyvenimo ir A. Safronovo 4 veiksmų 5 paveikslų dramą “Širdis neatleidžia”.

Mariampolės(vadinamas Kapsuko) Dramos teatras savo darbą tepradėjo 1956 rugpjūčio 1, o pirmą ir vienintelį tais metais veikalą davė lapkričio 24 — K. Binkio “Atžalyną”.

Vilniujedar yra Rusų Dramos teatras, kuriame taip pat buvo duota naujų veikalų, tačiau tokių, kurie yra grynai rusiški savo kalba, revoliucinėmis idėjomis ir tiesiogiai skirti rusiškajai visuomenei, todėl šio teatro veiklos neapibūdinu.

Vilniaus, Kauno ir Panevėžio dramos teatruose buvo duota dar po vieną naują veikalą, tačiau jie buvo tokie menkaverčiai, jog išviso neverti, minėti.

OPEROS—BALETAI

Šiuo laiku yra tik vienas operos ir baleto teatras, kurio buveinė—Vilniuje, vadinamas Valstybiniu akademiniu operos ir baleto teatru, šio teatro kolektyvas 1956 davė naują lietuvišką operą vardu “Pilėnai”, sukurtą muziko V. Klovos, libretas J. Mackonio. Šioje operoje vaizduojamos XIV amžiaus kovos su kryžiuočiais ir... “lietuvių-rusų tautų draugystė”... Taigi, neapsieita be sovietiškos-rusiškos propagandos ir šioje operoje.

Atnaujinta opera G. Rosini “Sevilijos kirpėjas”. Gegužės 1 proga davė naują 3-jų veiksmų A. Adamo baletą "Žizel” (Giselle) ir E. Griego “Peer Gynt”.

Gal reikėtų paminėti, kad tas pats operos-baleto kolektyvas “apšvietė” ir liaudį: viename kolchoze prie Vievio davė operą “Pajacus” kolchozininkams.

KONCERTAI

Vilniuje sausio 18 M. K. Čiurlionio 80-tųjų gimimo metinių proga buvo suruoštas M. K. Čiurlionio kūrinių koncertas. Jo programą atliko pianistas V. Lancbergis, styginis kvartetas, valstybinės filharmonijos choras, vedamas K. Kavecko, ir radijo simfoninis orkestras, vedamas R. Geniušo, Sausio 22 buvo suruoštas Mozarto kūrinių koncertas, jo 200 metų gimimo sukakčiai paminėti. Nuo vasario 13 iki kovo 17 Vilniuje vyko vadinamas tarybinės muzikos festivalis, kurio metu buvo duota A. Račiūno opera “Marytė”, T. Chrienikovo oprera “Audroje” ir J. Juzeliūno lietuviškas baletas “Ant marių kranto”. Be to, šeši simfoninės muzikos koncertai, keli chorų pasirodymai, estradinės muzikos koncertas ir kita. Festivalis buvo baigtas V. Klovos simfonine poema “Jūratė ir Kastytis” ir Ed, Balsio koncertu smuikui su orkestru. Neapsieita ir be sovietiškos propagandos, sugrojant A. Novikovo poemą “Mums reikia taikos"...

Balandžio mėn. Vilniuje buvo suruošti du koncertai: viename buvo Regerio, Schumano, Saint-Saenso, Debussy ir Liszto kūriniai, o antrame — Mozarto ir Skriabino.

Birželio 6 Vilniuje buvo suruoštas anglų muzikos koncertas: radijo simfoninis orkestras atliko anglų muzikų S. Foraito, W. Woltono ir B. Britteno kūrinius. Muzikas V. Baumilas save kritikoje šiame koncerte perduotą anglų kompozitorių muziką labai išgyrė.

Spalių Lenkijos garsus Vilkomirskio trio savo koncertu pradėjo Vilniaus valstybinės filharmonijos sezoną.

Spalių 20 savo dvidešimtmečio sukaktį specialiu koncertu paminėjo radijo vokalinis ansamblis.

Spalių 24 Vilniuje valstybinė filharmonija suruošė simfoninį muzikos koncertą, kuriame buvo Šostakovičiaus 5-toji simfonija, Schumano koncertas violončelei su orkestru ir Wagnerio “Valkuerijos skridimas” iš iš jo ‘‘Nibelungų žiedo”. Beveik tuo pačiu metu Vilniuje buvo suruošti dar trys koncertai, atlikti svetimųjų gastrolierių. Tai pagarsėjusio rusų smuikininko Igoro Oistracho rečitalis smuiku, Davido Šafrano rečitalis violončele ir Belgrado operos solisto baritono Dušano Popovičiaus dainų vakaras.

Lapkričio 21 Vilniaus filharmonijoje radijo orkestras suruošė simfonini Beethoveno koncertą, skirtą Beethoveno 130 mirties metinėms paminėti.

Lapkričio 28 Vilniaus filharmonijos salėje buvo suruoštas sovietų pianisto V. Meržanovo rečitalis.

Vilniaus valstybinės konservatorijos studentai gruodžio 9 Vilniuje suruošė simfoninio orkestro koncertą, kuriame buvo atlikti kai kurie Haydno. Prokofjevo, Glinkos, Čaikovskio ir kitų kūriniai arba jų ištraukos.

Gruodžio 12 Vilniaus filharmonija davė simfoninį koncertą, atlikdama XX-jo amžiau pradžios kompozitorių A. Bruknerio, M. Brucho ir M. Regerio kūrinius.

Gruodžio mėn. Vilniuje gastroliavo latvių Rygos dainų ir šokių ansamblis, kuris savo repertuare turi lietuviškų dainų, bet taip pat ir rusiškų dainų bei šokių.

Taip pat gruodžio mėn. Kaune ir Vilniuje gastroliavo kinų vadinamas Pekino muzikinis dramos teatras iš Šanchajaus.

Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje koncertavo Albanijos liaudies respublikos artistai, šalia šokių ir klasikinių baletų buvo atliekami ir kitų sovietinių respublikų šokiai; šalia operų arijų bei liaudies dainų, albanai padainavo ir vieną lietuvišką liaudies dainą, St. Šimkaus harmonizuotą “Oi, kas”...

Druskininkų kurorte suorganizuotas pastovus estradinis orkestras, sudarytas iš operos ir Kauno muzikinio dramos teatro orkestrantų. Orkestras atlieka sovietinių kompozitorių lengvąją muziką, liaudies dainas, operų ir operečių ištraukas, romansus, neapolietiškas dainas. Šis orkestras davė koncertus Alytuje ir Gardine.

Liaudies Ansamblis Vilniuje gegužės 12-13 suruošė koncertą nauja programa, kurioje, kaip pirmaeilės daines minimos; “Mus veda partija”, “1905 metų revoliucinė lietuvių liaudies daina”, B. Dvariono “Derliaus šventė” ir panašios. Gi šokiai, be lietuviškų, buvo šokami ir rusų, uzbekų, rumunų, bulgarų .. . Tai vaizduoja, kaip sovietizacija-rusifikacija brukama į lietuviškuosius meninius kolektyvus, į jų programas.

Šis ansamblis, vasarą (gegužės -rugsėjo mėnesiais), gastroliavo dar Kybartuose, Veisėjuose, Seirijuose, Pumpėnuose, Vabalninke, Pandėlyje, Plungėje, Šeduvoje, Akmenėje.

Vilniaus valstybinė filharmonija, pradėdama liepos 11, per ištisą mėnesį davė savaitei po tris koncertus Palangoje, vasarotojams.

PARODOS

1955-1956 žiemą buvo suruošta verta didesnio dėmesio vadinama “respublikinė liaudies paroda”, kurioje buvo išstatyti šiuo laiku žymiausiųjų Lietuvos dailininkų bei skulptorių, vyresniųjų bei jaunesniųjų, 384 kūriniai.

Spalio mėn. Vilniuje valstybiniame dailės muzėjuje buvo atidaryta vadinama tarprespublikinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos grafikų darbų paroda. Tai buvusi pirmoji tokio tipo paroda. Joje buvo išstatyta 1200 darbų, kuriuos pateikė beveik 200 dailininkų.

Vilniuje M. K. Čiurlionio vardo dailės muzėjuje buvo suruošta dailės paroda paminėti M. K. Čiurlionio 80-tosioms, P. Kalpoko 75-tosiomg ir K. Šklėriaus 80-tosims gimimo metinėms. Dailininko A. Žmuidzinavičiaus 80-tosioms gimimo metinėms paminėti buvo suruošta jo kūrybos darbų paroda valstybiniame dailės muzėjuje Vilniuje. Vilniuje taip pat buvo suruošta dailininko J. Kuzminskio 50 metų sukakčiai paminėti paroda. Vilniuje vyko ir Gruzijos dailininkų meno paroda, kurioje parodyta viso 475 gruzinų tapybos, skulptūros, grafikos ir teatrinės-dekoratyvinės dailės kūriniai. Užkarpatės dailininkų kūrinių paroda buvo irgi suruošta Vilniuje dailės muzėjaus salėse.

Panevėžio Kraštotyros muzėjuje buvo suruošta liaudies kūrybos paroda su 250 įvairių darbų — piešinių, tačiau tik vietinių, gal daugiau mėgėjų lygio.

Vasaros metu vietinių kraštotyros muzėjų ar kultūros namų iniciatyva buvo suruoštos vadinamos “liaudies meistrų” kūrybos darbų parodos:

Mariampolėje, Radviliškyje, Kretingoje, Telšiuose, Panevėžyje, Joniškyje, Ukmergėje.

KINO FILMAI

Gegužės pirmąją Lietuvoje pradėtas rodyti tik ką pagamintas lietuviškas filmas, vardu “Ignotas grįžo namo”. Filmas darytas Lietuvos kino studijoje pačių lietuvių, padedant specialistams iš Leningrado, pagal A. Gudaičio-Guzevičiaus romaną “Kalvio Ignoto teisybė”. Kaip kritikai tvirtina (Literatūra ir Menas, 1956 m. Nr. 22) “Filmas lauktojo įspūdžio nepadarė”. Esą “Filmo epizodiškumas, aiškios vientisos kompozicijos nebuvimas, siužeto perkrovimas šalutinėmis scenomis” “yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių filmas visumoje neteko meninio įtaigingumo, verčiančio žiūrovą jaudintis, degti, mąstyti”.

1956 pradėtas rodyti ir kitas filmas — “Paskenduolis”, vadinamas “trumpametražiniu”. Tai grynai propagandinis filmukas, pagal P. Cvirkos vieną apsakymą kritikų dar labiau sukritikuotas, kaip pirmasis.

Maskvos Kinematografijos institutą baigė V. Žalatkevičius, pirmasis lietuvis, meninių filmų režisierius.

MĖGĖJŲ PASIRODYMAI

Šalia kultūrinių gyvenimo profesionalų veikimo pasireiškia ir mėgėjai, vadinami “saviveiklininkais”. Mėgėjų kultūrinis gyvenimas viešiau pasireiškė tokiais pasirodymais.

Birželio mėn. Vilniuje buvo suruošta dainų šventė, kurioje dalyvavo 6000 choristų. Dainavo ir vaikų choras (2000), buvo ir šokiai. Repertuarą sudarė lietuvių, rusų bei kitų “broliškų” tautų dainos bei šokiai.

Šventė buvo pradėta ruso A. Novikovo daina “Partija miela, klausykis”. šventės korespondentas Literatūroj ir mene pamini: kai pranešėjas paskelbė, kad bus dainuojama J. Tallat-Kelpšos harmonizuota liaudies daina “Po aukštus kalnus vaikščiojau”, tai žiūrovų tarpe buvęs pastebėtas pagyvėjimas. Panašios dainų šventės, tik daug mažesnio masto, buvo suruoštos ir Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Vilniaus universiteto studentų dainų ir šokių mėgėjų ensamblis gastroliavo Vilniuje, Šiauliuose, Radvilišky, Šeduvoj ir Panevėžy. Esą visur buvęs labai mielai sutiktas ir ypač daug plojimų susilaukęs už dainas “Varpelis” ir “Studentų valsas”, ir už šokį “Rugeliai”.

Kauno politechnikos instituto centrinis dramos būrelis yra davęs V. Miliūno inscenizuotą. Žemaitės apysaką “Klampynė”, kurią parodė ir Vilniuje.

Klaipėdos įvairių fabrikų mėgėjai-saviveiklininkai gruodžio mėn. davė operą “Eugienijus Onieginas”. Literatūra ir Menas šį spektaklį išgyrė, tačiau kokio lygio ta opera buvo, galima spręsti iš to, jog operos “solistai” iki operos pastatymo dar išviso nepažinę gaidų... Taip rašo Literatūra ir menas.

SUKAKČIŲ MINĖJIMAI

Be minėtų sukakčių kituose šio pranešimo skyriuose, buvo paminėtos dar šios sukaktys: Valstybinis dainų ir šokių ansamblis vasario 22 Vilniuje paminėjo savo 15 m. gyvavimą, Vilniuje paminėta rašytojos S. Čiurlionienės-Kymantaitės 70 metų amžiaus ir 50 metų literatūrinio darbo sukaktis, spalio 31 Kaune buvo suruoštas A. Žmuidzinavičiaus 80 m. gimimo ir 55 m. kūrybinio darbo minėjimas. Panašus to paties sukaktuvininko minėjimas buvo ir Vilniuje. Beveik tuo pačiu metu ir panašia programa bei koncertu buvo paminėta ir skulptoriaus P. Aleksandravičiaus 50 metų sukaktis.

Lapkričio mėn. Vilniuje paminėta R. Juknevičiaus 50 metų amžiaus ir 25 metų teatrinės veiklos sukaktis.

Spaudoje buvo paminėtos dar šitos sukaktys: dail. J. Vienožinskio 70 m. amžiaus, skulptoriaus Petro Rimšos 75 m. amžiaus ir 50 m. kūrybinio darbo, skulptoriaus Jono Zikaro 75 m. amžiaus ir 40 m. kūrybinio darbo, rašytojo Balio Sruogos 60 m. gimimo, dail. Kuzminskio 50 m. amžiaus.

Paminėta rašytojo Konstantino Širvydo 325-tosios mirties metinės ir kultūrininko—rašytojo G. Landsbergio-Žemkalnio 40-tosios mirties metinės.

KNYGOS

Beveik visas knygas Lietuvoje leidžia dvi leidyklos: Valstybinė grožinės literatūros ir Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidyklos. Per 1956 metus viso išleista apie 360 knygų. (Nepriklausomoje Lietuvoje 1938 buvo išleista gerokai per tūkstantį knygų.) Apie pusė visų išleistų yra menkos brošiūrėlės po keliasdešimt puslapių. Tai ta vadinama “politinė ir mokslinė” literatūra — komunistų partijos suvažiavimų kalbos, nutarimai, kolektyvizacijos propagavimas ir t.t. Tarp jų įsiterpia viena kita knygutė technikos, higienos, kolchozų tvarkymo ir panašiais klausimais. Iš tų visų politinių-mokslinių knygų minėti vertos šios: 1. P. Tarasenkos — Lietuvos piliakalniai; 2. K. Bieliuko — Lietuvos TSR ežerai; 3. T. Ivanausko — Apie žvėris ir paukščius; 4. Lietuvių kalbos žodynas — 3-čias tomas; 5. Vilniaus Universiteto darbai; 6. LTSR mokslų akademijos darbai.

Iš grožinės literatūros dėmesio vertos šios knygos, beveik visos žinomos dar iš nepriklausomos Lietuvos laikų; 1. V. Krėvės — Žentas; 2. Smulkioji lietuvių tautosaka — priežodžiai, patarlės, mįslės; 3. Pr. Gudyno ir R. Kalpoko — Petras Kalpokas: gyvenimas ir kūryba — albumas; 4. P. Vaičaičio — Rinktinė: lyrika, proza, vertimai; 5. P. Vaičiūno — Dramos (tam pačiam tome: "Tuščios pastangos”, "Patriotai”, “Stabai ir žmonės” ir “Prisikėlimas”) ; 6. Maironio — Rinktiniai raštai, išleisti dviem tomais; 7. S. Čiurlionienės-Kymantaitės — Rinktiniai raštai, 3-čias tomas; 8. Ievos Simonaitytės — "Vilius karalius”, romanas; 9. Galaunės — Lietuvių liaudies menas — medžio darbininkai; 10. K. Donelaičio — Metai; 11. Žemaitės — Raštai, šeštas tomas; 12. V. Mykolaičio-Putino — Poezija; 13. V. Mykolaičio-Putino — Ad. Mickevičius ir lietuvių literatūra (mažytė knygutė) .

Vakarietinės literatūros vertimų yra labai mažai — galima būtų suskaityti ant pirštų, ir tai dar nepriklausomos Lietuvos laikais verstų knygų, o dabar perspausdintų: 1. V. Reimonto — Kaimiečiai; 2. J. Londono — Jūrų vilkas; 3. J. Hašeko — Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare; 4. Robinzonas Kruzas; 5. Bhatačareja Bhabani — Badas; 6. Haufo pasakos.

Rusų literatūros: keli tomai Puškino raštų ir L. Tolstojaus — Kazokai.

KITI ĮVYKIAI

Valstybinę konservatoriją 1956 baigė 4 asmenys. Štai jų pavardės:

I. Vašnadzė — sopranas; St. Laurinaitytė ir T. Garbatova — mezosopranai, ir St. Rubinovas — bosas. Tik viena pavardė lietuviška.

Kauno J. Gruodžio vardo Muzikos mokykla 1956 išleido didžiausią savo laidą — įteikė diplomus 36-iems specialistams.

Valstybinis dailės institutas išleido 26 baigusius mokslą jaunus dailininkus.

Kovo mėn., Vilniuje, atidaryta muzikinė biblioteka. Joje yra muzikos, teatrinio meno ir kitais panašiais klausimais literatūros bei dideli gaidų fondai.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Kultūrinio gyvenimo reiškinius registruojant ne visada galima pasitikėti sovietinės spaudos nurodomais faktais. Pvz. Vilniaus valstybinei filharmonijai minint 15 metų sukaktį, valstybinis choro vadovas muzikas K. Kaveckas ta proga “Literatūros ir Gyv.” Nr. 4 pasako, kad per penkiolika metų filharmonija davusi penkiolika tūkstančių koncertų. Rašo tai žodžiais, vadinas, ne korektūros klaida. Bet jei taip, tai diena iš dienos filharmonija turėjo duoti po tris koncertus. Jei čia perdėjimas iš karto krinta į akis, tai eilė kitų perdėjimų, kurių Lietuvoje autoriai yra priversti nevengti, gali ir nepastebėti.

Suregistruoti faktai rodo tik skaičius. Jie nereiškia dar meninio pajėgumo. Apie dailininkų kūrybinį pajėgumą “Tiesoje” 1956. 4. 15 V. Mackevičiaus buvo apibendrintai sakoma:

“Podekadieniu periodu, reikia atvirai pasakyti, pastebimas dailininkų pastangų susilpnėjimas. Pastarųjų dvejų metų laikotarpiu dailės parodos turi kiek smulkių charakterių. Ir tapyboje ir skulptūroje galima matyti tematikos susmulkėjimą. Tapyboje pradeda vyrauti etiudinis psisažas. Tiesa, kai kurie dailininkai daugiau gilinasi į meistriškumo klausimą ir nedidelės apimties darbuose pasiekė didesnio užbaigtumo ir išraiškingumo ...

“Kuklūs 1955 m. respublikinės parodos rezultatai kalba apie tai, kad pasigendame dailininkų kūrybinio veržlumo”.

Apie literatūrą nuolat skaitome panašius priekaištus. Daugiausia veržlumo randama muzikiniame gyvenime.

Tekonstatuojame tik tuos reiškinius, nesileisdami komentuoti, kodėl taip yra. Baigsime paskutiniu tų kultūrinio gyvenimo reiškinių pastebėjimu, kurį imame iš “Tiesos” 1956 Nr. 32. Lig šiol iš “Tiesos” korespondencijų sužinodavom, kad koncertuose publika daugiausia simpatijos parodydavo liaudies dainoms ar lietuviškiems kūriniams. Tai lietė žiūrovus. Dabar “Tiesa” pati konstatuoja: “Džiugus tas faktas, jog šiandien dauguma prieš keleris metų pamirštų kūrinių atgavo savo vertę ir teisę į sceninį gyvenimą”. Ir sumini Putino “Valdovą”, Sruogos “Apyaušrio dalią”, Krėvės “Šarūną”, “Skirgailą”, “Žentą”, Binkio “Atžalyną”. Vadinas, atgauna teisę rodytis tie vaikalai, kurie neturi komunistinės propagandos. Tai liečia sovietinę administraciją, be kurios žinios nevalia nė scenai veikalo parinkti.

Laikome tai ženklu, kad kultūrinėje srityje lietuviai gauna daugiau teisės kvėpuoti ir kad jie puolasi visomis jėgomis veržtis į kultūrinį gyvenimą.

Stebėsime toje eigoje kiekvieną naują reiškinį.

M. Musteikis