KRIZE ALT-BOS VYKDOMAJAME KOMITETE
1967 metų pabaigoje ir 1968 metų pradžioje Amerikos Lietuvių Taryba pergyveno gana sunkią krizę: tai institucijai nepavyko apie porą mėnesių suformuoti vykdomojo komiteto. ALT-bos vykdomojo komiteto pirmininkui Antanui Rudžiui pasitraukus iš pareigų, tą vienetą sudarančių grupių atstovai turėjo keletą posėdžių, ir kiekviename kartojosi ta pati istorija: būdavo pasiūlomi du kandidatai pirmininko postui (Eugenijus Bartkus ir Pijus Grigaitis), ir kiekvienas gaudavo po 5 balsus. Artėjo Vasario 16-sios minėjimas, o ALT-ba vis neturėjo pirmininko. Eugenijaus Bartkaus kandidatūrą palaikė Katalikų Federacijos atstovai (2), Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos delegatai (2) ir Katalikų Susivienijimo Amerikoje atstovas. Visais pečiais stūmė Pijaus Grigaičio kandidatūrą socialistų atstovai (2), sandariečiai (2) ir Susivienijimo Lietuvių Amerikoje atstovas. Galų gale kairiosios grupės pasidavė, ir prieš pat Vasario 16-sios minėjimus krašte ALT-ba išsirinko savo naujuoju pirmininku Eugenijų Bartkų, Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos veikėją, naująjį ateivį, iš profesijos inžinierių, turintį savo inžinerijos firmą Chicagoje.
Naujasis pirmininkas. Apie Eugenijaus Bartkaus veiklą ALT-boje nieko daug negalima pasakyti, nes jis ten, kaip kad žmonės sako, nesuspėjo "sušilti kojų”. Ten jam darbas nebus lengvas, nes senieji rabinai, galima jau dabar spėti, kaišios pagalius į jo planuojamos ir vykdomos veiklos ratus. Antanas Rudis buvo nutraukęs ryšius su beveik visomis didesnėmis lietuvių grupėmis bei vienetais. Eugenijus Bartkus mėgina atstatyti visą reikalą į normalesnes vėžes.
ALT-bos neveiklumas ir nesėkmės.
Krizės metu, kai ALT-ba neturėjo pirmininko, Antanas Rudis ėjo tas pareigas. Apie ALT-bos vykdomojo komiteto kokią nors talką periferijoms ruošiant Vasario 16-sios minėjimus nebuvo jokios kalbos. ALT-bos centrinė įstaiga Chicagoje net neatsakinėjo į laiškus, gaunamus iš grupių, kurios daugiau ar mažiau dar palaiko ryšius su ta institucija.
Antanas Rudis buvo pasišovęs išgauti pašto ženklą lietuviams iš JAV-bių vyriausybės Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties proga. Su šiuo savo užsimojimu jis užpykdė estus ir latvius, nes anos grupės norėjo bendro pašto ženklo visiems pabaltiečiams. Artėjo Vasario 16-sios minėjimas, o iš Antano Rudžio pastangų jokių rezultatų nesimatė. Jis griebėsi desperatiškų pastangų: organizavo delegaciją pas JAV-bių viceprezidentą Hubert H. Humphrey, delegaciją pas Illinois demokratų šulą Richard J. Daley (Chicagos burmistrą). Ir šios paskutinės pastangos nepajudino pašto ženklo reikalo nė iš vietos.
ALT-ba visad akcentavo ir akcentuoja, kad Vasario 16-sios minėjimas JAV-bių Kongrese esąs jos veiklos sferoje. Tiesa, ALT-bos vykdomasis komitetas surado lietuvius dvasiškius maldoms sukalbėti Senate ir Atstovų rūmuose. Tai maždaug ir viskas.
Vasario 16-sios proga Kongrese kalbėjo eilė senatorių ir kongresmanų, bet jų kalbos bei pareiškimai buvo blankūs, pilni tuščiažodžiavimo ir bendrybių. Svaresnius žodžius tarė tie legislatorial, kurie priklauso Rezoliucijoms Remti Komitetui: jie išryškino seną ir garbingą Lietuvos praeitį, ragino krašto vyriausybę imtis iniciatyvos Kongreso priimtos rezoliucijos (H. Con. Res. 416) įgyvendinimui, iškeliant Pabaltijo kraštų bylą Jungtinėse Tautose ir ją ten tinkamai apginant. Ir kiti legislatoriai būtų tarę svaresnius žodžius, jei tik ALT-ba būtų jiems pateikusi naujesnės medžiagos. Eilė legislators kartojo savo senas kalbas, pasakytas Kongrese prieš keletą metų.
Reikia manyti, kad ALT-ba, vadovaujama Eugenijaus Bartkaus, pajudės, parodys iniciatyvos ir išeis su vienu ar kitu konkretesniu planu Lietuvos laisvinimo darbe. gd.
