LIETUVIŠKOS SPAUDOS UŽDUOTIS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE
DR. GEDIMINAS K. JOKANTAS
Laisvojo pasaulio laisvos ir patriotinės spaudos yra du pagrindiniai tikslai ir siekiai: 1. pilnai ir objektyviai informuoti krašto gyventojus apie visus įvykius savame krašte ir užsienyje; ir 2. pilnai ir be jokių rezervų duoti skaitytojams galimas alternatyvas visais kraštą ir skaitytojus liečiančiais klausimais, padedant jiems susigaudyti (susidaryti opiniją bei nuomonę) visuose reikaluose.
Mūsų spauda be jau paminėtų tikslų turėtų dar turėti specifinę paskirtį. Visi mūsų patriotiniai laikraščiai, žurnalai ir kiti leidiniai turėtų įjungti visus geros valios lietuvius į kovą dėl Lietuvos laisvės. Su apgailestavimu reikia pareikšti, kad beveik visa mūsų spauda nė nebando į tą specifinę paskirtį nė pažvelgti.
Dažnai tenka užtikti nusiskundimų ir padejavimų mūsų spaudoje, kad laisvasis pasaulis nenorįs išgirsti mūsų laisvės šauksmo pavergtai Lietuvai. Prieš kiek laiko vienas iš mūsų leidinių, siekiąs visą laisvąjį pasaulį, savo vedamajame skelbė: „...,Laisvės Lietuvai' — plėšome savo gerkles... mes, lietuviai išeiviai, plačiai pasklidę po laisvąjį pasaulį... Laisvės!.. Laisvės!.. Laisvės!.. Jau beveik pusę šimtmečio... Negirdi mūsų laisvės šaukimo pasaulis... Tegu sau žinosi. Užteks mums ir savų jėgų...” Su šiuo ir panašiais pareiškimais šviesiau galvojantieji lietuviai negali sutikti dėl keletos priežasčių.
Ar iš tikrųjų tas mūsų laisvės šauksmas pavergtai Lietuvai yra toks skardus ir galingas? Reiktų duoti neigiamą atsakymą! Ką tas leidinys ir kiti mūsų laikraščiai bei žurnalai daro įtraukti mūsų mases į tą didįjį žygį bei kovą dėl Lietuvos laisvės? Atsakymas — beveik nieko! Ar iš tikrųjų turime tenkintis tik savo jėgomis tame milžiniškame užsimojime dėl Lietuvos laisvės? Masės mūsiškių sutiks, kad būtų labai neprotinga ir žalinga atsiriboti nuo laisvojo pasaulio talkos.
Žvilgsnis į mūsiškę spaudą
Didieji ir įtakingieji mūsų laikraščiai ir žurnalai leidžiami Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Kanadoje. Turi savo laikraščius ar leidinius ir Europos, Australijos ir Pietų Amerikos lietuviai. Nė nemėginsime jų išvardinti ar suskaičiuoti.
Nėra jokio palyginimo laisvojo pasaulio lietuvių spaudos su laisvųjų kraštų dienraščiais, žurnalais ar kitais leidiniais. Mūsų laikraščiai ar žurnalai tik vegetuoja. Trūksta mūsų spaudai pajėgių redaktorių, redakcijų personalo ir bendradarbių. Sunku mūsų spaudai ir finansiškai suvesti galus. Laikraštyje ar žurnale nėra jaučiama stipresnės redaktoriaus rankos. Puslapiai pripildomi labai atsitiktine medžiaga, gaunama iš atsitiktinių bendradarbių. Beveik visuose mūsų laikraščiuose vedamųjų negalima vadinti ar laikyti vedamaisiais. Tai be saiko ilgi, neįdomūs ir tik informacinio pobūdžio straipsniai. Koresponcijos vėl be saiko ir krašto — korespondencijų gamintojai nejaučia, kada jie turi sustoti ir padėti paskutinį tašką.
Yra mūsų spaudoje ir išimčių. Visa galva prašoka visus mūsų laikraščius Tėviškės Žiburiai. Juose tikrai jaučiama redaktoriaus ranka. Puikiai tvarkomi Aidai, Į Laisvę žurnalas. Kitų laikraščių ir žurnalų redaktoriai galėtų paminėtų leidinių redaktorius nors pamėgdžioti.
Be abejo, mūsų laikraščių redaktoriai skaito (ar bent pavarto) amerikiečių, kanadiečių ir kitų laisvojo pasaulio kraštų dienraščius, savaitraščius ir žurnalus. Tuos laikraščius ir žurnalus redaguoja bei tvarko spaudos profesionalai. Mūsiškiai galėtų daug ko pasimokyti — kaip rašyti vedamuosius, kaip apipavidalinti laikraštį ar žurnalą ir kt.
Pavergtųjų nuomonė apie mūsų spaudą
Yra tekę bent su keliais besisvečiuojančiais iš pavergtos Lietuvos pas gimines laisvajame pasaulyje gerokai išsikalbėti visais galimais klausimais. Tai nebuvo eiliniai piliečiai, o aukšto išsilavinimo asmenys. Sakėsi, kad nepriklausą komunistų partijai. Jie jau buvo pas gimines susipažinę gana gerai su visais mūsų atliekamais darbais ir beveik su visa spauda. Klausimų jie man nestokojo. Visų nė nebandysiu išvardinti, o paminėsiu tik keletą. Štai, tie jų klausimai: ,,Kiek turite lietuvių JAV Kongrese? — Kurių didesnių miestų burmistrai yra lietuviai? — Kodėl lietuvių spauda tokia lėkšta? Kodėl joje nekeliate pilniau Lietuvos laisvinimo reikalo? — Mums būtų ten lengviau po pavergėjų letena! — Kodėl jūs pilnai nešaukiate pasauliui apie Lietuvai padarytą didžiulę skriaudą, jos pavergimą? — Kiek lietuvių užima aukštus postus krašto sostinėje? — Kiek lietuvių yra pilnai įsijungę į Lietuvos laisvinimo darbą?" Buvo gauta iš jų ir patarimų. Jie kalbėjo: ,,Nedarykite to, ką mums leidžia daryti pavergėjai! Šaukte šaukite visam pasauliui ir dieną, ir naktį, reikalaudami Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės! įtraukite ir įjunkite į tą šauksmą visus galimus ir įtakingiausius laisvojo pasaulio politinio gyvenimo vairuotojus! Laimėkite Lietuvos laisvės reikalui visus galimus laisvojo pasaulio laikraštininkus, radijo ir televizijos komentatorius!"
Tai šviesių ir didelio patriotinio nusiteikimo lietuvių balsai iš pavergtos Lietuvos. Tokių balsų ten yra daug. Jie laukia visos galimos talkos iš laisvųjų lietuvių. Tos talkos pavergtiesiems mes galime duoti bei suteikti daug. Turime tik visi ir visu frontu pajudėti.
Mūsų spauda turi išeiti su iniciatyva
Mūsų veiksnių (LB, Vliko ir Alto) judėjimas Lietuvos laisvinimo darbe yra nepaprastai menkas, beveik nepastebimas ir nejaučiamas bei nematomas. Veiksniams nejudant, pradeda atsirasti ,,ad hoc" komitetai (Rasos Razgaitienės, Antano Mažeikos, adv. Povilo Žumbakio) lietuvių reikalams ginti. Jų veiksniai nemėgsta, bet pradeda su jais jau skaitytis.
Lietuviai, užimą krašto sostinėje aukštesnes pozicijas, aiškiai kalba, kad baltai (lietuviai, latviai ir estai) esą nepaprastai nerangūs ir tingūs. Visais baltų kraštus liečiančiais klausimais laiškų ir telegramų skaičius, pasiekiąs Baltuosius Rūmus, Valstybės ir Teisingumo departamentus, esąs žiauriai skurdus. Anot tų lietuvių, kurie tas žinias turi, baltai turėtų verste užversti Baltuosius Rūmus, Valstybės ir Teisingumo departamentus, jei jie nori sulaukti teigiamų rezultatų. Anot tų lietuvių, laiškų ir telegramų banga nuolat palaikytina!
Mūsų spauda pasiekia visus aktyvesnius lietuvius ir dar norinčius jungtis į Lietuvos laisvinimo darbą. Ji ir gali lietuvių mases to darbo išmokyti ir į jį pilnai įjungti. Mūsuose dar yra pajėgių laikraštininkų ir kartu žinovų politiniuose reikaluose. Laikraščių ir žurnalų redakcijos galėtų tuos asmenis kviesti darban.
Įvestini specialūs (nedideli) skyriai laikraščiuose ir žurnaluose, duodant visas galimas instrukcijas ir informacijas apie laiškų rašymą ir telegramų siuntimą krašto pareigūnams, JAV Kongreso nariams. Tuose skyriuose duotini pareigūnų vardai, pavardės ir pilni adresai. Taip pat duotina bent po porą laiškų ir telegramų pavyzdžių. Duotini krašto legislatorių vardai, pavardės ir jų adresai. Duotini taip pat jiems rašytinų laiškučių pavyzdžiai. Skaitytojams nurodytina kaip rašyti laiškus dienraščių ir žinių žurnalų redakcijoms; kaip išgauti dienraščiuose vedamuosius; kaip išgauti Lietuvos bylos reikalu straipsnių iš žymiųjų laikraštininkų.
Tuos specialius skyrius galėtų įvesti: Draugas. Darbininkas, Dirva, Tėviškės Žiburiai, Karys, Lietuvių Dienos ir jaunimo žurnalai.
To darbo nesiėmimas būtų religinė ir tautinė mirtina nuodėmė! Draugo, Darbininko ir Tėviškės Žiburių vyr. redaktoriai yra kunigai. Jie puikiai žino, ką reiškia mirtina nuodėmė.
Neminėtas liko Pasaulio Lietuvis. Tas žurnalas turėtų tam reikalui skirti po porą puslapių kiekviename numeryje.
Tikiu, kad tai nebus tik šauksmas tyruose. Pavergtoji Lietuva ir pavergtieji lietuviai to laukia ir reikalauja iš mūsų spaudos.
Baigiant šias mintis, akcentuotinas mūsų laikraščių ir žurnalų atsinaujinimas, atsišviežinimas, suradimas redakcijose tikrai pajėgių laikraštininkų, o už redakcijos ribų taip pat pajėgių bendradarbių.
