REVOLIUCIJA STUDENTIJOS KOMJAUNIME LIETUVOJE
“Niekam ne paslaptis”, kalbėjo P. Vaitkevičius, universiteto komjaunimo komiteto sekretorius, keturioliktoje komjaunimo konferencijoje, įvykusioje 1966 metų pabaigoje Vilniuje, “kad šiandieną randa vietos komjaunuolių tarpe abejingumas, miesčioniškumas, politinis bukumas, nesąžiningumas”. Ir čia jis išvardina visą eilę iškrypimų, pairimų bei pasipriešinimo komjaunimo linijai pačių komjaunuolių tarpe pavergtos Lietuvos studentijoje, štai, keletas iš P. Vaitkevičiaus visos virtinės suminėtų pavyzdžių, perduodami jo paties žodžiais:
“... štai II k. lituanistė komjaunuolė Žarskytė per nepilnus dvejis metus sugebėjo padirbti net 12 dėstytojų parašų, apsivogti. Kas gali patikėti, kad jos draugai komjaunuoliai nežinojo apie tai ? Niekas. To negali būti. Žinojo ir tylėjo tol, kol žinios nepasiekė dekanato. Po pokalbio dekanate Žarskytė bandė žudytis. Dabar guli ligoninėje ..
“ .. .Kaip žinome, paskutiniu metu kai kurie mūsų jaunuoliai pamėgo naujamadžius “talismanus” ... šituo pavyzdžiu seka ir mūsų studentai, net komjaunuoliai. Su aukso kryželiu ant kaklo vaikšto Ema Žilinskaitė, IV k. ekonomistė, fakultete vadinama aktyviste. Paklausta, kodėl ji nešioja kryželį, labai nustebo, girdi, kas čia tokio, laiko mada, galų gale tai mūsų (suprask, studentų) ženklas?!”
“ ... Abejingumas, apolitiškumas, amoralumas, girtavimas, liberalizmas neišskiriami draugai, štai II k. Jovaišos istorija. Nuo pat pirmos dienos universitete Jovaiša gėrė. Greitai jis, žinoma, pakliuvo į išblaivinimo įstaigą, nelankė paskaitų. Kurso komjaunuoliai tai matė ir žinojo, tik niekas “žaliūkui", gimusiam 1946 m., nepasakė ryžtingo "ne”. Tiesa, jis keletą kartų buvo svarstomas, visi aimanavo, gailėjosi. Jovaiša, galų gale, Raseinių restorane girtas sukėlė triukšmą, dainavo dainas, savo turiniu svetimas tarybiniam studentui. Tada įvyko lemiamas komjaunimo susirinkimas, kuriame Jovaiša buvo pašalintas iš komjaunimo, o netrukus ir iš universiteto, tačiau ir šio susirinkimo metu atsirado verkšlentojų, atseit, negalima taip žmogų “skalpuoti” ”...
“... Nežiūrint į tai, laikraštis “Tarybinis Studentas” (komjaunimo leidžiamas laikraštis studentams. Red.) ne visai atitinka reikalavimus, keliamus aukštosios mokyklos laikraščiui. Komjaunimo gyvenimo redakcijos skyriui vadovavo VVU (Vilniaus Valstybinio U-to. Red.) komjaunimo komiteto narys, etatinis redakcijos darbuotojas R. Urbonas. Greitai po išrinkimo į komjaunimo komitetą teko kalbėti su Urbonu komiteto posėdyje apie jo netinkamą elgesį bendrabutyje ir dažnus išgėrimus. Jis buvo perspėtas ir pasižadėjo pasitaisyti. Tačiau taip neįvyko. Reikėjo antrą kartą kalbėti su Urbonu komjaunimo komiteto posėdyje (III.18). Šį kartą Urbonui už girtuokliavimą buvo pareikštas griežtas papeikimas su įrašymu į asmens dokumentus. Nepadėjo ir tai. Urbono pavyzdys rodo, kaip moralinis palaidumas veda į savo principų, įsitikinimų praradimą... š. m. rugsėjo 15 d. VVU komjaunimo komitetas apsvarstė ‘TS’ komjaunimo gyvenimo skyriaus veiklą. R. Urbonas už sistematingą girtuokliavimą pašalintas iš VLKJS eilių ir atleistas iš darbo ...”
Žemas komjaunimo intelektualinis lygis. “Tarybinio Studento” 1966 metų spalio mėn. 5 d. numeryje studentė - komjaunuolė A. Vosyliūtė žiaurokai pasisakė komjaunimo organizacijos reikalu. Anot jos, “mūsų jaunimo tarpe reiškiasi stipri tendencija į mokslinę veiklą, bet tie norai nėra realizuoti... komjaunimo organizacija dėl žemo intelektualinio lygio negali patenkinti studentų poreikių...” A. Vosyliūtės išvada: Lietuvos jaunimui esanti reikalinga kita organizacija, o ne komjaunimas. Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius jai atšauna: "... Autorė užmiršo, kad komjaunimo organizacijos intelektualinis lygis yra komjaunuolių intelektualinis lygis...”
P. Vaitkevičius aiškiai nepasako apie tikslų narių skaičių studentijos komjaunime. Štai, kaip jis kalba apie komjaunimo gretas ir jų kontroliavimą:
.“... Universitete šiuo metu yra 242 pirminės komjaunimo organizacijos. Pirminės komjaunimo organizacijos sudarytos akademinėse grupėse ... Pirminių organizacijų dydis nuo 5 iki 40 (vidutiniškai apie 25) VLKJS narių. Tokio dydžio organizacijos teikia galimybę pastoviai kontroliuoti, stebėti kiekvieno komjaunuolio visuomeninę veiklą, mokymąsi, elgesį...”
Komjaunuoliai nevertina savo dokumentų. Komjaunuoliai nesaugoja komjaunimo dokumentų. Čia P. Vaitkevičius vėl dejuoja:
“... Per ataskaitinį laikotarpį komjaunimo organizacijoje pamesti, tiksliau, prarasti 28 komjaunimo bilietai ir 7 įskaitos kortelės. Kiekviename komjaunimo komiteto ir biuro posėdyje buvo svarstomi komjaunuoliai už abejingumą komjaunimo dokumentams. Taip, tik už abejingumą. Štai, pavyzdžiui, Danguolės Railaitės (buv. FF komj. biuro sekretorės) teigimu, tašę su komjaunimo bilietu jai pavogė ‘Pergalės’ kino teatre. Šis faktas yra klasikinio abejingumo pavyzdys, nes jos pačios teigimu, tašę su komjaunimo bilietu ji padėjusi ant grindų, šalia kojų. Komjaunuolis pats meta bilietą ant grindų. Abejingumą komjaunimo dokumentams liudija ir tie faktai, kad komjaunuoliai palieka bilietus bendrabučio budinčiajam ant staliuko kaip bet kurį kitą dokumentą. Štai, pavyzdžiui, II k. filologas Petras Dirgėla savo bilietą budinčiajam paliko kaip tik tuo metu, kai universiteto komjaunimo organizacijoje vyko dokumentų tikrinimas ... Pirminės komjaunimo organizacijos duoda kiekvienam komjaunuoliui atestaciją. Tiems, kas būdamas komjaunime nieko neveikė, kas laužo komjaunimo įstatus ir teršia komjaunuolio vardą, nauji komjaunimo dokumentai nebus išduodami...”
Pamini ir Kubilių. Vilniaus universiteto rektorius J. Kubilius, lankydamasis JAV-se, gerokai pamaišė vandenį lietuvių tarpe. Tokie asmenys komunistams yra vertingi. P. Vaitkevičius savo apyskaitiniame pranešime pamini, kad studentai komjaunuoliai “klausėsi prof. J. Kubiliaus pasakojimo apie jaunimo gyvenimą ir kovą JAV . ..” Rektorius J. Kubilius ir visas jo personalas, atrodo, nepaprastai talkina komjaunimui, ir P. Vaitkevičius tai iškelia savo pranešime: “. .. Rektoratas teikia mums didelę, moralinę, dalykinę ir materialinę pagalbą ..(ut.)
