UŽ LAISVĘ VERTA MIRTI

Amerikiečiai išdavė Simą Kudirką

1970 m. lapkričio 23 nuo “Sovietskaja Litva” laivo į amerikiečių pakrančių sargybos laivą “Vigilant” peršoko lietuvis jūreivis Simas Kudirka ir paprašė azilio. Susipainioję biurokratinėse procedūrose, amerikiečių pakrančių apsaugos pareigūnai lietuvį grąžino. Į amerikiečių laivą atėję keli rusai lietuvį primušė iki sąmonės netekimo ir išsigabeno atgal. Amerikiečių admirolas W. B. Ellis, autorizavęs prievartinį grąžinimą, padarė nemažesnį nusikaltimą už rusus budelius, nes sulaužė Genevos tarptautinės konvencijos nuostatus politinių pabėgėlių teisėms apsaugoti, pažeidė Amerikos įstatymus ir garbingas šio krašto tradicijas. Teisingai dėl šio įvykio susijaudino visa Amerika: porą mėnesių apie tai rašė visi laikraščiai, diena iš dienos kalbėjo radijo stotys ir televizija.

RUSAI TURI PASITRAUKTI IS PAVERGTOS LIETUVOS — masinėse demonstracijose, protestuojant prieš Simo Kudirkos grąžinimą rusams, reikalavo kino ir filmų aktorė Rūta Kilmonytė - Lee; iš visų kalbėtojų Rūta pasakė geriausią kalbą.

(Nuotrauka L. Briedžio)

Apie įvykį sužinojęs iš spaudos, įtūžo ir pats prezidentas Nixonas. Tuoj pat įsakė reikalą ištirti ir per 48 valandas davinius pristatyti jam. Gruodžio 10 spaudos konferencijoje jis viešai amerikiečių tautą užtikrino, kad tokie įvykiai ateityje niekad nebepasikartos. Trys į šį reikalą įvelti pakrančių apsaugos (Coast Guard) karininkai buvo suspenduoti pareigose. JAV Atstovų rūmai sudarė specialią komisiją Simo Kudirkos pagrobimui išaiškinti.

‘Verta už laisvę mirti” buvo įrašęs Simas Kudirka amerikiečių laive paliktoje užrašų knygutėje. Laisvės vertę jis patvirtino savo mirtimi ar už mirtį baisesniu gyvenimu Rusijos katorgoje.

Turkai Bražinskų negrąžino

Už laisvę mirtimi buvo pasiruošę mokėti tėvas Pranas (46 m.) ir sūnus Algirdas (18 m.) Bražinskai, privertę sovietų lėktuvą, skridusį iš Batumi (Gruzijoje), pasukti į Turkiją. Susirėmime su lėktuvo įgula žuvo lėktuvo palydovė, o pilotas ir vienas keleivis buvo sužeisti. Lėktuvas nusileido Turkijos teritorijoje. Pabėgėliai paprašė azilio.

Žinia žaibo greitumu apskrido visą pasaulį, nes tai buvo pirmas sėkmingai įvykdytas sovietų lėktuvo prievartinis nuskraidinimas į užsienį.

Sovietų Sąjunga su baisiausiu įtūžimu pareikalavo Turkiją pabėgėlius grąžinti, savo reikalavimą palydėdama grąsinimais. Kaip paprastai (ir S. Kudirkos atveju) kad daro, rusai Bražinskus apšaukė kriminaliniais nusikaltėliais. Tačiau Turkija pasielgė garbingai, pagal moralės dėsnius ir tarptautinės teisės taisykles. Turkijos teismai, peržiūrėję sovietų pristatytą kaltinamąją medžiagą, vis tiek nusprendė, kad Bražinskai politiniai pabėgėliai ir negrąžintini.

VLIK-as veikė

Šie du įvykiai, kaip teisingai pastebi Pr. Gr. “Draugo” dienraštyje, sudarė palankias sąlygas “iš užmiršties iškelti okupuotos Lietuvos vardą, pristatyti pasauliui jos kančias. Kartu padėjo mums patiems išeivijoje pabusti vieningesniems ir didesniems darbams”.

Ar tos sąlygos buvo išnaudotos?

Vertinant lietuvių visuomenės ir lietuviškų institucijų reakcijas, reikia pripažinti, kad Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto kai kurie veiksmai Bražinskų reikale buvo pakankamai greiti ir taiklūs. R. Kezio ir dr. E. Armonienės pasiuntimas į Turkiją buvo reikalingas. Inž. A. Rudžio atsilankymas (ne VLIK-o iniciatyva) irgi buvo naudingas. Į šią VLIK-o akciją piktai reagavo Maskva. Tačiau visuomenės informavime ir koordinavime vyriausioji politinė vadovybė pareigą atliko nepatenkinamai. Svarbiam ir skubiam reikalui ištikus, vadoviečių nesimatė. Ačiū Dievui, kad inteligentiška ir tautiškai jautri lietuvių visuomenė pati susiorientavo. Ir ji veikė spontaniškai. Visuomenės spontaniška akcija labiausia ir lėmė opinijos suformavimui Turkijos vyriausybės sluoksniuose. Tik į pinigų telkimą Bražinskų bylai vesti šalia VLIK-o savo “paslaugą” pasiūlė ir Amerikos Lietuvių Taryba.

ALT-ba turėjo veikti

Amerikos Lietuvių Tarybai priderėjo vadovauti akcijai Simo Kudirkos reikale. Kankinio kraujas, atkreipęs visos Amerikos, pradedant krašto prezidentu, ir pasaulio dėmesį, sudarė tur būt niekad nebepasikartosiančias sąlygas Amerikos lietuviams Lietuvos bylą išnešti į pasaulio viešumą. Tačiau ALT-ba pasirodė bejėgė. Iniciatyvą visame krašte perėmė kitos jėgos, nes ALT-ba neturi nei skyrių tinklo, nei organizuotos masės. Labai pozityviai veikė Lietuvių Bendruomenė ir kai kurie specialūs komitetai.

Organizuotai išėjo kairieji liberalai, kurie šokosi Kudirkos grąžinimą rusams viešoje opinijoje interpretuoti kaip tipišką “žmogaus teisių pažeidimo” atvejį, kuris jokiu būdu neturėjo būti rišamas su “politika”, t. y., su Lietuvos pavergimo faktu ir komunizmo sistemos atskleidimu. Ryškiausiai tokia linija buvo išlaikyta Los Angelėse, kur altininkai jokios įtakos į demonstracijų kryptį ir eigą neturėjo.

“Humanistinis” nusismailinimas

“Apolitiniai humanistai”, organizuojant Los Angelese gruodžio 5 masines demonstracijas, išvystė gėdingą diktatūrą. Plakatai, kuriais buvo pasisakoma prieš komunizmą ar Sovietų Sąjungą, nebuvo praleidžiami ir net naikinami. “Vyriausiu cenzoriumi” kažkieno buvo paskirtas ar pats tas pareigas uzurpavęs Liūtas Grinius. “Koordinatorius” dr. Alg. Avižienis savo kalboje demonstracijų metu taip “humaniškai” nusismailino, kad nepaminėjo nei Simo Kudirkos tėvynės, nei pavergėjo. Matyt, komputeriai apskaičiavo, kas galima, kas negalima sakyti, kad nebūtų prarastas malonės stovis “seniausiame Tarybų Sąjungos universitete”. Reikėjo amerikiečių ir kitų tautų kalbėtojų ir Rūtos Kilmonytės-Lee, kad klausytojams būtų atskleista tikroji Simo Kudirkos įvykių prasmė.

Šauniai pasirodė New Yorko lietuviai. Generalinis konsulas Anicetas Simutis ir Amerikos Lietuvių Akcijos Komiteto vadovas Romas Kezys iš lietuvių daugiausia buvo minimi viso krašto amerikiečių spaudoje, radijo ir televizijos programose, žmogaus teisių ir Lietuvos išlaisvinimo motyvai gražiai balansavosi ir kitų lietuviškų bendruomenių demonstracijose, k. t., Čikagoje, Bostone, Clevelande, ir t. t.

Stiprinti vadovietes

Ryšium su Bražinskų ir Simo Kudirkos bylomis Washingtone lankėsi bent kelios delegacijos: Lietuvių Bendruomenės, Vliko - Al-tos, Altos, studentų ir kt. Netenka abejoti, kad visi kalbėjo visų lietuvių vardu. Teisę varstyti Valstybės departamento duris ilgą laiką skrupulingai savinosi Amerikos Lietuvių Taryba. Net Vyriausiam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui ten lankytis buvo draudžiama. Jausdama savo bejėgiškumą, Taryba tuo reikalu jau tyli.

Pavergtųjų lietuvių drąsa, laužiant sovietų despotizmo reples, sujaudino pasaulį ir viso pasaulio geros valios lietuvius. Spontaniška reakcija išeivijos masėse pademonstravo jaudinančią ištikimybę Lietuvos laisvės idėjai. Daug idealizmo parodė lietuvių jaunimas. Tačiau abu įvykiai dėl vadovaujančių viršūnių silpnumo nebuvo pakankamai išnaudoti Lietuvos laisvės bylos išpopuliarinimui.

Dean Acheson apie Jungtines Tautas yra taip išsireiškęs: “Tai kvailiausia organizacija. Turime išmokti ją inteligentiškai ignoruoti”. Ir pas mus gimsta vienas po kito partizaniniai sąjūdžiai ir veikia savarankiškai. Tai reiškia inteligentišką nepajėgios ir nenorinčios sustiprėti politinės vadovybės ignoravimą. Naujos dvasios į Amerikos Lietuvių Tarybą atneša naujasis pirmininkas. Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto visa stiprybė yra pirmininko dr. K. Valiūno asmenyje. Tačiau lietuviška išeivija vyriausiose vadovietėse norėtų matyti ne tik stiprius pirmininkus, bet ir stiprius generalinius štabus.

Fab. Žirgulis