JAV LB VII TARYBOS RINKIMAI

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

LB Taryba — JAV lietuvių demokratinė atstovybė

Gegužės 19-20 JAV lietuviai jau septintą kartą rinko bendruomenės tarybą. Pagal bendruomenės organizacijos nuostatus LB taryba “yra vyriausias JAV LB organas”. Nors šioks nusakymas nėra tikslus, nes LB organų demokratinėje sąrangoje savo kompetencijos ribose kiekvienas LB organas yra vyriausias, tačiau tokiu nusakymu tikslingai pabrėžiamas LB tarybos kaip JAV lietuvių demokratinės atstovybės orumas.

VII taryba jau yra JAV LB naujų įstatų, pradėjusių veikti nuo 1973.I.1., padaras. Kuo tad ji skirtinga nuo buvusių tarybų? Senieji įstatai tarybai rinkti buvo nustatę ne tik lygius, tiesioginius ir slaptus, bet, svarbiausia, visuotinius rinkimus. Naujieji kažkodėl visuotinumą yra išleidę. Ačiū Dievui, faktiškai VII tarybos rinkimai buvo visuotiniai. Pagal senuosius įstatus LB tarybos nario teises ex officio turėjo centro valdyba, centrinių institucijų pirmininkai ir apygardų pirmininkai arba jų įgaliotiniai. Naujieji įstatai šiokį “lordų” dalyvavimą LB taryboje susiaurino. Bet vis tiek “lordų” privilegija be rinkėjų mandato naudotis LB tarybos nario teisėmis prieš LB organizacijos demokratinės santvarkos principus suteikta centro valdybai ir apygardų pirmininkam. Kažkodėl JAV LB taryba vis nepajėgia vadizmo atrūgomis atsikratyti. Tarybos kompetenciją naujieji įstatai nusako lygiai taip, kaip buvo nusakę ir senieji. Taryba priima ir keičia LB įv status ir taisykles; renka valdybos pirmininką ir tvirtina jo pristatytus valdybos narius; renka kontrolės komisiją ir garbės teismą; nustato tautinio solidarumo įnašą; tvirtina centro valdybos ir kitų centrinių institucijų biudžetus ir jų vykdymo apyskaitas; taria LB organų veiklos klausimus ir būdus. Net senųjų įstatų nuostatas dėl tarybos teisės nustatyti JAV LB atstovavimo būdą PLB seime paliktas, koks buvęs, nors tas nuostatas priešingas PLB konstitucijos 5 str. Tarybos posėdžio kvorumui senieji įstatai reikalavo tarybos narių daugumos. Naujieji tenkinasi 4/9. Ir senieji ir naujieji įstatai jokio kvorumo nenustato tiem klausimam svarstyti, kurie pažymėti tarybos sesijos ar posėdžio kvietime. Tai tikras nesusipratimas.

 Nesusipratimas yra ir naujųjų įstatų nuostatas, kad taryba savo nepasitikėjimą valdybai gali pareikšti tik 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma, nors valdybos pirmininkui išrinkti ir jo pristatytiem nariam patvirtinti užtenka paprastos visų tarybos narių balsų daugumos. Išeina, kad tik valdybai sudaryti reikalingas absoliutinės tarybos narių daugumos pasitikėjimas. O sudarytai valdybai jau užtenka tik 1/3 plus 1 tarybos narių pasitikėjimo. Senieji įstatai buvo nustatę, kad kandidatus į tarybos narius gali siūlyt 10 JAV lietuvių, o visus kitus tarybos rinkimų reikalus buvo pavedę JAV LB valdybos taisyklėm nustatyti. Naujieji įstatai ir kandidatų siūlymą ir visus kitus tarybos rinkimų reikalus pavedė nustatyti pačios JAV LB tarybos taisyklėm. Tačiau JAV LB VI taryba, priešingai įstatam, nustatė tik kai kuriuos tarybos rinkimų dalykus, o galutines detalizuotas tarybos rinkimų taisykles pavedė paruošti JAV LB valdybai. Demokratinio parlamento rinkimų nuostatai natūraliai priklauso nustatyti pačiam parlamentui, o ne egzekutyvui. Gal šią demokratinę tiesą suvokdama, JAV LB valdyba VI tarybos jai suteiktą privilegiją labai liberaliai vykdė: savo nustatytų tarybai rinkti taisyklių JAV lietuviam viešai neskelbė; jau rinkimam vykstant, keitė balsų skaičiavimo ir mandatų skirstymo tvarką. Gal šioks rinkimų liberalumas faktiškai VII tarybos rinkimam ir nebus kenkęs, bet, turint galvoj, kad apskritai rinkimų teisė yra formalumų teisė, kad dažnas rinkimų nuostatas yra kardomojo pobodžio, ypač terminų nuostatai, kad rinkimų nuostatai turi būt prieinami ir iš anksto žinomi visiem JAV lietuviam ir kad jų išleidimas nėra JAV LB valdybos, o yra tarybos kompetencija, — JAV LB VII taryba turėtų pasirūpinti laiku išleisti JAV LB tarybai rinkti tinkamas taisykles.

Pasirengimai “Žalgirio" mūšiui

Jei pačių JAV LB organų rengimasis VII tarybos rinkimam nebuvo nei labai atidus, nei juoba azartiškas, tai pačiuose JAV lietuviuose, ypač pačiose gausiosiose lietuvių bendruomenės, Illinois, Michigan, Ohio valstybėse, JAV LB VII tarybos rinkimai altininkam ir bendruomenininkam tapo tarpusavio jėgų santykio svarstyklėmis.

Kai 1946-1949 Vlikas svarstė ir persvarstė, redagavo ir perredagavo Lietuvių chartą ir PLB organizacijos nuostatus, Vliko aplinkoj niekam nekilo mintis, kad bet kuriame krašte lietuvių išeivijos vadovaujantis sluoksnis nepritartų LB organizacijos reikalui. Per kažkokį betgi nesusipratimą Alto vadovaujantieji veikėjai LB organizaciją priėmė ne kaip tikrą sūnų, o kaip neaiškios kilmės augintinį. JAV LB organizacijos laimei 1949-52 Vliko ir jo Vykdomosios Tarybos, taip pat Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos priešakyje buvo LB organizacijos didis puoselėtojas ir statytojas prel. M. Krupavičius, tuometinio Alto pirmininko L. Šimučio vienmintis ir asmeninis draugas. Šis istorinis atsitiktinumas daug lėmė, kad Alto vadovybė sutiko LB “augintinį” įsileisti į JAV lietuvių gyvenimą ir jam perleisti JAV lietuvių kultūros sritį, kuri Altui niekada ir nepriklausė. Altas tačiau niekada nepajėgė įžvelgti, kad LB organizacija jam ne konkurentas, o natūrali atrama. Tik tokio įžvalgumo stoka galima paaiškinti altininkų pasyvus laikymasis JAV LB I Tarybos rinkimuose ir vėlesnių tarybos rinkimų progomis aktyvus {taigojimas JAV lietuvių LB organizacijos nereikalingumu, netinkamumu, nepajėgumu, partiškumu ir įvairiomis kitomis negerovėmis. Tik kai nei boikotavimo, nei suniekinimo taktika nedavė altininkam siekiamų rezultatų, JAV LB VI tarybos rinkimuose altininkai ryžosi ofenzyvai patys užimti JAV LB vadovybės pozicijas.

Ofenzyvos strateginiai tikslai — gausiosios Čikagos, Clevelando, Detroito bendruomenės, kurių balsai turi lemiančio svorio LB tarybos sudėčiai ir kurių laimėjimą altininkam gali stipriai paremti patriotiniai ekstremistai. Ofenzyvos taktika — suniekinti bendruomenininkų vadovaujančius žmones, kad rinkėjai atšauktų jiem reikštą pasitikėjimą ir pasirinktų altininkus. Be to, staigiais “blitzkrieg” smūgiais užimti reikšmingas bendruomenininkų tvirtoves LB apylinkėse ir apygardose. Ofenzyvos intensyvumą rodo faktas, kad vien tarp 1973.III.21 ir V.19. “Naujienų” dienraštis JAV LB reikalam yra skyręs ne mažiau kaip 22 savo numerius, dažnai pačius savo vedamuosius tokiomis temomis kaip “Bendruomenės vadų ‘naujos idėjos’ ”, “Kur tokiais keliais nuves?”, “Kur šitokiais keliais nueisime?”, “LB reikia naujo vėjo”, “Frontininkai ir rusų emigracija”, “Dalis nori būti visuma”, “Kaip dalis apgaudinėja visumą”, “Frontininkai atidarė naują frontą”, ir pn. “Naujienų” demagogijos “kulkosvaidinę ugnį” prieš bendruomenininkus reikšmingai parėmė “Dirva” “sunkiąja artilerija”, per eilę savo numerių paleidusi daug apdairiau už “Naujienų” suregztus dr. A. Butkaus straipsnius su labai įtaigiom užuominom, kad “pastaruoju metu patirtis aiškiai parodė, kad kai kurių ‘kačių’ nagai ne tik ilgi ir aštrūs, bet ir nežmoniškai į save linkę.” Į altininkų ofenzyvą įsijungė net tokis trapus Dievulio padaras kaip “sudegusio teatro” solistė. Savo ruožtu, altininkų-patriotinių ekstremistų santalkai buvo sėkmingi ir “blitzkrieg” pradiniai rezultatai. LB Cicero ir Marquette Parko apylinkių citadelėse suplevėsavo santalkos vėliava. Altininkų-patriotinių ekstremistų santalkos ofenzyva JAV LB VII tarybos rinkimuose, ypač Vidurinių Vakarų ir Ohio rinkimų apygardose, sukėlė nemažą rinkiminę įtampą. Dėl tos ofenzyvos VII tarybos rinkimai minėtose apygardose virto savotišku referendumu už bendruomenininkus arba už altininkų-patriotinių ekstremistų koaliciją. Ta įtampa apskritai rinkimam buvo naudinga tuo atžvilgiu, kad skatino JAV lietuvius apsispręsti, pareikšti savo valią, balsuoti. Bent iš dalies dėl tos įtampos balsuotojų skaičius į VI tarybą yra didesnis, negu į bet kurią buvusią JAV LB tarybą, ir pirmą kartą prašoko 10,000.

Rinkimų duomenų palyginamoji lentelė

Sugretinę JAV LB VII tarybos rinkimų duomenis su buvusių tarybų rinkimų duomenimis, matome, kad keičiasi ne tik balsuotojų skaičius, bet ir LB apylinkės.

Rinkimų duomenų lentelė rodo, kad Čikagos apygardos balsų skaičius, palyginti su VI tarybos rinkimų balsais, pakilo 39.9%, o palyginti su I tarybos rinkimų balsais — 84.9%; Ohio apygardos balsų skaičius, palyginti su VI tarybos rinkimų balsais, pakilo 67.8%, o palyginti su I tarybos — net 103.1%. Antra vertus, New Yorko apygardos balsų skaičius, palyginti su VI tarybos rinkimų balsais, krito 37.5% ir 7% mažesnis net už I tarybos rinkimų balsų skaičių. Mat, New Yorko apygardos rinkimam į VI tarybą buvo sudaryta dirbtinė įtampa. Dėl tariamai per mažo skaičiaus New Yorko apygardai numatytų atstovų bendruose VI tarybos rinkimuose New Yorko apygarda nedalyvavo. Vėliau vykusiuos specialiai tik New Yorko apygardai skirtuos rinkimuos balsų skaičius jau turėjo tas dirbtines ambicijas pateisinti. VII tarybos rinkimuose New Yorko apygardoj įtampos nebuvo ir balsų skaičius mažesnis net už New Jersey.

Be to, rinkimų duomenų lentelė taip pat rodo, kad, jeigu nebūtų nubyrėjusių LB apylinkių, JAV LB VII tarybos rinkimuose būtų dalyvavusios I apygardoj ne 5, o 7 apylinkės, II — ne 19, o 29, III — ne 6, o 9, IV — ne 3, o 4, VII — ne 7, o 14, VIII — ne 6, o 8. Tik V (Connecticut) ir VII (New Jersey) apygardose nubyrėjimų nėra. Nuo 1955 25 apylinkės yra nubyrėjusios. Kai kurios jų, atrodo, buvo tik rinkimų reikalui sudarytos. Bet dauguma jų buvo ir tebėra didesnio ar mažesnio kiekio lietuvių bendruomenės ir jų atsijungimas nuo LB organizacijos yra nuostolis ne tik LB organizacijai, bet ir apskritai išeivijai, jos pastangom išlaikyti savo tautinį savitumą.

VII Tarybos sudėtis

JAV LB tarybos narių skaičius nepastovus. I taryboj buvo 27 nariai, II — 20, II ir IV po 31, V — 37. Pagal įstatus V taryba buvo nustačiusi VI tarybai taip pat 37 narius, bet pati VI    taryba, priešingai įstatam, save padidino iki 42 narių. Šį rinktinų tarybos narių skaičių VI taryba nustatė ir VII tarybai. Pačiai LB tarybai, jos darbo sėkmei toks tarybos kiekybinis plėtimasis nebuvo nei reikalingas, nei tikslingas. Jau vien tarybos posėdžių parankumui tikslingesnis mažesnis tarybos narių skaičius. Pati tarybos patirtis liudija, kad I ir II taryba su perpus mažesniu narių skaičium neblogiau savo uždavinius vykdė, kaip V ar VI taryba. Tarybos rinktųjų narių skaičius, atrodo, vis buvo didinamas tik todėl, kad jie taryboj netaptų mažuma prieš tarybos nario teisėmis ex officio besinaudojančių “lordų” balsus. VII taryba turėtų atstatyti tarybos sudėty pirmųjų tarybų demokratiškumą, panaikindama ex officio tarybos nario teises turinčių “lordų” privilegijas. “Naujienų” šios prasmės priekaištas LB organizacijai lig šiol turi pagrindo.

VII tarybos rinktoji sudėtis amžiaus atžvilgiu turėtų būti tikrai darbinga. Jos amžiaus vidurkis — 45.8 metai. Tarp 70-79 metų 1 narys, tarp 60-69 — 6, 50-59 — 12, 40-49 — 9, 30-39 — 8, 20-29 — 5 ir vienas 19 metų amžiaus. Užsiėmimo atžvilgiu VII    tarybos sudėty daugiausia bus inžinierių. Nors tarybos kandidatų sąrašuos kandidato profesija ar užsiėmimas nebuvo privalu nurodyti, bet apgraibomis surinkti duomenys rodo, kad inžinierių ir chemikų iš 42 bus 15, humanitarų — 9, teisininkų ir ekonomistų — 6, gydytojų ir veteri-norių — 5, dvasininkų — 4, ir studentų — 3.

Kiek VII tarybos sudėty bus altininkų ir kiek bendruomenininkų — tikrai gali paaiškėti tik tarybai posėdžio susirinkus. Šiuo atžvilgiu tarybos kandidatų diferenciacija buvo ryški tik Čikagos ir Clevelando apygardose. Kitose šešiose apygardose arba jos visai nebuvo justi, arba ji buvo labai neryški. Čikagos apygardoje iš 18 mandatų altininkų-patriotinių ekstremistų santalka laimėjo 5, t. y. 27.7% apygardos mandatų. Kiti teko bendruomenininkam. Clevelando apygardoj visi 8 mandatai teko bendruomenininkam. Altininkų-patriotinių ekstremistų santalka čia visiškai pralaimėjo. Kitų apygardų vienas antras mandatas galėjo tekti patriotinio ekstremizmo nuotaikų kandidatui. Bet tokių galima prileisti ne daugiau kaip 2-5. Tad VII taryboj altininkų-patriotinių ekstremistų santalka gali turėt ne daugiau kaip 7-8 narių frakciją, t. y. ne daugiau, kaip 19% tarybos sudėties.

Čikagos apygardoje altininkų-patriotinių ekstremistų santalkai mandatus laimėti daug padėjo patys bendruomenininkai. VI tarybos priimtos VII tarybai rinkti taisyklės nustatė, kad apygardai tenkantį mandatų skaičių nustato vyr. rinkimų komisija po balsavimų pagal apygardos balsuotojų skaičių. Reiškia, balsuotojai nežino, kiek jų apygarda turi mandatų. Tik po balsavimų tatai jiem paaiškėja. Pagrindinė demokratinių rinkimų žymė, kad juose sprendžiamas vaidmuo tenka balsuotojų daugumai. Ogi rinkimuose, kuriuose renkamųjų atstovų skaičius nustatomas jau po balsavimų, tas sprendžiamas vaidmuo daugumai negalimas. Tatai akivaizdžiai parodė Čikagos apygardos balsavimo rezultatai. Šioj apygardoj į VII tarybą galima buvo balsuoti ne daugiau kaip už 15 kandidatų. Tačiau po balsavimų paaiškėjo, kad Čikagos apygarda į VII tarybą gauna 18 mandatų. Ką gi tatai sako? Čikagos apygardos balsuotojų dauguma turėjo galimybę parinkti tik 15 atstovų. O kas tada parinko dar 3 papildomus?

Prieš šiokį LB tarybos demokratinių rinkimų iškreipimą, jau VI tarybą renkant, pasisakė JAV LB garbės teismas. Vis tiek tą rinkiminę nesąmonę VI taryba vėl atgaivino ir užkorė VII tarybos rinkimam, tarytum užsispyrimas klaidoje būtų kokia visuomeninė dorybė. Atrodo, teisingesnė yra senųjų išmintis, tarusi, kad errare humanum est, bet stultitia est in errorem perserverare. Gal būt už tai Dievulis Čicagos apygardos bendruomenininkus ir bus “pakoro-jęs” trimis daugumos balsuotojų nerinktais atstovais.

Kalbant apie tarybos sudėtį, dėmesio vertas faktas, kad altininkų-patriotinių ekstremistų santalkos Cicero ir Marquette Parko apylinkių susirinkimuose susidaryta dauguma užgrobti tų apylinkių vadovybėm, pasirodo, buvo atsitiktinė ir dirbtinė. Tai jokiu būdu nebuvo tų apylinkių lietuvių daugumos valios išraiška. Tie kandidatai, kurie anuose apylinkių susirinkimuose puikavosi savo tariamu populiarumu ir pateko į vadovybę, tarybos rinkimuose tose savo apylinkėse tesurinko 34.5% (193 iš 555), ar 32.7% (659 iš 2008), ar tik 23.5% (473 iš 2008), arba net tik 22.% (445 iš 2008) apylinkės balsų. Ogi tie apylinkės veikėjai, kurie anuose apylinkių susirinkimuose buvo išstumti iš apylinkės daugumos pozicijų, tarybos rinkimuose tose apylinkėse gavo 44.6% (894 iš 2008), arba net 72% (400 iš 555) apylinkės balsų.

Tarybos rinkimai išeivijos šio meto problemų visumoje

Bendruomenininkam VII tarybos rinkimai gali kelti pagrįsta pasitenkinimą. Pirma, jie parodė, kad, nepaisant išeivijos tautinį savitumą įvairiopai blukinančių veiksnių, LB veikėjam pasitempus, yra galimas išeivijos paslankumo ir jautrumo savo lietuviškosios bendruomenė dalykam pakilimas. Užtenka palyginti New Jersey ir New Yorko apygardų balsuotojų skaičių. New Jersey LB veikėjai, ypač kai kuriose LB apylinkėse, uoliai rūpinosi, kad juo daugiau lietuvių dalyvautų tarybos rinkimuose ir balsuotojų skaičius, palyginti su VI tarybos rinkimų balsuotojais, padidėjo 21.5%. Tuo tarpu New Yorko apygardoj tokio uolumo stigo ir balsuotojų skaičius, palyginti su VI tarybos balsuotojais, 37.5% krito. Antra, bendruomenininkam pasitenkinimą gali kelti ir jų naudai aiškus balsuotojų pasisakymas, nieku pavertęs altininkų-patriotinių ekstremistų santalkos ofenzyvą JAV lietuvių laikrodžiui atsukti dvidešimt penkerius metus atgal.

Tačiau tas dvigubas pasitenkinimas nieku būdu neturėtų temdyti bendruomenininkų žvilgio blaivumo į tas problemas, kurių apybraižos šiuo metu dar tik akiračiuose įžvelgiamos, kurios betgi netolimoj ateity mūsų išeivijai, ypač JAV lietuviam, bus labai akivaizdžios. Kai dabartinės tarptautinės apdėties poveikyje okupuotos Lietuvos valstybingumo padėtis ima lygiuotis į kitų sovietinių respublikų padėtį, kai prezidento Nixono pradėto JAV — Sovietų Sąjungos santykių naujo tarpsnio plėtra aiškiai krypsta į status quo (kad ir tik de facto) atvirą pripažinimą, kai Europa tokia tarptautinės padėties raida taip pat patenkinta, — kiekvienam galvojančiam lietuviui kyla susirūpinimas, kaip tokios tarptautinės raidos sąlygomis išeivija turėtų surikiuoti savo dvasinius ir medžiaginius išteklius, kad jų kuo ilgiau užtektų paveikiai Lietuvos vadavimo talkai, o taip pat ir pačios išeivijos tautiniam savitumui išlaikyti ne tik be savosios metropolijos paramos, bet ir be abipusio laisvo bendravimo su savąja tauta, be abipusio laisvo keitimosi tautinės kūrybos laimėjimais, žodžiu, be abipusės laisvos kultūrinės sąveikos. Tiesa, šių klausimų atsakymai nėra tik JAV LB organų pareiga ir atsakomybė. Tai visų mūsų veiksnių ir tarinių labai atsakingas uždavinys. Tačiau šiam uždaviniui sėkmingai spręsti reikia pirmiau pašalinti išeivijos nevieningumas kai kuriais su okupuota Lietuva susijusiais klausimais ir kai kuriais pačios išeivijos institucijų surikiavimo klausimais. Ir šiom, kaip amerikiečiai sako, “pre-conditions” sudaryti dera JAV LB iniciatyva. VII tarybos rinkimuose įspūdingai pareikštas JAV LB organizacijai pasitikėjimas yra sykiu ir įpareigojimas ieškoti būdų ir priemonių patriotinės išeivijos vieningumui atstatyti, nes tik patriotinės išeivijos vieningumą konsolidavusi mūsų išeivija pajėgtų sutelkti ilgai distancijai reikalingus dvasinius ir medžiaginius išeivijos išteklius. Būtų nedovanotinas apsileidimas ir gal net tikras nusikaltimas Lietuvai, jei ir akivaizdoje ilgo ir sunkaus kelio į Lietuvos valstybinės nepriklausomybės atstatymą, JAV LB vadovybė nebandytų patriotinės išeivijos vieningumo atstatyti. Jei tokių skirtingų pasaulių, kaip Rusijos kompartija ir kapitalistinė demokratinė Amerika, “bosai” randa bendrą kalbą ir gali kelti tostus už tarpusavio bendradarbiavimą ir vieningus Sovietų Sąjungos — JAV interesus, tai juo paprasčiau ir natūraliau galėtų ir turėtų vieningumo tostą pakelti mūsų patriotinio ekstremizmo, įsitvirtinusio Alto sluoksniuose ir kai kuriose Vilko grupėse atstovai, nes juos tikrai neskiria tokia praraja, kokia skiria kompartiją nuo respublikonų partijos. Jei toks Brežnevas gali pakelti tostą į prezidento Nixono sveikatą, tai juo paprasčiau ir nątūraliau galėtų ir turėtų į vieni antrų sveikatą kelti tostus Bobelis, Blinstrubas, Šimaitis, Val. Šimkus iš vienos pusės ir Kisielius, Kriaučeliūnas, Nainys, Remeikis iš antrosios. Išeivijos vieningumas tikrai ne mažiau svarbus Lietuvai ir pačiai mūsų išeivijai, kaip JAV — Sovietų Sąjungos tarpusavio interesų vieningumas yra svarbus sovietų kompartijai ir JAV ūkiui. Suprantama, į išeivijos vieningumą praktiškai gali vesti tik abiejų pusių stiprus pajautimas, kad jį įsakmiai diktuoja lietuvių tautos ir išeivijos padėtis, ir lygiai stiprus ir nuoširdus abipusis noras ir siekimas, kad tas vieningumas įvyktų. JAV LB VII tarybos vaidmuo išeivijos šio meto problemų visumoje gali būti tikrai reikšmingas.

Vytautas Vaitiekūnas