SKAITYTOJŲ ŽODIS
Žodis VLIK-o vardu
Dr. Bronius Nemickas, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vicepirmininkas, atvykęs į 1978 sausio 28-29 d.d. Los Angeles LFB sambūrio suorganizuotą politinių studijų savaitgalį, padarė tokį pareiškimą:
Turiu malonią pareigą pasveikinti šio politinių studijų savaitgalio rengėjus ir visus jo dalyvius Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vardu. Šis Jūsų susirinkimas, ši rengėjų iniciatyva yra didelis įnašas į Lietuvos laisvinimo veiklą. Kaip Tamstos jau jaučiate, mūsų laisvinimo veikla yra pasidariusi tam tikra lyg ir karuselė, kur kas metai reikalai sukasi ir sukasi tuo pačiu ratu, visiškai nekeisdami savo orbitos. Šitokie pokalbiai, kuriuos čia organizuojate šiame mieste įneša naujo tam tikrų nuokrypų nuo karusėlės, įneša naujų minčių, iškelia kai kurių idėjų, kurios anksčiau ar vėliau pasiekia Lietuvos laisvinimo organizacijas. Jos, tos organizacijos,išgirdimos mūsų visuomenės balsą per spaudą ir kitus susižinojimo kanalus, priima tatai dėmesin, jas svarsto. Todėl šitokie dalykai turi labai didelės įtakos į mūsų veiklos sėkmingumą.
Paieškoti naujų kelių
Niekad neturėtumėm vengti kritiškiau pažvelgti į visą Lietuvos laisvinimo darbą ir paieškoti jam naujų kelių bei būdų. Tai kasmet atlieka LFB Los Angeles sambūris, suorganizuodamas įdomius ir aktualius politinių studijų savaitgalius Kalifornijos lietuviams. Viename iš tų politinių studijų savaitgalių teko man dalyvauti. Rengėjai nesitenkina vien tik savo pajėgomis. Į tuos politinių studijų savaitgalius pasikviečia po porą ar net daugiau iškilių lietuvių veikėjų iš rytų. Tas politinių studijų savaitgalis tikrai “išjudino” mane pilnesniam prisidėjimui prie Lietuvos laisvinimo darbo. Būtų puiku, kad didesni lietuvių centrai visame laisvajame pasaulyje organizuotų kasmet panašius politinių studijų savaitgalius. Būtų milžiniškos naudos visam Lietuvos laisvinimo darbui.
P. Karnėnas
Chicago, Ill.
Ateitininkai ir tremties sąmonė
Ačiū Vt. Vt. už kondensuotą ateitininkijos kelio aptarimą (“Į Laisvę" nr. 71 - 108). Teisingai jis pastebi, kad “išeivijos ateitininkija tebėra viena iš pačių gyvųjų ir veiksmingųjų visos mūsų išeivijos tautinio savitumo puoselėtojų ir stiprintojų”. Nežinau tik, ar jo pastaba, kad “išeivijos ateitininkijai įkvėpti tremties sąmonę vargu bebus įmanoma” yra taikoma specialiai ateitininkams. Man atrodo, kad jaunojoje išeivijos kartoje “tremties sąmonę” vargu kas stipriau yra įsisavinęs už ateitininkus. Pasižvalgykime tik jaunųjų aktyvistų keliamuose bruzdėjimuose ir pamatysime, kad ateitininkai nestovi užpakalinėse eilėse. Greičiau priekinėse. Kur “tremties dvasia tų, kurie bėgdami iš Lietuvos prisiekinėjo iki paskutinio kraujo lašo kovoti už pavergtų brolių laisvę? Daugelis jų jau valdo milijonus, o Lietuvos laisvei numeta tik trupintus.
Prisiminkime du praėjusių metų įvykius. Lietuviškas jaunimas, įsisavinęs "tremties dvasią” (ateitininkai irgi labiau priekinėse, o ne užpakalinėse eilėse) Lietuvai padarytas skriaudas rodė žygyje Washingtone prie sovietų ambasados, o seneliai šauliai, įvairūs“reorgai” ir naciai Čikagoje “šturmavo” Jaunimo centrą. Pastarųjų eilėse ateitininkų nebuvo. Garbė jiems.
A. G.
Chicago, Ill.
Pamokslas nuo kalno
Ateitininkų kongresas, apie kurį užsiminė“Į Laisvę” nr. 71 (108), buvo nepaprastai gausus delegatais ir svečiais, dalyvavo jame daug jaunimo. Kongreso šūkis buvo: “Liudykime Kristų ir savąją tautą”. To šūkio pirmąja dalimi buvo kiek pilniau pasisakyta, o to obalsio antroji dalis buvo beveik nepaliesta. Kongreso programa buvo perkrauta paskaitomis bei simpoziumais. Perdaug buvo skirta laiko praeičiai. Delegatų ir svečių pasisakymams iš publikos visad “trūko" laiko. Ir paskaitose ir simpoziumuose beveik visas dėmesys buvo skirtas teoretikams. Kongreso dalyvių tarpe buvo visa eilė praktikų. Kongreso programos organizatoriai nesurado jiems vietos programoje. Reikia manyti, kad jie būtų davę labai konkrečių siūlymų ateities veiklai. Vienas iš prezidiumo narių man kalbėjo: “Jei Kongreso organizatoriai nepateiks konkretesnių rezoliucijų ateities veiklai, tai šis suvažiavimas liks tik mandagus ir malonus pašnekesys — ir tik ‘pamokslas nuo kalno’ ”. Ateitininkų Federacijos vadovybė jokių konkretesnių rezoliucijų svarstymui tame suvažiavime nepateikė. Susumuojant tenka pareikšti, kad turime dar daug jaunų, kiek senesnių ir gana senokų ateitininkų, bet jie jau nebebando “kibti" į opiuosius ir svarbiuosius Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos laisvinimo klausimus ir nebeieško pilnų ir išsamių į juos atsakymų.
L. Valiukas
Los Angeles, Calif.
Neužmiršti moterų
Retai “Į Laisvę” užtinku straipsnių, moterų parašytų. Man atrodo, kad vyrai mėgsta reprezentaciniuose pobūviuose ir moteriškos giminės atstoves, įdomias pokalbiuose ir turinčias vertingų minčių. Ar nebūtų įmanoma jas dažniau pakviesti ir į šio žurnalo puslapius?
Vita Balaišytė
Chicago, Illinois
Su laiku einanti grupė
“ Į Laisvę" žurnale talpinami straipsniai yra tikrai įdomūs, aktualūs, realistiški. Žinoma, nėra reikalo vengti ir kitaip galvojančių autorių pasisakymų. Tai teikia žurnalui daugiau svorio, įdomumo ir tolerancijos. Patinka kam ar ne, tačiau reikia pripažinti, kad LF bičiuliai yra bene labiausiai su laiku einanti grupė.
Julius Veblaitis,
Union, N.J.
Numeris geras
“Į Laisvę” gruodžio nr., mano požiūriu, labai geras. Bėda ta, kad periodinė mūsų spauda tiesiog nepajėgi pakomentuoti. Taip visi geri dalykai ir uždūsta, o gyvenimas neišsimuša iš rutinos. Kiek paskatų, pavyzdžiui, davė Altos suvažiavimas ar Vliko seimas?
St. Barzdukas
Cleveland, Ohio
Numeris įdomus
Paskutinis “Į Laisvę” numeris (Nr. 71-108) labai įdomus. Ypač mūsų disidentų mintys apie Lietuvą ir okupacinius padarinius joje.
“Į Laisvę” galėtų pasvarstyti išlaisvintos Lietuvos valdymosi formos klausimus, nes Lietuvoje gyveną idealistai tokiems svarstymams sąlygų neturi. Atsikračiusi okupanto, aišku, savo problemas spręs pati tauta, tačiau mūsų sugestijos ir svarstymai tuo reikalu jiems galėtų būti labai naudingi.
Linkiu, kad “Į Laisvę" diskusijas lietuviškais klausimais ir toliau vestų rimtai, prisilaikydama žurnalistinės etikos.
Bal. Brazdžionis
Chicago, Ill.
Ačiū, Vita
Ačiū, Vita, už 200 dol. auką žurnalui. Laukiame, kad Tavimi pasektų ir vyrai.
Redaktorius
ir administratorius
