LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ DĖMESYS LIETUVIŲ BENDRUOMENEI

BALYS RAUGAS

Straipsnio autorius Lietuvoje buvo karininkas-leitenantas. Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose teisę. JAV tapęs chemiku, 20 metų išdirbo metalų pramonėje chemiku - metalurgu.

Spaudoje reiškiasi nuo gimnazijos 7-osios klasės ir čia JAV bendradarbiauja įvairiuose laikraščiuose. 1936 metais su Juozu Kuzma išleido eilėraščių rinkinį “Balti balandžiai".

Visuomeninėje veikloje daugiausia reiškiasi Lietuvių Bendruomenėje. Eilę metų dirbo Philadelphijos ir Pietinės New Jersey apylinkių valdybose, buvo Pietryčių LB apygardos pirmininku (dvi kadencijas), PLB ryšininku Vlike (trejus metus), dviejų PLB seimų atstovu ir dviejų JAV LB krašto valdybų vykdomuoju vicepirmininku. Dabar Pietinės New Jersey apylinkės pirmininkas. Nebuvo metų be vienokio ar kitokio įsipareigojimo Lietuvių Bendruomenei. 1982 m. suredagavo JAV Lietuvių Bendruomenės trisdešimtmečio sukaktuvinį leidinį "Trys dešimtmečiai". Dabartinis LFB centro valdybos pirmininkas.

LB trijų dešimtmečių kelyje ne pirmų kartų buvo stabtelėta žvilgtelėti į LB vaidmenį mūsų išeivijos gyvenime. LB dešimtmečio, dvidešimtmečio ir sidabrinio jubiliejaus progomis buvo ištarta nemažai gražių žodžių besidžiaugiant LB atliktais darbais. O tačiau yra prasisunkusių ir pasišaipymų iš Lietuvių chartos ir net iš pačios 700 metų Lietuvos istorijos, kurios nepriklausomybės laikotarpyje tebuvę tik 6 mėnesiai laisvės (V. Trumpa, Aidai, 1972 m. 1 nr.). Lietuvių Bendruomenei gaivia gyvybe bekunkuliuojant, savaime suprantami ir joje besireiškiantieji nuomonių skirtumai. Tai gal ir natūralu, kol negatyvios nuomonės netampa destrukcija pačiai LB organizacijai. Taigi šis sielojimasis ir verčia dažniau susimąstyti LB rūpesčiais, kad ryžtas jos darbams nemažėtų, kad jos veiklos kryptis nepasuktų iš Lietuvių chartos gairių, nes lietuviui išeiviui Lietuvių Bendruomenė yra ne kas kita kaip Lietuva pasaulyje, neturinti mirti mūsų širdyse.

LB ištakas prisimenant

Visa mūsų raštija, kalbanti apie lietuvį išeivį, sutartinai teigia, kad jo likimu praeityje pati tėvynė nedaug rūpesčio yra parodžiusi. Tai buvo natūralu prieš Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, bet sunkiau suprasti, kodėl tik antrame laisvės dešimtmetyje tebuvo atkreiptas dėmesys į išeivio tautinį likimų. Keistoka, kad tik privati iniciatyva tuo klausimu susirūpino, įsteigiant Draugiją Užsienio lietuviams remti, kurios idėjoje ir LB mintis kilo, kai Antrojo pasaulinio karo komunistinės grėsmės baimė iš gimtosios žemės išvedė apie 80,000 tėvynainių, iš kurių 73.000    atsidūrė Vokietijoje, o apie 2000 pabiro kitose vakarų Europos žemėse. Į JAV pateko 30.000    (Duomenys iš L. Encikl.).

Apie 1950 metus JAV lietuvių tautinė veikla jau buvo apsilpusi, nors tų metų JAV gyventojų surašyme lietuviais užsirašė 397, 590. Mąstantieji liūdno rūpesčio veidais žvelgė į Amerikos lietuvybės rytojų. Bet jiems ir LB idėja nebuvo aiški, o naujieji ateiviai, atkilę iš Vokietijos DP stovyklų, buvo ne tik grinoriai, bet ir “dipukai”. Tą epitetą kažkokėl senosios ateivijos atstovas net ir po trijų dešimtmečių nuo pirmųjų naujųjų ateivių atvykimo iškilmingo renginio, t.y., Tautinių šokių šventės atidaryme su pasismaginimu prikergė jau čia gimusiems naujųjų ateivių vaikams.

Kaikurie LFB pavyzdžiai

Pasekant LB organizacinę raidą, Vlike, sudarant lietuvių išeivijos bendrinei organizacijai kurti komisiją, daug iniciatyvos yra rodęs prof. J. Brazaitis, o pačioje komisijoje esminį vaidmenį atliko tos komisijos referentas Vyt. Vaitiekūnas. Jo įžvalgus rezistento protas yra davęs didžiulį įnašą istorinės reikšmės dokumentui

—    Lietuvių chartai, o taip pat ir LB idėjos atvedimui į gyvenimą. LB idėjai tapus kūnu, Vyt. Vaitiekūnas ištikimai per dešimtmečius liko plušti savo nedidelės LB apylinkės valdyboje, eidamas kuklias sekretoriaus ar iždininko pareigas, atiduodamas duoklę tai idėjai, dėl kurios pačiose jos ištakose jis daug dirbo.

Prisimenant LB idėjos susiformavimą, prisimintini LF du didieji mąstytojai - filosofai dr. A. Maceina ir dr. J. Girnius. Jų lietuvio likiminių uždavinių apmąstymai padėjo gairinti bendruomeninius kelius. Dr. J. Girnius JAV LB veiklos pačioje pradžioje reiškėsi praktiškame LB darbe ir buvo išrinktas į 1-ją LB tarybą. Iš viso, nebus suklysta teigiant, kad jis savo erudicines jėgas pašventė tautiniam reikalui —    Lietuvių Enciklopedijos redagavimui atiduodamas tvirčiausius savo amžiaus metus.

LFB yra davę palyginti daug LB veiklai darbininkų. Iš jų bene didžiausiu    bendruomeninio

darbo žibintu yra sušvitęs Stasys Barzdukas. Jis pirmosios JAV LB centro valdybos pirmininkas, LB tarybos prezidiumo pirmininkas, Pasaulio LB valdybos pirmininkas, Pasaulio Lietuvio steigėjas ir ilgametis redaktorius. Jis efektyvus publicistas. O tuo pačiu metu, kai kiti skundėsi neturėjimu laiko paprasčiausiems darbeliams, jis šalia savo gerai atliekamų didžiųjų pareigų visą laiką pasiliko Clevelando lituanistinės mokyklos mokytoju. Už šį darbą pakėlęs net fizinį smūgį į veidą .. .

Didelę LB darbo duoklę atidavė ir LFB atstovas Br. Nainys, efektyviai vadovavęs JAV LB centro vald. ir PLB valdybai, sąžiningai redagavęs “Pasaulio Lietuvį”, jį išugdydamas į puikų žurnalą. (Žurnalas prieš tai buvo patekęs į sunkią krizę). B. Nainys savo pasiaukojančiu darbu “Pasaulio Lietuvį” vėl grąžino į tinkamą lygį, įstatydamas jį į normalias vėžes.

Su dėmesiu minime ir buv. JAV LB centro valdybos pirmininką Vyt. Volertą, vykusiai reformavusį LB Krašto valdybos darbų sistemą, atsakomybę perkeliant atskirų sektorių vadovams. Be to, jis yra buvęs ir LB tarybos prezidiumo pirmininku.

Ne tik išeivijos, bet ir Lietuvos istorija minės milijoninį Lietuvių Fondą, kurio veikloje aukso raidėmis įrašytas LF pradininkas dr. A. Razma, o greta jo ir kiti frontininkai — dr. K. Ambrozaitis, dr. P. Kisielius ir kt.

Frontininkas L. Valiukas su savo Kongreso rezoliucijom remti

LFB tarybos prezidiumas 1982-1985 su Rezoliucijoms Remti komiteto pirmininku Leonardu Valiuku; iš kairės — dr. Zigmas Brinkis, P. Algis Raulinaitis (pirm.), Juozas Kojelis, Edmundas Arbas (sekr.) ir Leonardas Valiukas. Arch. E. Arbo spalvota grafika.

komitetu buvo tas, kuris parodė, kaip reikia išeivijoje dirbti politinį darbą. Nesigailėdamas nei laiko nei savo asmeninės aukos, jis savo planingo darbo dėka sugebėjo pravesti Con. Rez. 416.

A. Gečys LB politinei veiklai vadovavo visą dešimtmetį, planingai ir kantriai dirbdamas.

A. Kairys, vadovavęs Kultūros tarybos trims kadencijoms, LB kultūrinei veiklai nubrėžė plačios apimties veiklos gaires.

To grandiozinio darbo plano užteks ilgesniam laikui.

Dr. A. Damušis, daug sumanumo ir energijos įdėjęs Dainavos stovyklos organizavime, tuo labai pasitarnaudamas LB tikslų siekiuose, nevengė ir paprasčiausių LB apylinkėje darbų, kaip aukų rinkimo ir pan.

Dr. V. Majauskas visą laiką aktyvus savo LB apylinkėje, trijų LB tarybų narys ir PLB valdybos narys.

LFB sąjūdis yra davęs gana daug LB darbininkų Krašto valdybose, apygardose, apylinkėse.

Yra, deja, provokuojančiai šaukiančių, kad LFB užvaldę LB. Tekalba faktai. LOKe buvo 16 narių, o frontininkų ten tebuvo tik 2. Taigi 6.25%. Pirmojoje LB taryboje iš 27 narių — 4 frontininkai, taigi — 11.11%. Pirmojoje JAV LB centro valdyboje iš 7 valdybos narių 2 frontininkai — 28.55%. Antrojoje c. v-je iš 9 narių 1 frontininkas — 11.11%. Trečioji ir ketvirtoji — be frontininkų. Penktojoje iš 9 — 5, taigi 55.55%. Šeštojoje iš 12 — 3; 25%. Septintojoje iš 10 — 2, 20%. Aštuntojoje iš 15 — 2; 13,33%. Devintojoje iš 14 — 4, 14.28%.

Progai susidarius, 1981 m. liepos mėn. LFB stovykloje buvo paskleista anketa 40 LFB tarpe patikrinti jų pareigingumą LB atžvilgiu. Anketa apėmė penkmetį (1976-81). Į anketą atsakė 25 vyrai ir 15 moterų. Atsakiusių amžiaus vidurkis 60 metų (vyrų — 61.83, o moterų 56.5 m.). LB apylinkėse dirbo 17 vyrų ir 6 moterys, iš viso 84 metus. Iš 40 anketą atsakiusiųjų, dirbo 57.41%. LB apygardų valdybose dirbo 5 vyrai ir 2 moterys — iš viso 28 metus — 17.5%. LB krašto valdyboje dirbo 5 vyrai — 14 m. — 12.5/. PLB valdyboje 1 vyras 5 metus. Įvairiose LB komisijose dirbo 17 vyrų ir 4 moterys — 74 metus. Solidarumo įnašus įmokėjo 38 asmenys. LB tarybos rinkimuose 1976 m. nebalsavo 1; 1979 m. — 2. “Pasaulio Lietuvį” skaito 85%. Neskaito 4 vyrai ir 2 moterys — 15%.

LB demokratinėse varžybose

Demokratiškai išrinkta LB taryba yra Amerikos lietuvių suverenumo apraiška ir jos reikalų neabejotina atstovybė, kurioje, reikia pripažinti, ir LFB gan žymų vaidmenį turėjo ne todėl, kad LFB žmonės į LB patekdavo didelių pastangų dėka, bet todėl, kad LFB kandidatai susi-

laukdavo didelio dėmesio balsuotojuose. Pavyzdžiu galima nurodyti Čikagą, kur LB tarybos rinkimuose vadinamieji frontininkai laimi balsų daugumą. Dėl to karts nuo karto pasigirsta ir nepasitenkinimo pareiškimų. Pav., 1974 m. Į Laisvę (62 nr.) paskelbė dr. H. Brazaičio rašinį, kur buvo ir taip išsireikšta: “LFB sąjūdžio nariai savo tarpe turi daug iškilių ir sumanių asmenų vežti išeivijos bendruomeninę darbų naštą. Tačiau tikrovėje nesudaro Bendruomenės absoliučios daugumos, bet sugeba apie save sutelkti palankiųjų koalicinę daugumą. Gerai žino rinkiminę techniką, jos triukus ir daugeliu atvejų moka laimėti rinkimus, palikdami mažumą opozicijoje, tuo padarydami žalą Bendruomenės visuotinumo idėjai”. Jei ir galėtumėm su tokiu teigimu nesutikti, bet LFB į tai turėtų atkreipti dėmesį, nes LB yra nepartinė jungtis ir dirbtinas koalicijos sudarinėjimas ar bandymas dominuoti nepasitamauja LB visuotinumui. LB reikalingi visi tėvynainiai, nes tvirtų užtvankų rentimas prieš nutautimo bangas, taip kaip ir visų jėgų išrikiavimas už Lietuvos laisvę yra visų išeivių rūpestis ir neatšaukiama pareiga.

JAV LB darbai sugrupuoti į keturias pagrindines sritis, kurioms vadovauja atskiros tarybos: Švietimo reikalų taryba, Kultūros taryba, Visuomeninių reikalų taryba ir Socialinių reikalų taryba. Jose visą laiką buvo ir LFB žmonių.

Su ypatingu dėmesiu žvelgtina į Visuomeninių reikalų tarybą, per kurią reiškiasi LB politinė veikla, talkinanti Lietuvos pastangoms laisvės besiekiant. Jos veikloje matėsi patvarumas, energija, tačiau atrodo, kad dirbta be ilgesnės distancijos planavimo. Po įvykusių pereitais metais LB vadovybės su Jaunimo sąjunga ruoštų politinių konferencijų lauktinas ilgesnės distancijos planas ir galimas darbų pirmumo sukeitimas, ypač kad ir iš okupuotos Lietuvos tuo reikalu skirtingesnės nuomonės ateina. Tai darosi ypač įdomu, kai Viktoras Nakas tapo LB ryšininku Washing-tone ir kai į jo nuomonę, paskelbtą “Pasaulio Lietuvyje” 1979 metais, atsiliepė iš Lietuvos pogrindžio Rimvydo Šaulio (slapyvardis) balsas (Aidai, 1981 m. 3 nr.). Štai Rimvydo Šaulio žodžiai: “Neseniai man į rankas atsitiktinai pakliuvo ‘Pasaulio Lietuvio’ 1979 m. kovo mėn. nr., kuriame perskaičiau labai įdomų Viktoro Nako straipsnį ‘Kokia jaunimo politinė laikysena?’. Šiame straipsnyje labai aiškiai yra išdėstyti trys pagrindiniai būdai, kuriais lietuvių išeivija gali talkinti kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės. Pirmas būdas — tai informacijos skleidimas okupuotoje Lietuvoje. Antras būdas — tai informacijos apie gyvenimo Lietuvoje sąlygas, rezistencinį sąjūdį, tikinčiųjų bei laisvės kovotojų persekiojimus okupuotoje Lietuvoje skleidimas Vakaruose. Trečiu ir svarbiausiu būdu V. Nakas laiko išeivijos lietuvių iškilimą gyvenamojo krašto politinėje scenoje, kad jie galėtų ginti Lietuvos interesus”. Ir toliau: ‘Mano požiūriu šis santykis turėtų būti visiškai priešingas, t.y., svarbiausias būdas yra pirmasis, o žemiausį prioritetą turi trečiasis”. Toliau jis aiškina, kad rusiškojo komunizmo negalima sunaikinti iš išorės. Anot jo, 1918 m., kai Rusija buvo silpna, Vakarų valstybių intervencinės kariuomenės negalėjo to padaryti, o dabar apie tai negali būti ir kalbos. Šį priešą tegalima nugalėti tik iš vidaus, pakirtus liaudies masių fanatizmą. O dėl 3-jo jis nurodo į Muskie ir Brzezinskį, kurie Lenkijai jokios apčiuopiamos paramos nedavė. Taigi, mūsų politinėje veikloje jau aktyviai dalyvaujant čia išaugusiai kartai, su savo konkrečiomis mintimis ateina ir pavergtosios Lietuvos rezistentai.

Jaunimo kalba apie ateities veiklą

JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga savo veiklą yra sujungusi su LB. JS atstovai įeina į LB valdomuosius organus, sutartinai sprendžiami svarbesnieji klausimai. Politinės netolimos praeities konferencijos yra tos damos faktas. Įdomu pasekti jų mintis, kai jos skleidžiamos jų pačių organizuotose svarstybose. Štai, pvz., 1981 m. birželio mėn. 20 d. Philadelphijoje įvyko JAV J S centro valdybos rengtas simpoziumas, skirtas 1941 m. birželio baisiesiems trėmimams ir ryžtingajam tautos sukilimui paminėti. Simpoziumo tema: “1941 metai, dabartis ir ateitis”.

Prisiminus 1941 m. birželio laikotarpį ir paanalizavus dabartį, buvo klausta: ar eiti lietuviškos veiklos tradicinėmis pėdomis, ar naujų kelių ieškoti. Siūlytieji veiklos būdai buvo originalūs ir drąsūs. Buvo pabrėžtinai siūloma visą laiką žvilgytis į laiko aplinkybes ieškant naujesnių metodų, bandant tiesti kitokius veiklos kelius. Apie renginių šabloniškumą kalbėdami, pareiškė, kad negalima žmonių monotoniškumu varginti, jei norime, kad jie nemirtų lietuvybei. Griežtai pasmerkę mūsų veiksnių nedarną, akcentavo, kad lietuviai politinėje veikloje buvo nedrąsūs ir konservatyvūs. Bandant atspėti ateitį, prieita išvados, kad, jei iš Lietuvos nepasirodys nauja emigracija, čia lietuvių tautinė gyvybė po 30-40 metų užges.

Šis pavyzdėlis rodo, kad lietuviškame prieauglyje LB sudėtos viltys pasiteisina ir LB, baigusi savo veiklos trisdešimtmetį, į naujus dešimtmečius neš gyvąją Pasaulio Lietuvą, žadančią pavergtam broliui ir sesei talką išsilaisvinimo pastangose. Nėra abejonės, kad tokiam tikslui yra ir LFB sąjūdžio pastangos.

Nuoširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai JAV Lietuvių Bendruomenei švenčiant 30 metų sėkmingos veiklos sukaktį!

Padėka jos vadovams už jų nenuilstamą darbą!

Išeivijos Tautos gyvybė ir Tėvynės laisvė bei nepriklausomybė— didieji LB uždaviniai, kuriems įvykdyti ji nesigaili nei jėgų, nei aukos, nei laiko.

Sustiprinusi savo darbuotojų gretas, įjungiant dar daugiau jaunosios kartos atstovų. Lietuvių Bendruomenė gali viltingai žvelgti į ateitį ir tikėtis jos siekimų realizavimosi.

LFB

Apdovanojami laureatai JAV Lietuvių Bendruomenės 30-mečio sukakties minėjime, įvykusiame 1982 m. balandžio 16-18 Detroite.