MŪSŲ DIENOS DAINAVOJE

Kai pirmieji LFB 26-sios stovyklos dalyviai, pradėję rinktis Dainavon nuo Pacifiko vandenyno, Atlanto pakraščių ir iš kitų vietovių liepos 25 d. ir pamatę dviejų puslapių Centro valdybos sustatytą studijų ir poilsio savaitės programą, išsigando. “Sudie, Sypglio ežero malonumai, sudie ir saulutei, kurios spinduliuose dauguma norėjo kuo ilgiau pabuvoti bei pasidžiaugti kvepiančia Dainavos gamta”. Atrodė, kad stovyklos “valdžia” susirinkusiųjų neišleis iš salių, kur tiek numatyta paskaitų, minėjimų, posėdžių, simpoziumo, literatūros vakarų.

Bet Dangus kooperavo su rengėjais ir atvykusiais stovyklautojais. Užteko visiems ir ežero vėsaus vandenėlio, netrūko ir saulės spindulių, glosčiusių kūnus, surasta laiko ir pasivaikščiojimams bei pasisvečiavimams. Gal kiek blogiau buvo su poilsiu, nors ši savaitė buvo numačiusi ir jam valandų.

Jau liepos 25-sios sekmadienio popietę užsiregistravo per 60 atvykusiųjų, kurių skaičius kasdien didėjo ir savaitės pabaigoje padvigubėjo.

Vakare atidaryta dail. - grafikės Nijolės Palubinskienės meno paroda, kur buvo išstatyti jos 35 kūriniai. Atidarant žodį tarė LFB c.v. pirm. Balys Raugas, priminęs, kad šiais metais sukako 75 metai nuo pirmosios lietuvių dailininkų parodos Vilniuje, kur dalyvavo net 68 asmens su 448 tautodailės eksponatais ir 23 dailininkai su 213 kūrinių. Daugiausia paveikslų eksponavo Čiurlionis (33) ir Žmuidzinavičius (35). Apie šios parodos dailininkę ir jos kūrybą kalbėjo dail. Stasė Smalinskienė. Eksponatai buvo išstatyti visą savaitę. Nijolė, grįždama namo, savo mašinon begalėjo pasikrauti tiktai 12 jos atsivežtų grafikos darbų. Dail. N. Palubinskienė šiais metais buvo apdovanota Ohio lietuvių gydytojų draugijos kultūrine — 1,000 dol. premija. Dalyviai apžiūrėjo parodą, pasivaišino sūriu, vynu ir kitais užkandžiais ir jaukiai pabendravo dar keletą valandų.

Pirmadienio giedrų rytą, pakeliant vėliavas ir oficialiai pradedant studijų dienas, B. Raugas kvietė prisiminti didžiąją LF auką, sudėtą ant laisvės aukuro ir neužmiršti tų, kurie ir šiandien Tėvynėje ne tik trokšta laisvės, bet ir už ją kovoja.

Savaitė pradėta raidės ir valandos tikslumu. Jos programa ir savaitės bėgy buvo vykdoma iš anksto nustatytuose rėmuose. Kasdien 9:00 v.r. —    pusryčiai, 1:00 p.p. — pietūs, 4:00 v. p.p. — pavakariai, 6:00 v.v. —    vakarienė. Ūkio reikalus puikiai tvarkė vyriausios šeimininkės Vanda Majauskienė ir Joana Kūrienė su patyrusiu virtuvės personalu ir apsukriomis patarnautojomis Gaile, Nata, Rūta ir Vilija. Visi stebėjosi maisto įvairumu, gausumu ir skoniu. Daug kas užmiršo ir savo laikytas dietas.

Prie savaitės pasisekimo ir sklandumo daug prisidėjo komendantas Vytautas Petrulis su padėjėju Alfonsu Vėlavičiumi, ižd. Vytautas Volertas, jr., Marytė Petrulienė, Algis Bražėnas ir kiti.

Medicinos temomis

Dr. Albinas Šmulkštys kalbėjo apie paskutines medicinos naujienas. Šiuo metu milžiniškos sumos išleidžiamos medicinos tyrinėjimams, išrandami nauji vaistai, atsiranda naujų medicinos specialybių. Į medicinos mokslų ir praktikos sritis įtraukiami kompiuteriai bei atominė energija.

Daktaras ilgiau sustojo prie artričio, reumatizmo ir aukšto kraujo spaudimo ligų, kurios dažniausiai kankina jau vyresnio amžiaus žmones. Ilgesniame pokalby paliesta ir kitos sveikatos problemos. Rytais dr. A. Razma pravesdavo rytmetines mankštas, o dr. Šmulkštys savo “kabinete” norintiems patikrindavo kraujo spaudimą. Kadangi stovykloje buvo tiek daktarų, nė vienas iš stovyklautojų “neišdrįso” susirgti.

Kronika ir Informacijos centras

Gintė Damušytė, dirbanti Lietuvių Informacijos Centre, kalbėjo apie Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kroniką, minint jos pirmąjį dešimtmetį (paskaita bus spausdinama sekančiame “Į Laisvę” numery) ir vėliau vakare apie LIC, jo darbus, reikšmę ir rūpesčius. Tiesiog sunku įsivaizduoti, kaip trys žmonės: direktorius kun. Kazimieras Pugevičius, jo pavaduotoja Gintė Damušytė ir Marian Skabeikis gali atlikti tiek darbų informacijos, vertimų, spausdinimo bei plačios korespondencijos srityse. Tiktai talentingi, pasiaukoję žmonės ateina į tokią tarnybą, reikalaujančią nesuskaitomų darbo valandų, kuklaus atlyginimo ir dažnai įvairiausių nepagrįstų priekaištų. Iš šios kuklios įstaigos Brooklyne, N.Y. plinta objektyvi informacija lietuvių ir anglų kalbomis, iš čia perduodamas ir kovojančios mūsų tautos balsas ne tik lietuviams, bet ir angliškai kalbančiam pasauliui.

Kronikos dešimtmečio minėjimą paįvairino dramos aktorė Dalilia Mackialienė iš Floridos, paskalydama ištraukų iš Kronikos.

Kalanta, lietuviška parapija, Lietuva romane

Paskaitų serijoje studijų dalyviai išklausė: dr. Kazio Eringio Kalantos dešimtmečiui paminėti, Vacio Rociūno lietuviškų parapijų temomis ir Vytauto Volerto “Laiko bruožai valdžioje ir žmonėse”. Dr. Eringio paskaita bus atspausdinta balandžio mėn. numery. V. Rociūno pranešimas pradedamas šiame numeryje, bič. Volerto buvo atspausdinta pereitame “Į Laisvę” numery.

Apolinaras Bagdonas

Pedagogas, rašytojas ir poetas Apolinaras Bagdonas, nuolatinis aktyvus studijų ir poilsio stovyklų Dainavoje dalyvis, šioje stovykloje skaitė net tris paskaitas: “Mažoji Lietuva — tautinės kultūros lopšys”, “Vyskupo Baranausko kūrybos ir veiklos kelias 80 metų mirties sukakties proga” ir “Maironio kūryba”.

A.P. Bagdonas, autorius keturių knygų, iš kurių trys parašytos žemaičių tarme, su savo humoristika dalyvavo ir tradiciniame stovyklos pobūvy paplūdimio svetainėje. Apolinaras plačiai bendradarbiauja periodikoje, yra Lietuvių Fondo metraščio redaktorius ir šiame numery spausdinamo straipsnio apie Lietuvių Fondą autorius.

Kritusiųjų ir gyvųjų prisiminimas

Kiekvienais metais, kai bičiuliai susirenka į savo stovyklas, pagarbiai prisimenami žuvusieji vokiečių - sovietų okupacijų metais, Tautos sukilime ir partizanų kovose mūsų idėjų draugai. Antradienį buvo šių kraujo aukų prisiminimas šv. Mišiomis, kurias laikė vokiečių kilmės kunigas iš Detroito. Šiai stovyklai lietuvio kunigo rengėjai negalėjo gauti. Mišios angliškai, skaitiniai, giesmės — lietuviškai. Prisiminti ir dabar Lietuvoje, ištrėmimuose ir kalėjimuose kenčią rezistentai: Nijolė Sadūnaitė, Vytautas Skuodis, Balys Gajauskas, Viktoras Petkus, Gemma-Jadvyga Stanelytė, Vytautas Vaičiūnas ir kt.

Mišių pabaigoje graudžiai skambėjo “O, Kristau, pasaulio Valdove” giesmė.

Po pamaldų tą patį vakarą tas pats kunigas, dr. V. Majauskui pristačius, parodė du jo meistriškai susuktus filmus iš Vokietijos ir Havajų. Vokietijos vaizdai ne vienam priminė DP dienas Vokietijos stovyklose.

Po pamaldų tą patį vakarą tas pats kunigas, dr. V. Majauskui pristačius, parodė du jo meistriškai susuktus filmus iš Vokietijos ir Havajų. Vokietijos vaizdai ne vienam priminė DP dienas Vokietijos stovyklose.

Lietuvių Bendruomenės problemomis

Po trečiadienio paskaitų ir diskusijų įtampos rengėjai pakvietė visus stovyklautojus iškilmingai vakarienei su gardžiu jautienos kepsniu ir skaniais priedais. Tai jau daug metų įsiteisinusi tradicija, kuri anksčiau būdavo vadinama “jaučio kepimu” — “steikų vakarienė”, po kurios visi dalyviai rinkosi į paplūdimio svetainę, kur veikė baras, buvo muzika, humoristinė programa, šokiai ir dainos. Ramios Dainavos kalneliais skriejo skambios dainos. Mėnulis žvilgino užmigusio Spyglio vos įžiūrimas bangeles. Linksma nuotaika pobūvio dalyvius palydėjo į gilią naktį.

Ketvirtadienis — vėl ilga darbo diena. Ji buvo skirta Lietuvių Bendruomenės reikalų svarstymui.

Rytmetinėje paskaitoje Ingrida Bublienė, LB Kultūros tarybos pirm. kalbėjo apie “Mūsų tautinę kultūrą Lietuvos laisvės pastangose”. Prelegentė, kiek grįždama į lietuvių tautos istoriją, akcentavo, kad mūsų rašytojai, švietėjai, kultūrininkai šaukė tautą ne tik kultūriniam progresui, bet ir į kovą su pavergėjais. Šių dienų pavergtos Lietuvos gyventojai stiprybės semiasi iš praeities didvyrių, rašyto žodžio ir drąsiųjų rezistentų. Kalbėtoja, kurios paskaita jautriai lietė kultūrinius rūpesčius, mano, kad mums, kaip etninei grupei, reikia kreipti didelį dėmesį į kultūrinius ginklus, kuriais galėtumėm ir kitiems nusakyti mūsų pavergtos tautos aspiracijas. Mes nei savo finansiniais resursais, nei balsuotojų skaičiumi negalime stipriai įtaigoti politikos vairuotojų.

Mūsų tauta tėvynėje seka mūsų kultūrinį gyvenimą, vertina mūsų pastangas Lietuvos laisvei, mūsų norą išlikti lietuviais. Mūsų įvairūs kultūriniai renginiai, tautinių šokių, dainų šventės, kongresai jiems kalba apie mūsų kultūrinį gyvastingumą. Tokiuose dideliuose renginiuose vienokiu ar kitokiu būdu ir toliau stovintiems kitataučiams ir jų veikėjams primenama Lietuvos okupacija, žmogaus teisių pažeidimas, okupanto atnešta vergija.

Kalbėta ir apie Kultūros tarybos premijos šventes ir mūsų naujos kartos tautinio sąmoningumo ugdymo problemas.

Popietinis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininko Vytauto Kamanto pranešimas įvyko paplūdimio atviroje svetainėje. Nurodęs, kad laisvajame pasauly veikia 18 kraštų bendruomenių, kurios pasireiškia gyvastingumu, plačia darbų apimtimi, atvirumu visiems lietuviams, dar nerodo silpnėjimo ženklų. Jau buvo surengti penki PLB seimai. Tikimasi, kad Vl-jame seime bus atstovaujami visų 18 kraštų lietuviai. Valdyba su plačiai pasauly išsiblaškiusiais lietuviais kontaktus palaiko su “Pasaulio lietuvio” žurnalu, dažnais vizitais ir intensyviu susirašinėjimu. Pradėtieji Jaunimo kongresai išjudino pasaulio lietuvių studentiją ir jaunuomenę, kuri jungiasi į bendrus PLB darbus. Pirmininkas džiaugėsi aktyviu jaunimo moterų įsijungimu į atsakingus vadovavimo darbus. V-sis Jaunimo kongresas vyks po Pasaulio Lietuvių dienų, 1983 m. liepos 4-10 dienomis.

Įsteigtąją Lituanistikos katedrą pirmininkas pavadino nuolatiniu židiniu lietuvybei, “mūsų dienų stebuklu” ir prašė remti ją. Kol kas turima 110,000 dol. grynais ir pažadais. Lituanistiniai židiniai įkurti Kento ir Yale universitetuose.

Susidariusi įtampa tarp PLB ir Vliko yra nereikalinga ir nenaudinga. Bet ji praeis. Trinties užkulisiuose daug asmeninio elemento. Australijos LB pakvietė Vliko pirm. dr. K. Bobelį vizitui ir jį globojo. Visi veiksniai reikalingi. Bet, keičiantis laikams ir nuotaikoms, ateinant naujai išeivijos generacijai, ir veiksnių struktūra nepasiliks tokia, kokia yra šiandien. Netolimoj ateity PLB liks vyriausia galva ir politiniame sektoriuje, kaip pagrindinis veiksnys Lietuvos laisvės atstatymo siekimuose.

Pirmininkas palietė švietimo, jaunimo, spaudos, tautinio solidarumo mokesčio ir ryšio su kovojančia tauta problemas. LFB yra davę daug pavyzdžių, kaip bendrauti su kovojančia tauta.

Vakariniame pranešime kalbėjo dr. Antanas Razma, II-jų Pasaulio Lietuvių dienų rengimo komiteto pirmininkas. Komitetui krenta ne tik didelė planavimo ir įvykdymo, bet ir finansavimo našta. Reikia surinkti per pusę milijono dolerių, kad programoje numatyti užsimojimai būtų įvykdyti. Dainų šventė, sporto žaidynės, seimas, teatro spektakliai, I Li-tuani opera, kūrėjų vakaras, Jaunimo kongresas ir t.t. pareikalaus milžiniškų sumų.

Seimo rengimo komiteto pirm. yra dr. Petras Kisielius. Po vakarienės buvo naujausios rašytojo, dramaturgo ir poeto eilių knygos “Lotofagų šaly” —    užmiršusių savo tėvynę — pristatymas. Tai ketvirtoji mūsų kūrėjo poezijos knyga. Ją aptarė rašytojas Vytautas Volertas. Poeziją skaitė pats autorius.

LFB posėdžiai

Penktadienio rytas, dalis popietės ir šeštadienio pora valandų buvo paskirta LFB organizaciniams reikalams. Centro valdybos pirm. B. Raugas padarė paskutiniųjų metų c. v. veiklos apžvalgą. Vytautas Volertas, jr. pateikė finansinį c. v. stovį. Žodžiu sambūrių pranešimus padarė: Chicagos — J. Baužys, CIevelando

—    J. Ardys, Detroito — dr. V. Majauskas, Los Angeles — A. Raulinaitis, New Jersey — V. Vaitiekūnas, New Yorko — R. Alinskienė, Philadelphijos — Vytautas Volertas, Waterburio — J. Paliulienė. Kitų sambūrių pranešimai buvo padaryti raštu. Nemažai narių gyvena paskirose vietovėse, kur nėra nei sambūrių, nei seniūnijų.

Balys Raugas

Diskusijose apliesti Pabaltiečių Laisvės Lygos klausimai ir jos parama, doc. Skuodžio ir kitų politinių kalinių padėtis ir akcija jiems padėti.

“Į Laisvę” reikalais kalbėjo dr. A. Razma, V. Naudžius, V. Rociūnas, dr. A. Šmulkštys, B. Raugas, J. Ardys. Žurnalas, išeinąs tris kartus per metus, vien iš prenumeratorių, kaip ir visa lietuviškoji spauda, neišsilaiko, bet prenumeratos, aukos ir rėmėjai užtikrina tolimesnį LFB organo leidimą.

Tarybos posėdy nutarta sušaukti politinę konferenciją 1983 metų stovykloje Dainavoje. Konferencijos projektą parengs Tarybos prezidiumas ir politinė komisija.

Metiniame “Į Laisvę” fondo narių suvažiavime daugiausiai kalbėta dėl Brazaičio raštų ir jo monografijos. Kaip žinoma, jau trys raštų tomai išleisti, ketvirtas paruoštas ir penktas — paskutinis ruošiamas. Monografijos galutinis parengimas dar kiek užims laiko. Bus išleista trečioji, papildyta Partizanų laida.

Visų knygų, kaip ir kitos periodikos, leidimas dėl pabrangusio popieriaus, darbo jėgos, pašto išlaidų, kasmet sunkėja. Pav., vieno Brazaičio raštų tomo išleidimas kaštuoja apie 10,000 dol. Svarbu taip pat turitė platų ir gerą platinimo tinklą. Prof. Brazaičio raštų ir monografijos išleidimu bus pastatytas laiko nesugriaunamas paminklas mūsų ideologui.

Dabar visa leidykla įjungta į Lietuvių Studijų centrą — Center for Lithuanian Studies, Inc., kuriam pirmininkauja dr. P. Kisielius. Centras jau yra gavęs nuo federalinių mokesčių atleidimo statusą.

Sujungus veikiančius LF fondus į vieną, bus lengviau įvykdyti užplanuotus projektus. Skųstis nereikėtų, anot dr. A. Šmulkščio, kai bus dirbama, atsiras ir pinigų. Juozas Baužys pateikė “Į Laisvę fondo” finansinę spyskaitą.

LFB kūrėjų vakaras

Šių metų literatūros vakaro, kuris įvyko penktadienį, dalyvavo stovyklaują kūrėjai. Literatūrinei vakaronei vadovavo dr. Vytautas Majauskas.

Adolfas Markelispaskaitė ištrauką iš spaudai ruošiamos naujos knygos “Žvejai”, Vytautas Volertas — iš jo vėliausio romano “Greitkelis”, Apolinaras Bagdonas deklamavo eilių iš naujai ruošiamo poezijos rinkinio, Anatolijus Kairys vaizdžiai perdavė humoreską “Telefoninis pasikalbėjimas”, Česlovas Grincevičius skaitė “Stebuklo” apysaką. Akt. D. Mackialienė iš Floridos, pagerbiant ir prisimenant mūsų mirusį bičiulį - kūrėją Aloyzą Baroną, paskaitė iš jo paskutinio romano “Mirti visada suspėsi”.

Vytautas Petrulis po programos pakvietė vakaro dalyvius komendanto vaišėms ir šokiams.

Apolinaras Bagdonas

Praeitis, dabartis, ateitis

Šeštadienio rytą buvo simpoziumas — “Lietuvos vadavimo organizacija praeity, dabarty ir ateity. Dalyviai: Vytautas Vaitiekūnas, Algis Raulinaitis, dr. Kazys Ambrozaitis ir Jonas Švoba. Moderatorius — “Pasaulio

Lietuvio” redaktorius Bronius Nainys.

V. Vaitiekūno pranešimas spausdinamas šiame numery. Algis Raulinaitis kalbėjo apie Vliko dabartinę veiklą. Ji, perėmus Vliko vadovavimą dr. K. Bobeliui, nieku ypatingesniu nepasižymėjo. Vliko įstaiga buvo perkelta į Washingtoną, D.C., pats pirmininkas apsigyveno St. Petersburg Beach Floridoje. Baltimorėje buvo sušauktas pirmasis jo vadovavimo metu seimas. Antrasis jo kadencijos seimas Toronte pasireiškė dideliais išpuoliais prieš L. Bendruomenę ir jos veikėjus, o 1981 m., įvykęs Clevelande kai kieno laikomas kaip neveikios ir nusigyvenimo pavyzdys. Dabar Vlikas neišeinąs su stipresniais pozityviais darbais.

Dr. K. Ambrozaitis, kalbėdamas apie Vliko ateitį, pabrėžė, kad sunku, ką nors tikslaus numatyti tolimesnei ateičiai. Galima mėgint žvelgti tik į netolimą ateitį — 5-10 metų laikotarpį.

Vlikas yra praradęs krašto įgaliojimų tęstinumą. Nauji, laisvąjį pasaulį pasiekę įgaliojimai iš Lietuvos pogrindžio neturį didelės reikšmės, nes jie nesą apjungtos krašto rezistencijos dokumentas. 1945 m. Vlikas sudarė 11 grupių, dabar 15. Reikia grupes konsoliduoti, bet ne jas dar plėsti. Daug sudarančių grupių jau dabar silpnos, ateity jos dar silpnės. Reikia prisitaikinti prie laiko reikalavimų, atsiremti į gyvąsias jėgas, darbus tęsti kitokia forma, kitokiais būdais ir priemonėmis.

Lietuvių Charta įpareigoja LB dirbti laisvinimo darbą. Laisvinimo vienybei pasiekti ir jai sustiprinti reikalinga PLB ir Vliko konferencija. Į laisvinimo akciją turi įsijungti Diplomatinė tarnyba ir Altas. Išvadoje: Vilkas ir dabartinėse sąlygose naudingas ir reikalingas, Vilkas turi reformuotis, reikia sušaukti konferenciją darbams derinti, Lietuvių Fronto bičiuliai dalyvauja ir dalyvaus Vlike, PLB neturi pasitraukti iš laisvinimo darbų.


Simpoziumo dalyviai: iš k. Algis Raulinaitis, Vytautas Vaitiekūnas, Bronius Nainys, dr. Kazys Ambrozaitis ir Jonas Švoba

Paskutinysis šio simpozium kalbėtojas (taip jis pageidavo) buvo Tautinės Sąjungos Tarybos narys, istorikas Jonas Švoba, kuris pasveikino susirinkusius Tautinės sąjungos vardu ir visiems linkėjo dirbti, kaip frontininkai dirba. Jis perdavė Taut. Sąj. c.v. pirmininko V. Mažeikos mintis, kur pasisakoma už Vliko išlaikymą, neatsisakant jį reformuoti. Vilkas yra pergyvenęs įvairių sukrikimų. Bet, įsikūrus Visuomeninių reikalų tarnybai, atsiradęs darbų paralelizmas, prasidėję užsipuldinėjimai. Negalima Vliko likviduoti ar jį reformuoti be jo. Reikia siekti darbų koordinacijos.

Diskusijos

Dr. A. Razma sakėsi, skaudžiai išgyvenąs faktą, kad tiek pinigų išleidžiama neefektingai Vliko veiklai. Dr. P. Kisielius: Vilkui pripažįstame sentimentą, bet “praktika reikalauja darbo”. Kas skaitosi su kokiais ten įgaliojimais. Jei drįstama skelbtis, kad vadovaują, įsaką, bet nesą tikri, ar kas jų klausys, turėtų gerai apgalvoti, prieš tokius nutarimus skelbiant. Praeity tokių pavyzdžių jau daug turėta (lankymasis ok. Lietuvoje, koncertų rengimas ir pan.). Vlikas ir Altas kalti dėl reorganizuotos bendruomenės atsiradimo. “Vlikas lai būna, bet pribrendęs laikas reformuotis”. J. Pabedinskas mano, kad nereikėtų gilintis į teisines plonybes, bet remtis faktiška padėtimi, su kuria dažnai skaitomasi.

V. Vaitiekūnas — Vlikas gali reikštis kaip išeivijos veiksnys. Atsisakius nuostato, kad Vliko narys gali būti tik Lietuvos pilietis, organizacija tapo išeivių organu. Siūlė sumažinti grupių skaičių iki 6. Vlikas — simbolis, jo nenaikinti. R. Kudukis — nepriklausiau partijai, nepriėmė į Vliką, nuėjau į LB. A. Raulinaitis — Vlikas, kaip ir komercinis vardas, reiškia tęstinumą. Dr. A. Damušis, V. Akelaitis, J. Ardys, C. Grincevičius, dr. E. Lenkauskas, siūlydami reformų, kurie stiprintų šią vadavimo organizaciją, priminė, kad istoriniai jis yra brangus vardas, žinomas Lietuvoje. M. Lenkauskienė siūlė tais klausimais eiti į viešumą, sužinoti visuomenės opiniją. A. Markelis siūlė kokią nors rezoliuciją visais stovykloje svarstytinais klausimais. (Pasisakymas spausdinamas šiame numery). Dr. Kisielius — įvykstančios Pasaulic Lietuvių Dienos — laisvės šauklys Čia bus pasakyta, ką ir kaip veikti ateity. V. Vaitiekūnas — reikia Vliką stiprinti ne tik per Tarybą, bei ir kitomis priemonėmis. V. Naudžius — LF atstovas Vlike — dabar yra geresnės sąlygos kalbėtis, nebekaitinama L.B. Br. Nainys — “darbas ir rezultatas — mano principas“. LB, pradėjusi aktyvų politinį darbą prieš 13 metų, laisvinimo reikalui surinko tiktai 6,000 dol., dabar 63,000 dol. Vadinas, visuomenė pritaria ir vertina LB politinį darbą. Pasaulio Lietuvių Dienos spręs visos išeivijos uždavinius.

J. Švoba — vadavimo dirva plati, visi joje gali tilpti. Tokius klausimus svarstant, nereikia pamiršti išeivijos psichologijos.

Simpoziumas su visomis diskusijomis tęsėsi tris su puse valandos. Dalyviai, nors Dainavos saulė žaismingai viliojo į Dainavos platybes, kantriai ir aktyviai dalyvavo visuose pasisakymuose.

Elena Blandytė

Tautos dainius — Maironis

Ir taip nelauktai atėjo šeštadienis, o su juo ir paskutinė šios šiltos ir saulėtos bei turiningos studijų ir poilsio savaitės pabaiga.

Vakare, po įtempto simpoziumo, po LFB tarybos sesijos, posėdžių, po saulės ir Spyglio vonių, stovyklautojos ponios ir panelės pasipuošė gražiausiais vakariniais rūbais, atsivežtais į Dainavą, su detroitiškiais ir Dainavos kaimynais susirinko į didžiąją stovyklos salę prisiminti ir pagerbti didįjį mūsų Tautos dainių Maironį jo 50 metų mirties proga.

Akademijai vadovavo Vytautas Volertas. A. P. Bagdonas skaitė paskaitą apie Maironio kūrybą, kuri atgimstančioje Lietuvoje, nepriklausomybės metais, okupacijose ir išeivijoje tebėra skaitoma deklamuojama, dainuojama ir giedama. Jo, pav., “Pavasario balsų” rinkinys susilaukė net 17 laidų. Nė vieno lietuvių poeto eilės nebuvo tiek mūsų kompozitorių panaudotos muzikos kūriniams kaip Maironio. Jis kalbėtojo buvo pristatytas, kaip iškilusis Tautos dainius, kėlęs tautą laisvam gyvenimui. Jo eilės tapo visų — senų ir jaunų — džiaugsmo, liūdesio, maldos ir įkvėpimo valandų palydovės.

Dainavos salėje Maironis iš papuošto ir apšviesto paveikslo, atrodė, tartum sekė jam reiškiamą pagarbą.

Prie mikrofono elegantišku savo rankų darbo rūbu dailiojo žodžio menininkė ir solistė Elena Blandytė, prie pianino ir akordeono — Darius Polikaitis. Visi dalyviai gavo šio vakaro, pavadinto Maironis žody ir dainoj, paruoštus tekstus ir programas.

Čia nebuvo vien Blandytės ir Polikaičio rečitalis. Visa publika buvo šios gražios programos dalyviai. Pradžioje visi sustoję sugiedojo Marija, Marija. Vėliau, valandą užtrukusioje programoje, solo dainas sekė deklamacijos; visa publika, akordeonu pritariant, skambiai, išpildė Maironio Oi neverk, motinėle, Vasaros naktys, Už Raseinių, Senovės dainą. Solistė, palydima pianino, jautriai padainavo Mano gimtinę, Ar skauda man širdį (VI. Jakūbėno), Mylimoji karalienė (F. Strolios). Į solo dainų ir publikos “choro” tarpsnius pynėsi aktorės įspūdingai perduodamos eilės: Pirmoji meilė, Ant Punios kalno, Uosis ir žmogus, Mergaitė, Burtai, Smuikui griežiant, Našlaitė Neužmirštuolė gėlė, Nuo Birutės kalno, Raseinių Magdė, Žiemos naktis, Dubysos pakalnės, Nepriklausomybę atgavus, Pasitikėjimas savimi. Ir pabaigai visi sustoję gražių sąskambiu užbaigė su Lietuva brangi ir Jaunimo giesme.

Maironiui pagerbti akademija pradedama “Marija, Marija” giesme

Aplodismentų audra palydėjo solistę, akomponiatorių ir paskaitininką (programos metu publika buvo paprašyta neploti). Raudonos rožės išpildytojams ir vakarykščio literatūros vakaro aktorei D. Mackialienei išreiškė padėką už tokį išskirtino grožio vakarą, pagerbiant mūsų Maironį.

Po koncerto visi rinkosi į valgyklą pasivaišinimui, pasižmonėjimui, šokiui ir dainai, kuriai toną davė dainos entuziastas dr. Petras Kisielius.

Jau buvo gili liepos 31-sios naktis, kai Dainavos kalnelius ir Spyglį apgaubė tyla.

Sekmadienį — pusryčiai, vėliavų nuleidimas su LFB tarybos pirm. A. Raulinaičio žodžiu, kai kurių stovyklautojų vykimas į Manchesterį Mišioms, o daugumai — ilgos kelionės mašinomis ir lėktuvais į namus.

Iki pasimatymo 1983 metų stovykloje, toje pat Dainavoje liepos 31 — rugpjūčio 7 dienomis.

V. R.

Visos stovyklos nuotraukos Jono Urbono