LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITE
Redakcijos pastaba. Vienas iš “I Laisvę” žurnalo prenumeratovių dalyvavo XVI-je lietuviškųjų studijų savaitėje, kuri įvyko 1969 metų liepos mėnesio 13 - 20 dienomis Bad Godesberge (Vakarų Vokietijoje) ir atsiuntė savo pastabų apie tą įvykį. Jo kritiški žodžiai verti dėmesio.
Esu tikras, kad Jums parašys raštingieji apie XVI-ją lietuviškųjų studijų savaitę Vakarų Vokietijoje. Tiesa, nesu bemokslis. ESu baigęs universitetą. Spaudos darbas — ne mano sritis. Pabandysiu pareikšti vieną kitą mintį apie minėtą įvykį. Jei nepatiks, numeskite.
Atvirai kalbant, grįžau namo iš tos studijų savaitės su prislėgta nuotaika. Tikėjaus visai ko kito. Su mažomis išimtimis, buvo kalbama (ypač paskaitose) apie senus dalykus, neaktualius, apie klausimus, kurie ir vokiečių ir lietuvių spaudoje jau yra “apžiūrėti iš visų šonų”.
Lietuva pavergta. Tautos sūnūs ir dukros trokšta laisvės ryto. Tiesa, jie rankų nėra nuleidę, bet galimybės kovai prieš pavergėją yra labai ribotos. Ta pareiga krinta ant laisvųjų lietuvių pečių.
Tikėjaus, kad Lietuvos laisvinimo reikalai bus iš pagrindų pajudinti toje studijų savaitėje. Juk į ją buvo nuvažiavę gudriausi ir šviesiausi lietuviu protai iš Vakari) Europos (ir iš kitų laisvojo pasaulio kraštų). Jei jau tiems asmenims neberūpi Lietuvos vadavimo darbas, tai ko gi begalima laukti iš eilinio lietuvio?
Tiesa, simpoziume LB (Vakarų Vokietijos) klausimais buvo kiek užsiminta ir apie Lietuvos laisvinimo darbą. Teisininkas J. Lukošius užsiminė tik prabėgomis apie veiksnius. Tai ir buvo viskas!
Dr. J. Eretas tą įvykį (studijų savaitę) pavadino proto ir širdžių švente. Ten, be abejo, buvo visa eilė puikių protų, ten lietuviai parodė vienas kitam daug nuoširdumo ir lietuviškos meilės. Vietoj viso to, aš laukiau didžiulės Lietuvos laisvės demonstracijos: paskutiniųjų kelerių
metų laisvinimo darbų pilnos apžvalgos bei įvertinimo ir aiškių ir detalių planų išdiskutavimo ir priėmimo. Tam tikslui reikėjo paskirti bent porą studijų savaitės dienų.
Paskaitų buvo daug ir beveik visos jos buvo kruopščiai paruoštos ir įdomios, bet neaktualios, nenagrinėjančios gyvybinių tautos reikalų. Reikia manyti, kad beveik visi paskaitininkai paskelbs savo paskaitas lietuvių spaudoje. Didesnė paskaitininkų dalis turėjo prieš atvykdami į studijų savaitę savo paskaitų tekstus pasiųsti mūsų žurnalams ar laikraščiams, o studijų savaitėje kalbėti, diskutuoti, nagrinėti, daryti pasiūlymus mūsų tautos degančiaisiais klausimais.
Tikiu, kad kitais metais tos klaidos bus nebekartojamos. Rengėjai, jau dabar pajudėkite ir suplanuokite bei praveskite 1970 metų studijų savaitę gyvybiniais tautos reikalais!
V. J. Tauras
Vakarų Vokietija
