LAIŠKAI IŠ LIETUVOS APIE LIETUVĄ
Reikia tikros lietuviškos meilės
...Laisvė — tai Dievo sukurtos gyvybės gyvybė. Ir tos laisvės, tos gyvybės mintimi gyvenome mes ir jūs penkiasdešimt metų. šiandien Lietuva jau laisva. Bet ar tokią Lietuvą tikrieji lietuviai, mirusieji ir gyvieji, norėtų matyti šiandien? Jums ir mums atsakymas aiškus. Dar reikia mums Lietuvoje teisingai suprasti, kas yra laisvė. Reikia nuveikti didelius darbus. Reikia tikros lietuviškos meilės, pasiaukojimo, kantrybės ir ištvermės...
O. B. — Kaunas
1995, balandis
„Amžinojo ekstremisto" mintys
...Pakliuvo po ranka „Valstiečių laikraštis", kuriame skaičiau straipsnį apie kun. Alfonsą Svarinską. Straipsnis pavadintas „Amžinas ekstremistas", ir kelias jo mintis noriu jums perduoti. Kun. Svarinskas sako: „Mūsų žmonės — politiniai analfabetai. Labai mažai inteligentų. Tikras inteligentas privalo turėti dvasinį išprusimą ir norą vadovauti tautai. Mūsų inteligentai mieliau pluša daržuose ir kolektyviniuose soduose... Aš ginu tiesą (dalyvaudamas politiniame darbe), tegu įrodo, kad klystu — atsiprašysiu... Dažnai mane klausia, kaip aš žiūriu į komunistus. Kaip į šūdvabalius! Reikia pašalinti mėšlą — neliks ir šūdvabalių... Greitai mirsiu. Išklibę visi organai. Juk gyvulio taip niekas nemuša, kaip mušė mane. Anais laikais kunigus skirstė į lojalius ir ekstremistus. Ačiū Dievui, visą amžių priklausiau prie pastarųjų..."
Kun. Svarinskas dar pastebėjo, kad greit būsiąs atleistas iš kariuomenės kapeliono pareigų. Galvoju, kad į jo vietą bus pastatytas koks nors „lojalus" kunigas. Juk „ekstremistų", arba tikrų kunigų, anot šviesaus atminimo arkivyskupo Steponavičiaus žodžių, belikę pirštais suskaičiuojamų. Galbūt vysk. Tamkevičius dabar vėl išleidžia padoresnių jaunų kunigų, nes jis, kaip atrodo, linkęs klausyti garbiojo arkivyskupo patarimo: „Jeigu matai, kad kuris nebus kunigas, iš karto vyk iš seminarijos". Todėl tiesiog stebėtis reikia, kad vis dėlto jau atsiranda jaunų kunigų, kurie dirba atsidavę vaikams, jaunimui, katalikiškoms organizacijoms. Tokių dar labai nedaug, bet tikėkimės, atsiras ir daugiau...
J.J. — Šiauliai
1995, balandis
Vertybės, visuomenė ir valstybė
...Prieš kokį gerą mėnesį klausiau sekmadienio radijo laidos „Žodžiai į širdį", šį kartą kalbėjo viena mokytoja iš periferijos, kalbėjo tikrai skausminga tema apie mūsų dabartį.
Vertybių skalė apsivertusi aukštyn kojom. Kas seniau buvo gėda, dabar gražu. Vagis kaime, pavyzdžiui, buvo žinomas per kelias parapijas. Dabar kuo daugiau vogsi, tuo būsi garbingesnis, nes būsi turtingas, o pinigas — visagalis. Ir priežodį pasako: „Ko negalima už pinigus, galima už didesnius pinigus; ko negalima už didesnius pinigus, galima už labai didelius pinigus". Kalėjimuose 13,000 kalinių, daugiausia smulkių vagių. „Jeigu būtų pasodinta ir nuteista 13 ,bosų', gražiai apsirengusių, dar gražiau kalbančių, tai iš karto sumažėtų vagystės",
— sakė mokytoja. Kaip orientuotis jaunimui? Doras žmogus pažemintas, jeigu jis iš atlyginimo ar iš pensijos nebegali pragyventi. Verslas — virš visų kitų specialybių. Visuomenėje nebėra jokio tarpusavio pasitikėjimo, tad kaip ji begali egzistuoti? Pranešėja per radiją pasakojo apie atvejį, kai kažkokia mokytoja gamino pinigus, susidėjusi su pinigų padirbinėtojais. Ar galima ją smerkti, jeigu jos šeima priėjusi prie bado slenksčio? Bet kaip vaikams žiūrėti į tokią mokytoją? Ir dar — kitame kaime penktos šeštos klasės mokiniai kelia tokį siaubą, kad žmonės nebežino, kaip nuo jų gintis. Tai išaugs graži visuomenė iš tokių vaikų!..
Tai štai, vienu įkvėpimu pripyškinau visai nelinksmų dalykų. Taip nereikėtų, nes bijau, kad jūs beskaitydami tikrai nugrimsite į neviltį. O juk yra ir linksmų dalykų: pavyzdžiui, ponas prezidentas labai skaniai mus prajuokino, kalbėdamas Mindaugo karūnavimo dienos proga, kai jis pasakė, kad buvo karūnuotas Gediminas, kurio kryžius kaip žinote, jis švaisto į kairę ir į dešinę, kepdamas it blynus. Ir dar keletas minčių apie valstybę iš linksmosios pusės:
...Mokinukas sėdi, parėmęs galvą, ir mąsto. Motina klausia, ko jis taip susirūpinęs. Vaikas atsako: „Nesuvokiu, mama, kas ta valstybė". Motina atsako: „Vok, vok ir suvoksi".
...Kaimietis, paklaustas poetės, kaip jam atrodanti dabar mūsų valstybė, atsakęs: „Vaikeliuk, buvo šalčiai. Sėklinės bulvės apšalo, pasodinau — jos ėmė ir supuvo. Taip yra ir su mūsų valstybe".
...Pagrindinis prezidento Brazausko ir jo bičiulės Prunskienės šūkis, kažkieno siūlomas išrašyti per visą dangų, yra toks: „Turtingas žmogus — turtinga valstybė!"
O ar jis doras — turbūt nesvarbu...
Z.S. — Vilnius
1995, liepa
