Frontininkai prie Pacifiko
"Mes tikrai galėtumėm pajudėti pilna sparta savo veikloje”, kalbėjo kartą vienas iš tautininkų “rabinų” tautininkų - frontininkų pašnekesy, "jei turėtumėm bent porą jūsų vyrų savo narių tarpe”. Kalifornijos lietuvių bendruomenė taptų tikrai skurdi ir nejudri, jei iš jos pasitrauktų frontininkai.
Darbuotojų šaltinis
LFB Los Angeles sambūris davė ir duoda darbuotojų visoms pagrindinėms organizacijoms: LB, ALT-bai, BALF-ui, Lietuvių Fondui ir kit. Ne paslaptis, kad minėtų ir kitų organizacijų veikla pagyvėja, kai į jų valdybas įsijungia frontininkų.
Frontininkų pastangomis Kalifornijos lietuviai suėjo į glaudų kontaktą su steito ir krašto žymiaisiais pareigūnais, jie atvedė į lietuvių tarpą pačius iškiliuosius amerikiečius, jų pastangomis buvo suorganizuoti ir pravesti lietuvių organizacijų, pav. Lietuvos vyčių visuotiniai seimai Kalifornijoje, jie išvedė lietuvius iš parapijų salių į pirmaeilius viešbučius, jie išjudino iš snaudulio ir mūsų veiksnius.
Savos organizacijos budintojai
JAV-bių ir Kanados frontininkai 1965 ir 1966 metais pakėlė tam tikrą savo organizacijos krizę. Kalifornijos frontininkai išvystė spaudimą j savo organizacijos tuometinius centro organus, ir buvo paskubintai išrinkta nauja LFB vyr. taryba ir centro valdyba. Buvo atgaivintas ir “Į Laisvę” žurnalas, kuris ir iki šiol skaitytojus iš Kalifornijos lanko.
Rezoliucijų žygio pradininkai
Praėjusio dešimtmečio pačioje pradžioje Lietuvos vadavimo darbas buvo tikrame letarge. Kalifornijos frontininkuose 1961 metų sausio mėnesio 14 dieną gimė rezoliucijų žygio idėja. Jie padarė pradžią ir manė, kad ALT-bos centro vadovybė imsis iniciatyvos tai realizuoti. ALT-bos centro vykdomasis komitetas nejudėjo šiame darbe nė iš vietos. Po gero pusmečio (1961 metų rugpiūčio mėnesio 5 dieną) frontininkai ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo organizuoti Rezoliucijoms Remti Komitetą, kuris vėliau apjungė viso krašto žinomesnius ir aktyvesnius lietuvių, latvių, estų ir kitų amerikiečių darbuotojus. To Komiteto pirmas laimėjimas buvo atsiektas 1966 metais, kai ir JAV-bių Senatas priėmė garsiąją Lietuvos bylos reikalu rezoliuciją(H. Con. Res. 416).Atstovų Rūmai tą rezoliuciją priėmė 1965 metų birželio mėnesį. Viso to žygio didelę naštos dalį pakėlė ir iki pat šiandien pakelia Kalifornijos ir kitų krašto vietovių frontininkų sambūriai. Rezoliucijoms Remti Komitetas rado ir randa jų tarpe didelį skaičių darbininkų ir sulaukė ir sulaukia iš jų apčiuopiamos piniginės paramos.
Veiklos kryptys
Kalifornijos frontininkų veikla vystoma trimis kryptimis: (1) sambūris skiria daug dėmesio savo vieneto stiprinimui ir ugdymui, (2) kasmet sambūris duoda ką nors naujo Los Angeles ir apylinkės lietuvių bendruomenei, ko kitos organizacijos ar grupės nepajėgia atlikti ir (3) sambūris skiria daug dėmesio politinėms studijoms ir konkrečiai politinei veiklai lietuvių ir amerikiečių tarpe.
Sambūrio stiprinimas ir ugdymas.
Vienetas turi kasmet 3-4 sisirinkimus su įdomia programa. Susirinkimai šaukiami sambūrio narių rezidencijose, ir, kaip taisyklė, beveik visi nariai juose dalyvauja. Pasisvečiavimas ir pasivaišinimas yra tik susirinkimų priedas. Visas dėmesys skiriamas susirinkimų programoms. Jųjų metu panagrinėjamos viena ar dvi temos vietos, viso krašto ar viso pasaulio lietuvių aktualiaisiais klausimais. Į susirinkimus kviečiami “bičiulių bičiuliai”, iš kurių kai kurie po pusmečio ar po metų įsijungia į vienetą tikraisiais nariais. Kasmet frontininkai turi steikų ir diskusijų popietę. Į šio pobūdžio parengimus kviečiami ir kiti iškilesni lietuvių darbuotojai, kurie nepriklauso frontininkams. Pasivaišinę kepsniais, sambūrio nariai ir svečiai panagrinėja vietos bendruomenės ar viso krašto aktualesnį lietuvių klausimą.
Sambūrio metinis įnašas vietos bendruomenei. Dideli atstumai skiria Kalifornijos lietuvius nuo didesnių krašto bendruomenių viduriniuose ar rytiniuose steituose. Žymesnius solistus atsikviečia įKaliforniją koncertams ar rečitaliams Los Angeles LB apygarda ar šv. Kazimiero parapijos vadovybė. Rašytojams, poetams ar kitiems kultūrininkams durys įKaliforniją nebuvo pravertos. Čia pirmuosius ledus pralaužė frontininkai, pradėdami ruošti literatūros vakarus ir į juos pakviesdami po vieną žinomesni rašytoją ar poetą iš “tolimųjų rytų”. Frontininkų pastangomis Los Angeles ir apylinkės lietuvius yra aplankęs rašytojas A. Baronas, poetas J. Aistis, poetė Danguolė ir prof. R. Sealey’ai. 1970 metų gruodžio 5 frontininkai suruošė poezijos vakarą, kurio programos pagrindinis dalyvis buvo poetas Kazys Bradūnas. šis ir kiti panašaus pobūdžio parengimai neduoda sambūriui pelno, o tik nuostolio. Reikia pažymėti, kad sambūris dar niekad nėra rengęs ar ruošęs “pasipinigaujančio” parengimo.
Politinė veikla. Sambūrio nariai aktyviai dalyvauja lietuvių ir amerikiečių politinėje veikloje. Sambūris prieš porą metų surengė pirmąjį politinių studijų savaitgalį Kalifornijos lietuvių istorijoje. Tas politinių studijų savaitgalis gerokai išjudino ir vietos ir kartu viso krašto lietuvius. Tame politinių studijų savaitgalyje be vietinių pajėgų dalyvavo dr. A. Klimas (iš Rochester, N. Y.). Politinių studijų iškilmingoje vakarienėje dalyvavo miesto burmistras Samuel Yorty ir kiti amerikiečiai. Panašus politinių studijų savaitgalis ruošiamas 1971 metų balandžio mėnesio 24-25 dienomis.
Kasmet kiekvienas sambūrio narys skiria piniginę auką lietuvių politinei veiklai. Los Angeles ir apylinkės lietuviai Vasario 16-sios proga surenka Lietuvos laisvinimui apie 2,000 - 2,500 dolerių. Virš ketvirtadalio tų aukų ateina iš frontininkų tarpo. Sambūrio vadovybė kiekvieno sausio pabaigoje ar vasario pradžioje “atakuoja” kiekvieną savo narį ir iš jo išgauna auką. Nariams paliekama pilna laisvė pasirinkti veiksnį (ar veiksnius) kuriems jie savo aukas paskiria. Apie 300 dolerių tenka kasmet Rezoliucijoms Remti Komitetui, kitiems veiksniams (VLI-K-ui, LB, ALT-bai ir kit.) — mažesnės sumos.
Iš Los Angeles sambūrio į LFB Vyr. Tarybą įeina: dr. Z. Brinkis, J. Kojelis (kaip “Į Laisvę” žurnalo redaktorius) ir L. Valiukas.
Sambūriui 1970 - 1971 veiklos metais vadovauja: pirm. L. Valiukas, vicepirmininkai — A. Raulinaitis ir dr. Z. Kungys, sekretorė R. Bureikienė ir kasininkas A. Kulnys.
T. Domeika
