TĘSIAMAS LE LEIDIMAS

DABARČIAI IR ATEIČIAI

Pokalbis su LB Kultūros Tarybos pirm. Ingrida Bubliene

Kultūros Tarybos pirm. Ingrida Bublienė kalba Kultūros darbuotojų konferencijoje Clevelande. Sėdi: V. Mariūnas, dr. J. Cadzow, dr. A. Idzelis ir dail. N. Palubinskienė. Nuotr. VI. Bacevičiaus

1. JAV LB Kultūros Taryba, kuriai pirmininkauja Ingrida Bublienė, vicepirm. Viktoras Mariūnas, sekretorė Rita Balytė, reikalų vedėjas ir iždininkas Jurgis Malskis ir nariai: dail. Nijolė Palubinskienė, prof. dr. Jonas Cadzoio, prof. dr. Augustinas Idzelis, prof. pianistas Andrius Kuprevičius, žurnalistas Algis Rukšėnas ir Tėvynės garsų radijo programos vedėjas Juozas Stempužis, per pirmuosius savo darbo metus parodė daug iniciatyvos ir įvykdė eilę kultūrinių užsimojimų. Kokie, Jūsų nuomone, vertingiausi atlikti darbai, kurie savo pėdsakų paliks ir ateičiai?

— Materialiniai ar moksliniai remdami mūsų kultūrininkus ir padėdami jiems vykdyti savo užsimojimus, JAV LB Kultūros Taryba visada siekia, kad tai, kas mūsų kūrėjų sukurta, liktų gyva ir naudotina mūsų tautai kaip dvasinis maistas. Vadovaujamės mintimi, kad mūsų veikla visad būtų pagrindinis šaltinis tautinei gyvybei išeivijoje išlaikyti ir kad čia kuriama kultūra būtų gyva tos veiklos apraiška. Pagrindinis mūsų siekis, kad veikla ir mūsų kūrėjų darbai nebūtų vien tik archyviniai, bet kad tarnautų šių laikų išeivijos poreikiams ir ateinančioms kartoms.

Metų bėgyje suruošėme pirmąją Kultūros Darbuotojų konferenciją. 1980 metais kultūrinei spaudai paskyrėme paramą už paminėjimus sekančių sukakčių: Vytauto Didž. 550 metų, Kristijono Donelaičio 200 metų mirties sukakties ir Jono Jablonskio 50 metų mirties sukakties. Komp. D. Lapinsko “Tolminkiemio kantatą” esame įamžinę į juostelę. Baigiam mikrofilmuoti lietuviškus laikraščius. Įsigijom C. Matūzo archyvą. Remiam įvairių knygų leidimą. Suruošėm Teatro Festivalį. Išeivijos mokslininkų ir kultūrininkų vardynas taip pat greit pasirodys. Paskyrėme penkias premijas. Džiaugiamės mūsų naująja premija, tai JAV LB Kultūros Tarybos Literatūros premija, kuri yra tęsinys Lietuvos valstybinės premijos. Rūpesčių turime daug ir darbų nestinga. Sunku viską išvardinti, nes mūsų darbų laukas platus. Tikimės neapvilti mūsų kūrėjų bei kultūrininkų ir esame vis pasiruošę jiems padėti. Tenka taip pat paminėti, kad daugelį dalykų būtų neįmanoma atlikti be Lietuvių Fondo paramos, kurios dėka ir ateityje įvykdysim eilę vertingų darbų.

Balys ir Nastutė Gaidžiūnai pokalby su LE leidėju Juozu Kapočiumi Clevelande. Nuotr. VI. Bacevičiaus

2. Didysis lietuvių išeivijos paminkius — Lietuvių Enciklopedija su savo 36-jų papildomuoju tomu buvo užbaigta 1969 metais. Su pasididžiavimu ir pagarba vertiname šį atliktą kultūrinį darbą.

Bet laikas ir įvykiai nesustojo. Per paskutiniuosius 13 metų jau daug kas pasikeitė ir, norint mūsų Enciklopediją išlaikyti pilną laiko ir apimties atžvilgiais, jau reikia papildomo tomo. Kiek teko girdėti, Lietuvių enciklopedijos leidykla ir Juozas Kapočius nebeplanuoja imtis iniciatyvos vėl iš naujo suorganizuoti aparatą, kuris naujų papildomų tomų išleidimu rūpintųsi. Ar čia nebūtų Kultūros tarybos uždavinys: surasti leidėją, redaktorių ir bendradarbių sekantiems Lietuvių enciklopedijos papildomiems tomams?

— Džiaugiamės, kad išeivijoje turime savo Liet. Enciklopediją, už kurią visi esame dėkingi leidėjui J. Kapočiui. JAV LB Kultūros Tarybos paskatintas, šis nenuilstamas mūsų kultūrininkas vėl ėmėsi šio darbo ir, suradęs tris redaktorius, sutiko paruošti papildomąjį tomą dar šiais metais. Malonu pasidžiaugti, kad darbas jau pradėtas ir Kultūros Taryba, kiek jėgos leis, šį darbą tiek moraliniai, tiek finansiniai rems.

3. Lietuvių spaudos — periodikos prenumeratoriai ir skaitytojai drastiškai mažėja. Jūsų per-

eitais metais gruodis buvo paskelbtas Spaudos mėnesiu. Atspausdintas įspūdingas dail. N. Palubinskienės plakatas, paskelbti atsišaukimai spaudoje. Visos šios akcijos tikslas, aišku, buvo padėti mūsų spaudai kuo ilgiausiai išsilaikyti: surasti naujų skaitytojų, ypač iš jaunesniosios kartos. Kas konkrečiai vykdė šią platinimo akciją ir kokie jos rezultatai?

— Kultūros Taryba ypatingai pergyvena dėl mažo domėjimosi mūsų spausdintu žodžiu, perijodine spauda bei knygomis. Tuo tikslu skelbėme spaudos vajaus mėnesį. Siūlėme tą mėnesį užsakyti laikraščių, žurnalų ir knygų kaip kalėdinę dovaną. Tuo reikalu buvo pravesta propaganda per spaudą, radiją ir tt. Tačiau rezultatai priklauso ne vien tik nuo mūsų pastangų, daug priklauso nuo mūsų tautiečių sąmoningumo ir jautrumo lietuviškiems reikalams. Tikimės, kad išeivijoje lietuviškoji sąmonė dar nėra užgęsusi ir mūsų kūrėjų pastangas neapvils. Šiaip vajaus rezultatus sunku pristatyti, bet manau, kad mūsų balsą didesnė dalis išeivijos išgirdo ir, jei ne spaudos mėnesį, tai gal ateity parems mūsų spaudą. O mes prisiimam tą pareigą šį reikalą vis judinti.

4. Kokį vaidmenį turėtų atlikti patys periodikos leidėjai? Juk ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo sudaromas platintojų tinklas, kuris, iš tikrųjų įpratino mūsų tuometinę visuomenę prenumeruotis laikraščių?

— Turim pasidžiaugti, kad įvairiose lietuvių kolonijose sėkmingai veikia spaudos kioskai, kuriuos tvarko šių laikų mūsų knygnešiai. Platintojų tinklą lietuviškai spaudai tiesioginiai yra neįmanoma sudaryti Kultūros Tarybai, tuo turėtų daugiau susirūpinti patys leidėjai. Konkrečios paramos iš Kultūros Tarybos jie žinoma visuomet susilauktų.

5. Kultūra ir politika— gyvenimo apraiškos, kurios savyje turi daug tų pačių elementų. Todėl dažnai sakoma, kad sunku atskirti, kur kultūra pasibaigia ir prasideda politika ir atvirkščiai. Švietimas, socialiniai reikalai, politika ir kultūra Lietuvių Bendruomenės veiklos sritys. Ar sprendžiant kultūrinius reikalus, neįbėgate į “svetimus laukus” ir ar pasiseka išvengti kivirčų bei nesusipratimų?

— Manyčiau, kad riba tarp kultūros ir politikos mums gana aiški ir savo darbą su politika nemaišom. Be to, kultūrinio darbo laukas yra toks platus ir tiek įvairių darbų turim, kad ir laiko nelieka kur nors nukrypti į šalį. Turime pakankamai darbo vien tik ieškant naujų idėjų mūsų planams įvykdyti, nes neužtenka vien tik kūrėjų pastangas įvertinti, bet reikia ir jų kūrybos vaisius realizuoti bei skleisti.

V. R.