ALTOS SUVAŽIAVIMĄ STEBINT IŠ ŠALIES
Altos suvažiavimas, įvykęs spalio 18 Chicagoj, savo dalyvių skaičium buvo gausus. Jame matėm daugelį sulaukusių brandaus amžiaus pensininkų, matėm ir atstovaujančius vadinamajai reorganizuotai bendruomenei. Nebuvo matyti viduriniosios ir jaunesniosios kartos organizacijų atstovų, gal tik respublikonų partiją reprezentavo jaunesnės pajėgos.
Statuto keitimo procedūra sukėlė tikrą chaosą, ir tuo metu pirmininkavęs labai taktiškas vyras, Altos pirmininko pavaduotojas dr. Jonas Valaitis nebepajėgė suvažiavimo apvaldyti. Atstovui A. Pužauskui pasiūlius, suvažiavimas pirmininkavusį dr. J. Valaitį pakeitė Povilu Dargiu. Suvažiavimo dalyviai, atrodo, nesuvokė statuto paragrafų keitimo esmės, ir dėl to balsavimai vyko labai netvarkingai, vis iš salės pasigirstant balsam “už ką dabar balsuojam”.
Birutė Kemėžaitė diskusijų metu įsikarščiavusi šaukė: “Neįsileisti LB-nės į Vasario 16 minėjimus su kepure rinkti aukų!” Pirmininkaujantis į šią pastabą nereagavo. Suvažiavimo dalyviai plojo. Argi būtų gerai, kad iš minėjimų pašalintume LB žmones? Tada salėse gal tik ir liktų kelios dešimtys žmonių!
Pirmininkaujančiam perskaičius Draugo redaktoriaus kun. Prano Garšvos ir JAV LB krašto valdybos pirmininko Vytauto Kutkaus sveikinimus Altai, salėj pasigirdo nekultūringas “būūū”. . .
Pirmininkaujantis, deja, nesudraudė baubiančiųjų. Tokiom aplinkybėm esant, ar galimas Altos ir LB bendradarbiavimas? Suvažiavimo eigoj dažnai buvo linksniuojama LB, ir tai iš neigiamos posés. Net priseginėta “kutkininkų” ir “kamantininkų” epitetai.
Atsimintina, kad tai buvo didelės, Lietuvos vadavimui dirbančios organizacijos suvažiavimas. Tai, mano galva, atstovai turėtų būti išmintingi, kultūringi, siekią bendro, našaus, Lietuvai naudingo darbo. Deja, šiame suvažiavime to tikrai stokota.
Suvažiavime taip pat nė žodžiu nebuvo užsiminta apie ateities planus, darbus. Paprastai suvažiavimuose juk ir yra aptariamos ateities veiklos gairės, o ne vien tik pasiskardenama apie praeities pasisekimus.
Suvažiavimas užsitęsė. Reikėjo skubėti jį baigti. Net rezoliucijų komisija savo darbo nebaigė ir jas paskelbti pavedė valdybai.
Suvažiavimui pakaitomis pirmininkavo dr. K. Šidlauskas, T. Blinstrubas, V. Šimaitis, dr. J. Valaitis ir P. Dargis.
Sekretoriavo Mykolas Pranevičius, Stasys Monkus ir Ignas Andrašiūnas.
Nežiūrint suvažiavime pasitaikiusių nesusipratimų, reikia pripažinti, kad Altos vadovybė savo srity atlieka reikalingą ir naudingą darbą.
Ar LB ir Alta kada sutars, ir ar iš viso reikalingas sutarimas?
Pirmininkas dr. K. Šidlauskas savo pranešime teigia, kad LB yra suskilusi, kad šalia LB turim reorganizuotą LB su savo apylinkėmis bent Vakarų apygardoj ir su savo rėmėjais per visą Ameriką. Jis teigia, kad tarp šių dviejų bendruomenių nutolimas yra toks didelis, jog sunku tikėtis netolimoj ateity jų susijungimo.
Esą, reorganizuotoji LB skelbia griežtą kovą prieš bet kokį bendravimą su Lietuvos bolševikais, tuo tarpu JAV LB lig šiol nieko tuo klausimu nėra pareiškusi. Jis teigia, kad LB duplikuojanti politinę veiklą, gi RLB talkinanti Altai.
Tokie kaltinimai LB-nei kartojami jau keletą metų. Kaip pirmininkas teigia, nenumatoma šių dviejų bendruomenių greitas susijungimas.
Tikrumoj tėra viena LB. Gali jos darbam nepritarti šimtinė kita asmenų, tačiau plačiai ir šakotai LB veiklai tokie reiškiniai neturi įtakos. Žinoma, negerai, kai lietuvis lietuvį ėda, tačiau, jei neįmanoma sėdėti prie vieno stalo, sėdėkit atskirai. Darbai ėjo ir eis. LB, kad ir pašiepiama Altos suvažiavimuose, nenukryps nuo savo tikslų. Darbų daug, ir darbo plotmėj išsiteks visi.
Gal ir nevertėtų eikvoti laiko visokiem susitarimam. Tik nesibarkit ir gal nebesitarkit. Bus sveikiau, ir bus našesni tiek Altos, tiek ir LB darbai.
Tikėkim, kad sekančiame Altos suvažiavime vyraus ir LB atžvilgiu geresnės nuotaikos.
Amerikos Lietuvių Tarybai linkėtina, jos pačios šūkiu, nepavargti kovoj dėl Lietuvos laisvės.
Jurgis Janušaitis
“Darbininkas”, 1980 lapkričio 14
