AR MORALU PANEIGTI LAISVĘ?
Kaip lengva turtuoliui nematyti, kad pasulyje yra vargšų ir neturinčių ko pavalgyti. Kaip lengva gyvenant laisvėje, laisvoje valstybėje, nekreipti dėmesio, kad yra pasaulyje žmonių, kurie gyvena be pagrindinių teisių, kad yra tautų ir valstybių, kurios neša vergijos jungą. Bet ar tai moralu? Ryškiai prisimename Atgimimo laikotarpį, kai lietuvių tauta po daugelio okupacijos metų drąsiai bandė nusikratyti žiauraus okupanto priespaudos. Kaip tuomet buvo su didele viltimi laukta, kad visos laisvosios pasaulio tautos ir valstybės tokiam Lietuvos Atgimimui turėtų pritarti ir juo džiaugtis. O vis dėlto buvo nemažai valstybių, kurios gana skeptiškai žiūrėjo į laisvėn besiveržiančią Lietuvą. Jos nedrįso pritarti laisvei, bijojo pasakyti tvirtesnį žodį okupantui, bijojo prarasti prekybos rinkas.
Nenuostabu tad, kad atgimstančioje Lietuvoje, o taip pat ir kitur, buvo pajusta nemaža dozė nusivylimo kai kuriais laisvais ir kartu galingais kraštais, kuriems, pasirodo, pinigas ir savanaudiška politika tapo svarbesnė negu kažkieno laisvė.
Praėjo beveik šešeri nepriklausomos Lietuvos metai. Atrodytų savaime aišku, kad taip neseniai ir sunkiai išsikovojusi laisvę tauta turėtų tos laisvės nepaneigti ir kitoms vis dar komunistinėje vergijoje tebevargstančioms, arba visais būdais besistengiančioms tos vergijos išvengti tautoms. O tačiau visai neseniai, 1995 metų pabaigoje, toks oficialus laisvės siekio kitai tautai paneigimas buvo Lietuvos vardu padarytas. Lietuvos premjeras, besilankydamas Kinijoje, (esą remdamasis kažkokia ankstyvesne sutartimi) pripažino komunistinei Kinijai teisę į pavergtą Tibetą ir teisę pavergti dar šiuo metu laisvą Taiįwaną. Laisvos Lietuvos premjeras pasisakė prieš laisvę kitiems!
Kaip lengva paneigti laisvę kitam, kaip lengva rūpintis tik savais interesais!.. Bet ar tai moralu?..
JB.
