ĮSPŪDIS
Keliai vilki... ir dienos vilkos . ..
Veidai bekraujai, svetimi;
Melu ataustos frazės ilgos
Ir žodžiai; žodžiai — tik tušti. . .
Ne plienas posmų grandį kala,
Ne švinas — išdainuos eiles . . .
Kada širdis šalčiu pabąla,
Kai miršta tavo Aš — žmogus . . .
Madingu audeklu uždengę
Maironį, Strazdą ir kitus,
Jie tiki — pasivogę dangų,
Pakinkę mūzas į ratus.
Nors perlais netikrais dabintas
Ir šildytas šaltoj sieloj;
Bet tiktai indas — ne šviesus žibintas,
Ne spindulys nakty gilioj!
