EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ REZOLIUCIJOS
I. LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO REIKALU:
1. Gimtoji kalba.— Kalba yra tautinio sąmoningumo apraiška ir tautinės bendruomenes stipriausia jungtis. Todėl LF Bičiulių konferencija ragina visuomenę kreipti didelio dėmesio į lietuvių kalbos ugdymą šeimoje, mokykloje, organizacijose ir spaudoje, kartu tačiau pabrėždama, kad kalbos skirtingumas neturi virsti kliūtimi įsijungti į mūsų tautinę bendruomenę tiems, kurie į ją ateina laisvu savo apsisprendimu.
2. Šeima.— Tautiškai mišrių šeimų kūrimas slepia savyje didelių pavojų lietuvybei išlaikyti. LF Bičiuliai pripažįsta asmens pirmenybę jo santykiuose su bendruomene, taigi ir šeimos sudaryme. Tačiau tie, kurie mišrią šeimą kuria, turi griežtą tautinę pareigą įjungti nelietuviškąją šeimos pusę į tautinę mūsų bendruomenę ir savo vaikus auklėti gerais bei sąmoningais lietuviais. Konferencija prašo visus lietuvius, pirmoje eilėje lietuviškąsias šeimas, ankštai bendradarbiauti su mišriomis šeimomis ir tuo joms palengvinti aną pareigą atlikti.
3. Ugdymas.— Tremties ugdymo uždavinys yra ne tik žmogų išlavinti bei paruošti jį kuriai nors profesijai, bet sykiu ir išauklėti tautinę jo sąmonę bei nuteikti jį kultūrinei kūrybai tautinėje srityje. Todėl LF Bičiulių konferencija:
a. reikalauja, kad visose lietuvių laikomose ar vedamose mokyklose būtų įvestas privalomas lituanistinių dalykų dėstymas ir religijos mokymas lietuvių kalba;
b. kviečia kurti vidurines mokyklas tiktai humanistinio tipo, o jau esančias pagal šį tipą pertvarkyti, sustiprinant lituanistinių dalykų dėstymą;
c. ragina lietuvių bendruomenę, jos institucijas ir organizacijas, teikti moralinės, pedagoginės ir medžiaginės paramos lietuviškajai Vasario 16 gimnazijai Huettenfelde kaip svarbiai lietuviškosios kultūros įstaigai;
d. kviečia studentus gausiau studijuoti humanistinius mokslus, o visuomenę — paremti juos stipendijomis;
e. ragina PLB ir kitas mūsų organizacijas intensyviai ruošti jaunimo stovyklas, o tėvus — ypač tų kraštų, kuriuose nėra lietuviškų mokyklų — siųsti į jas savo vaikus.
4. Spauda.— Spauda tremties metu yra tautinio sąmoningumo ir tautinės kultūros palaikytoja ir ugdytoja. Todėl Europos LF Bičiulių konferencija prašo visus leidėjus:
a. sustiprinti laikraščiuose lietuviškojo gyvenimo nušvietimą, tiek istorijos, tiek dabarties atžvilgiu;
c. organizuoti sistemingą knygų bei laikraščių platinimą per PLB. Jungdamiesi į šį taip svarbų darbą, Europos LF Bičiuliai:
a. steigia Informacijos Tarnybą, kurios uždavinys yra organizuoti Europoje pagalbą raštais lietuviškajai spaudai;
b. išleidžia, susitarę su leidėjais, lietuviškųjų knygų prospektą;
c. užsako Vasario 16 gimnazijai Lietuviškąją Enciklopediją;
d. įsipareigoja uoliai platinti ir gausiai pirkti lietuviškąsias knygas bei laikraščius.
5. Dorovė. — Europos LF Bičiulių konferencija kviečia visus laisvojo pasaulio lietuvius susilaikyti nuo nesaikingo alkoholio vartojimo, kuris žudo dvasines bei fizines tautos jėgas ir kuris šiandien yra sąmoninga priemonė bolševikų rankose mūsų krašto atsparumui palaužti.
II. POLITINIU REIKALU
Ryšium su įvykiais Bonnoje, kur Lietuvos reikalų atstovavimas dėl mūsų vidaus nesutarimų perėjo svetimos valstybės sprendimui, Europos LF Bičiulių konferencija smerkia ardančiuosius veiksmus ir sudarytą padėtį, kenkiančią Lietuvos laisvinimo bylai bei pažeičiančią tautinę mūsų garbę, ir prašo Amerikos Lietuvių Tarybą kaip vienintelę šiuo metu praktiškai galinčią — sukviesti konferenciją, kuri galų gale sukurtų vieningą Lietuvos reikalų atstovavimą prieš svetimuosius.
III. VEIKLOS REIKALU
1. Keldami reikalą apjungti visus lietuvių bendruomenės sluogsnius, Europos LF Bičiuliai kreipia ypatingo dėmesio į lietuvius darbininkus, supažindindami juos su Lietuvos laisvinimo kova ir aktyviai juos traukdami į LF Bičiulių eiles.
1. Manydami, kad lietuvių tautos ateitis ankštai siejasi su Europos tautų bendruomene, kuri išsivysto atskirų valstybių susifederavimo linkme, LF Bičiuliai
a. skelbia, kad Europinė Federacija (ar Federacijos) turi būti sukurta pagal demokratinį lygybės principą mažųjų tautų atžvilgiu;
b. mano, kad jau yra atėjęs laikas studijuoti Europinės Federacijos (ar Federacijų) siūlomas formas ir megzti ryšį su tomis tautomis, su kuriomis Lietuva galėtų eventualiai federuotis.
