LIETUVIŲ ORGANIZACIJOS IR JŲ TIKROJI PASKIRTIS
GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI
Laisvojo pasaulio kraštuose, kur tik yra didesnės ar mažesnės lietuvių bendruomenės, turime gausybę organizacijų, draugijų, klubų bei klubelių ir kitų vienetų bei vienetėlių. Vienos iš tų grupių yra gana judrios, kitos— leidžia savo gyvenimo saulėlydžio dienas. Visose tose grupėse yra dar ir “judėjimo” ir “veiklos”, bet dauguma tų vienetų nebeduoda jokios naudos nei lietuvių nei Lietuvos reikalui.
Kokia gi yra lietuvių organizacijos ar vieneto bent šiuo metu tikroji paskirtis? Visi geros valios lietuviai sutiks,kad organizacija ar draugija ar kitu vardu besivadinąs vienetas, jei dar nori laikyti save lietuviška grupe, turi (ir privalo) atlikti kasmet bent vieną konkretų darbą ar žygį, atnešantį naudos lietuvių ar Lietuvos bylos reikalui.
Yra visa eilė grupių bei grupelių, kurios yra gana dar gyvos, bet nepajėgios nieko apčiuopiamesnio duoti lietuvių ar Lietuvos reikalui, jei joms iš šalies niekas “nepakiša” sugestijų, minčių ar pasiūlymų. Lietuviškieji reikalai sulauktų iš tų grupių ir jų narių daug paramos, jei tik tie vienetai ir jų žmonės būtų tinkamai kontaktuojami. Didelio sugebėjimo išgaunant paramos iš šių draugijų bei jų žmonių yra parodęs vyskupas V. Brizgys. Šimtai tūkstančių dolerių Washing-tono ir Vatikano koplyčioms suplaukė didesne dalimi iš šios grupės lietuvių vienetų ir jų narių. Kodėl Lietuvių Bendruomenės veikėjai netampa šiose lietuvių draugijose vyskupoV. Brizgio tipo “apaštalais”?
Yra kita grupė vienetų, kurie begyvena tik praeitimi. Tų vienetų (buv. paštininkų, buv. policininkų, buv. eigulių ir t. t. ir t.t.) egzistencija iš viso nepateisinama. Tie vienetai tik beleidžia savo metraščius ar almanachus, aprašydami savo “gerąsias dienas” ir sudedami į tuos leidinius visas savo nuotraukas iš anų “gerųjų laikų”. Be abejo, panašių vienetų nariai yra patriotiško nusiteikimo lietuviai, ir jie turėtų suprasti, kad tokia “veikla” neduoda jokios naudos lietuviškam ar Lietuvos laisvinimo reikalui. Tai yra tik laiko, pastangų, darbo ir pinigo bereikalingas eikvojimas. Tie visi asmenys turėtų įsijungti į pozityvią veiklą, tapdami aktyviais Lietuvių Bendruomenės nariais iratiduodami jai kasmet tinkamą savo duoklę.
Paskutiniu laiku dygsta kaip grybai po lietaus įvairiausi specialūs komitetai paminėti įvairiausias sukaktis (savo lankytų ar baigtų gimnazijų, universitetų, akademijų, institutų ir pan.) ir, be abejo, suorganizuoti ir išleisti metraščius. Jei jau seni draugai nori suvažiuoti, susitikti ir dieną ar porą “paūžti”— gerai. Tik jau neruoštini ir nespausdintini jokie metraščiai! Yra šimtai gyvybinių tautos reikalų, kuriems galėtų būti skiriamos tos sumos pinigų, kurios kainuotų išleisti jų sukaktuviniams leidiniams.
Yra bent kelios labai pajėgios (ir nariais ir pinigais) lietuvių politinės ar profesionalų organizacijos. Praėjusiais metais tik tautininkai atliko konkretų darbą Lietuvos bylos reikalui, išleisdami leidinį anglų kalba— “Lithuania 700 Years”. Ką 1968 metais padarė krikščionys demokratai, frontininkai, gydytojai, inžinieriai (kaip vienetai!)? Nieko! Ar tos grupės ar vienetai turi kokių konkrečių planų ateičiai? Neteko apie juos nei skaityti nei girdėti.
Lietuvių Bendruomenė apjungia viso laisvojo pasaulio lietuvius ir tuo pačiu visus jų junginius. Pajėgiausi lietuvių vienetai yra Jungtinėse Amerikos Valstybėse. JAV LB vadovybė galėtų išeiti su visais savo planais ir projektais, prašydama jų realizavimui konkrečios paramos iš visų lietuviškų organizacijų ir jų narių. Reikia manyti, kad reakcija būtų labai teigiama.
V. J. Dienys
