SKAITYTOJŲ ŽODIS
Išsaugoma Tautos atmintis
.. .Esu Tamstoms labai dėkingas už šį leidinį, linkiu geriausios sėkmės ir Dievo palaimos ir toliau šį žurnalą leidžiant. Su įdomumu skaitau jį, skaito ir mano pažįstami, artimieji. Jis ypač įdomus ir naudingas tiems skaitytojams, kurie jau gimę pokario laikotarpiu, mokėsi ir studijavo sovietmečiu, kada nebuvo laisvos spaudos, laisvo žodžio, laisvos religijos, Tad žurnale pateikiama skaitytojui daug lig šiol nežinotos medžiagos... rezistencijoje dalyvavusių lietuvių išgyvenimai bei atsiminimai. Juos skaitydamas persikeli istoriškai į dar visai netolimą praeitį. Taip išsaugoma Tautos atmintis. Ir prie to darbo kilniai ir pasiaukojančiai prisideda visa Į laisvę redkolegija. Ačiū Tamstoms...
Petras Žvirgždys,
Klaipėda
Daugiau partizanų tematikos
Norėčiau, kad ant kiekvieno Į laisvę viršelio būtų spausdinamos partizanų nuotraukos, pvz., kaip LLA vado Kazimiero Veverskio, Broniaus Krivicko, Mamerto Indriliūno ir kitų. Gal ir vieną numerį ištisai reikėtų skirti LLA (Lietuvių Laisvės Armijai), jos istorijai ir veiklai nušviesti. Juk iš tos organizacijos yra išaugęs ir visas Lietuvos partizanų sąjūdis.
Albinas Šmulkštys, M.D.
Gibbstovvn , N.J.
Ko siekia Lietuvos partijos?
Sveikinu su Į laisvę žurnale pastebimu nuomonių įvairumu. Praeitame numeryje jr vėl teko skaityti daug puikių straipsnių. Tik pasigedau laiškų iš
Lietuvos. Gal skaitytojams būtų įdomu, jei žurnalas paskelbtų redakcijos pasikalbėjimus su pagrindinių partijų Lietuvoje vadais: Krikščionių demokratų, Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos ir kitų, išryškinant jų programas ir taip sužinant, ko jie konkrečiai siekia.
Jonas Pabedinskas,
Westchester, IL
Bolševizmas nėra socializmas
Jei būčiau socialistas, jausčiausi Į laisvę žurnalo giliai įžeistas, nes trys autoriai (Vytautas Kubilius, Vincas Bartusevičius ir E. Šarūnas) bolševizmą nepagrįstai vadina socializmu (Žr. Į laisvę Nr. 117).
Socializmas yra ūkinė ir politinė santvarka, siekianti demokratiniu būdu švelninti socialinę nelygybę. Tuo tarpu bolševizmas, arba rusiškas komunizmas, bandė įgyvendinti tariamo proletariato diktatūrą neišpasakytu teroru (masinėmis žudynėmis, koncentracijos stovyklomis, kankinimais, dvasiniu išprievartavimu ir kt.). Bolševizmą vadina socializmu sąmoningai (propagandos sumetimais) patys komunistai, o nemokšos tik juos pamėgdžioja. Todėl redakcija turėtų tai pataisyti.
Ši Į laisvę žurnalo laida įdomi, svari ir aktuali — gražiai atitinka dabartį. Tik kiek nuobodokas Bartusevičius, bandąs iškart atskleisti visą savo išmintį.
Bronius Nemickas,
Rushing, NY
Nesutinku dėl moterų
Geriausias ir įdomiausias praeito (Nr. 117) Į laisvę numerio straipsnis buvo Vinco Bartusevičiaus,,Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose”.
Labai gaila, bet nenoriu sutikti su įvade prie pasikalbėjimo su Vilija Aleknaite padaryto palyginimo dviejų moterų politikių. Iš turimos informacijos ir jų pačių pasisakymų, aš labiau linkęs sakyti, kad jei K. Prunskienė yra gudri ir praktiška politikė, tai V. Aleknaitė — tik naivi politikos svajotoja.
Vincas Akelaitis,Cleveland, OH
Kapitalą leisti į apyvartą
Pačiais ryškiausiais taškais, kuriuose susitinka Lietuvoje išsaugota ir išeivijoje subrandinta krikščioniškoji sąmonė, laikau Naująjį Dienovidį Lietuvoje ir Į laisvę žurnalą Amerikoje. „ND" redaktorė Aldona Žemaitytė stebėtinai natūraliai sutapo su ateitininkų-frontininkų dvasia, tarsi iš to paties dirvožemio būtų išaugusi. „ĮL” 117 numeryje prakalbusi Lietuvos seimo narė Vilija Aleknaitė irgi buvo mūsų idėjoms pribrendusi ir, vos konkrečiau jas pažino, tapo sava. Bėda, kad Lietuvoje frontininkai mažai žinomi. Juk to paties ,,ĮL'' numerio straipsnių autoriai iš Lietuvos — Vytautas Kubilius, Česlovas Stankevičius, E. Šarūnas (slapyvardis?), Laimantas Jonušys, Julius Keleras — savo idėjomis ir lietuviškais rūpesčiais vargu kuo skiriasi nuo LFB sąjūdžio.
Vienas iš įdomiųjų šio „ĮL” numerio rašinių yra rašytojo Vytauto Bubnio trumpas, bet daug sakantis laiškas. Jis rašo: („ĮL” 117 numeryje) „nemaža man buvo vertingos informacijos, iš kurios aš plačiau susipažinau su LFB veikla, apie kurią, prisipažįstu, maža žinojau”. Su susižavėjimu apie frontininkus jam pasakojusi Vilija Aleknaitė, kuri praėjusią vasarą dalyvavo stovykloje Dainavoje. Aš su rašytoju Bubniu susipažinau dar brežneviniais laikais, daugiau pabendravau šiemet Vilniuje. Tada man atrodė, kad jis LDD partijoje jautėsi nesavas. Dabar iš jos išstojo. Gal gi tas „ĮL” numeris ir buvo šiaudas, laužęs dramblio nugarą.
Per 50 metų LF-LFB sukrovė didžiulį politinės ir kultūrinės rezistencijos kapitalą. Deja, jį laikome tarsi uždarytą seifuose. Ne išeivijos, o Lietuvos žurnalistai — Aldona Žemaitytė, Vilija Aleknaitė, Vidmantas Valiušaitis, Valdas Vasiliauskas laikas nuo laiko pakelia to seifo dangtį. Daugiausia iniciatyvos rodo Žemaitytė su N. Dienovidžiu. Išeivijos bičiuliai gan pasyvūs. Neveikią tapatinti su išmintingu atsargumu nederėtų. Sutelktą kapitalą reikia paleisti į apyvartą.
Juozas Kojelis,
Santa Monica, CA
Išgirstame atviresnį žodį
Vinco Bartusevičiaus straipsnis apie socializmo liekanas Lietuvos žmonių santykiuose nuosekliai ir suprantamai aprašo komunizmo sistemos pasireiškimus kasdienybėje. Autorius išryškina „veiksmų vertinimą dviguba morale, bet pabrėžia, kad „legalių kelių pralobti nėra”. Tikrumoje tokių kelių yra, tik jie ne visada bendražmogiškumo kryptimi yra naudojami.
Rašydamas apie tvarką, „kokia netobula ji bebuvo, prie kurios žmonės buvo pripratę ir kurioje jie jau buvo išmokę gyventi (42 psl.), Bartusevičius kviečia į realybę: nuosaikiai, ramiai, tikroviškai ir be piktų žodžių padeda geriau suprasti tautiečius užuot juos smerkus.
Būtina giliau susipažinti su tokiomis mintimis. Tai pagelbės artimiau suprasti Lietuvą ir joje gyvenančius mūsų bendro kamieno tautiečius.
Antanas Valiuškis,Barrington, RI
MIRĖ ALINA SKRUPSKELIENĖ
Alina Skrupskelienė-Petrauskaitė, publicisto Igno Skrupskelio našlė, mirė 1994 sausio 24 d. Matulaičio slaugos namuose, Putname. Velionė gimė 1904 kovo 20 d., buvo lituanistė, Kauno Aušros mergaičių gimnazijos mokytoja ir direktorė. Amerikoje iš pradžių gyveno Hartforde, o nuo 1959 m. Čikagoje, kur iki pensijos dirbo University of Illinois. Nuo 1920 m. buvo ateitininkė, Ateities žurnalo redakcijos narė, priklausė „Šatrijos" korporacijai, buvo Ateitininkų Federacijos taryboje. Reiškėsi ir Lietuvių Fronto bičiulių sąjūdyje, buvo Į Laisvę Fondo tarybos narė. Suredagavo knygą „Lithuanian Writers in the West", o kartu su Česlovu Grincevičiumi spaudai parengė ir suredagavo šešis Juozo Brazaičio raštų tomus.
Alina Skrupskelienė buvo nuoširdi ir miela asmenybė, niekad neatsisakanti savo darbu bei sugebėjimais įsijungti į kultūrinę ar visuomeninę veiklą. Liūdesy pasiliko dukterys Enata, dr. Viktorija, sūnus dr. Kęstutis su šeima, sesuo dr. Jonė Meškauskienė su šeima ir visi, kuriems ją teko laimė pažinti.
Klaiku, bet ir teisinga
Sveikintina, kad paskutiniajame žurnalo numeryje atspausdinote eilę jūsų suvažiavimų pranešimų ir paskaitų, ši visa medžiaga yra akademišku kruopštumu paruošta ir pilnai pavaizduoja šių susibūrimų lygį bei nuotaikas.
Mano dėmėsį ypatingai patraukė V. Bartusevičiaus gerokai išplėsta, bet išskirtinai įdomi paskaita. Jis gana klaikiai, bet turbūt teisingai išsakė dabartinės Lietuvos vaizdą: „Lietuva šiuo metu yra nevaldomas kraštas, t.y. seimas, vyriausybė, teismai negali priversti paklusti savo valiai ir ją vykdyti nei savo organus iki pat žemiausios administracinės grandies, nei atskirus piliečius. Lietuvoje vyksta tai, ką galėtume pavadinti organizuota netvarka, bet iš tikrųjų vyksta valstybės dezintegracija".
Šio pobūdžio išvados gali būti labai naudingos kuriant netik Fronto bičiulių, bet ir kitų išeivijos politinių junginių veiklos programas.
Jonas Daugėla,
Ormond Beach, FL
Tvirto ryžto!
Gerb. Redaktoriau,
sveikinu Jus ir visus žurnalo Į laisvę darbuotojus su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais Metais. Daug jėgų jūsų darbuose ir tvirto ryžto! Su pagarba.
Artūras Šablauskas,
Vytėnai, Kaunas
Gerbiama Redakcija, nuoširdžiausiai sveikiname su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais. Linkime darbingų, kūrybingų ir sėkmingų metų!
Tautos Pažangos Judėjimo
Taryba, Lietuva
