EPILOGAS

RAŠYTOJAS LAUREATAS JURGIS GLIAUDA, premijuotu romanu ‘‘Ora pro nobis” (1952 m.) pirmasis lietuvių literatūron įvedęs 1941 metų sukilimo tematiką, 1970 m. laimėjo Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio skelbtame konkurse pirmąją premiją už romaną “Aitvarai ir giria”.

Ištrauką iš šio partizanine tema parašyto romano spausdiname šiame “Į Laisvę” numeryje.

 (Iš Jurgio Gliaudos premijuoto romano“Aitvarai ir giria”)

 

Jie žuvo visi, nes juos apsupo priešų pulkas . ..

Kovotojų santykis: šimtas prieš vieną. Ginklų santykis: priešų liepsnosvydžiai, padegamos bombos, artilerija prieš partizanų šautuvus...

Jie žuvo visi — ir niekas nežino jų paskutiniųjų veiksmų, scenų: žodžių, apmaudo, minčių, žaizdų, kančių, nes pasaulis buvo ir tebėra barbariškai kurčias heroizmui, prilygstančiam antikinėms legendoms ...

Jie žuvo visi, su savimi į Anapus nusinešdami ant jiems nepastatytų paminklų neįrašytus antikinius žodžius: Redde quod debes!..

Jie žuvo visi liepsnojančioje girioje, kaip feniksai, kad ateityje kiltų iš pelenų skrydžiui. . .

Jie žuvo visi, kaip legendariniai pilėniečiai, išvengdami vergijos . . .

Jie žuvo visi, nes tuščiaskambė Atlanto Charta buvo niekšų ir apgavikų melai. ..

Jie žuvo už visus tėvynę apleidusius ir kad išėjusieji galėtų skelbti visam pasauliui Lietuvos laisvės troškimą.

Ar jie žuvo kartoms, kurios ateis?

Ar jie žuvo kovotojų kartoms, kurios ateis?

Ateities kovotojų rikiuotėje suskambės jų vardai, ir jie atsišauks iš Anapilio:

—Viršila.

—    Išnykau stovyklos liepsnose, lyg kunigaikščio Margio bendras. Esu su jumis.

Ūsas.

—Visiškai sudegęs liepsnose. Esu su jumis.

—    Brolis.

Parpuoliau po koplystulpiais. Granata mano burnoje. Manęs neatpažinsite. Esu su jumis.

—    Beržas.

—    Mano dainuojančią burną, mano veido šypsnius ištaškė granata. Esu su jumis.

—    Šermukšnis.

—    Esu visas mėlynas, nes išbėgęs kraujas iš mano šešiolikmečio kūno. Esu su jumis.

—    Arūnas.

—    Nebeturiu krūtinės. Esu su jumis.

—    Balnas.

—    Nebeturiu akių. Esu su jumis.

—    Aista.

—    Žvaigždėkrityje nukrito mano žvaigždutė. Esu su jumis.

—    Prancūzas.

—    Liūne suvaškėjęs pas jus ateinu.

—    Burkus.

—    Pakišo miną. Su jumis, vyrai, su jumis.

—    Anelė.

— Iš Anapilio rūmų sugrįšiu į pagirio trobelę jums talkinti. Esu su jumis, esu su jumis.

—    Kapitonas Grandulis.

—    Kas liepsnosvydžio liepsna prieš apmaudo kaitrą mano dvasioj? Pelenais pavirtęs stovyklos degėsiuose, kaip paukštis feniksas, pas jus skubu. Esu su jumis.

—    Grandulienė.

—    Amžinai esu su jumis, nes gimdau kovotojus už laisvę,

—    Dobilas ir Algirdas.

—    Kaip aitvarai, kurie pamiltam neša gėrybes, nešėme laisvę Lietuvai. Esame esančiųjų Tėvynėje, ištremtųjų ir svetur išvykusiųjų Tautos dvasia. Esame amžinai su jumis,