VEIKSNIŲ KONFERENCIJA WASHINGTONE
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
1967 metų spalio mėnesio 21 ir 22 dienomis laisvinimo tradicinių veiksnių viršūnės buvo suplaukusios specialiai konferencijai į JAV-bių krašto sostinę Washingtoną. Konferencija atsiribojo nuo kitų gyvų mūsų politinių junginių, neatsižvelgdama visai į tai, kad pastarųjų atsiekti laimėjimai paskutinių kelerių metų laikotarpyje buvo žymiai didesni, negu kad amžiumi senesniųjų veiksnių.
Konferencijos dalyviai
Konferenciją organizavo ir jai iki aukšto laipsnio vadovavo Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, pakviesdamas LB, diplomatinės-konsularinės tarnybos, ALT-bos ir LLK-to atstovus. Štai toms penkioms grupėms atstovavę asmenys:
VLlK-as— Dr. K. Valiūnas, J. Audėnas, dr. A. Budreckis, J. Sonda, P. Vainauskas ir dr. Br. Nemickas.
Lietuvių Bendruomenė — J. Bachunas, St. Barzdukas, dr. A. Nasvytis, J. Staniškis, J. Gailiušytė, M. Lenkauskienė, Br. Nainys, A. Rinkūnas ir A. Mikulskis.
Diplomatinė - konsularinė tarnyba —J. Kajeckas, A. Simutis, dr. P. Daužvartis, dr. S. Bačkis ir dr. J. Žmuidzinas.
Amerikos Lietuvių Taryba — A. Rudis, dr. V. Šimaitis, L. Šimutis, T. Blinstrubas, E. Bartkus ir M. Vai-dyla.
Lietuvos Laisves Komitetas— V. Sidzikauskas, dr. J. Puzinas ir V. Vaitiekūnas.
VLIK-ovadovybė buvo pakvietusi į konferenciją kelių laikraščių bei žurnalų (ne visų!) redaktorius. Anot vieno vlikininko, konferencija buvusi uždara ir tik lietuvių reikalams.
ALT-bos šaltas atsinešimas
Šį kartą ALT-ba į konferenciją atsivežė buvusį vykdomojo komiteto pirmininką L. Šimutį, o paliko Chicagoje karštuolį dr. P. Grigaitį. ALT-bos žmonės buvę mandagūs, bet labai santūrūs ir šalti. Ypatingų nutarimų konferencijai netekę padaryti, ir ALT-bos atstovai nebuvę įsibangavę. Kai buvęs svarstomas aukų rinkimo reikalas, tai tada ALT-bos žmonės “pakėlę savo balsą”. Anot jų, Jungtinis Lėšų Telkimo Fondas 1968 metų programai esąs neblogas dalykas, bet ALT-ba pasiliekanti teisę 1968 metų vasario mėnesį aukas rinkti tik sau ir niekas kitas šiuo reikalu neturįs teisės tą mėnesį "lįsti žmonėms į akis”.
Konferencijos nutarimai
Pagrindinis konferencijos tikslas — priimti ir pasirašyti manifesto tekstą. Tai ir buvo atlikta be didesnių ginčų. Sakoma, kad konferencijos “rabinai” kiek pasiginčinę dėl pasirašymo eilės: vieni norėję pasirašyti pirmieji, o kiti nenorėję būti nustumti į pačią apačią.
Konferencijoje buvo paliestas bendravimo su tauta reikalas. Nutarta išplėsti bei detalizuoti Clevelando konferencijos priimtą nutarimą dėl bendravimo su pavergta tauta. Wa-shingtono konferencija pasmerkė besąlyginio bendravimo šalininkus ir pareiškė apgailestavimą dėl patriotinio ekstremizmo. Nutarta ir ateityje panašias konferencijas kviesti veiksnių bendradarbiavimo stiprinimui. Tai — ir viskas!
Išvados. Jau spaudoje pasigirdo balsų dėl tos konferencijos šaukimo tikslingumo. Jei pagrindinis konferencijos tikslas buvo priimti ir pasirašyti manifestą, tai tos konferencijos tikrai nereikėjo šaukti. Įvykusioje konferencijoje pasigesta veiklos planų bei žygių ateičiai. Nebandyta Lietuvos bylos išnešti į amerikiečių tarpą. Jei jau buvo nusistatyta suvažiuoti į Washingtoną, tai ir reikėjo ta proga, kaip žmonės sako, “pajudinti žemę”. Be uždarų konferencijų reikėjo turėti ir viešų posėdžių ar kitokio pobūdžio parengimų, pasikviečiant į juos ir kitų lietuvių ir taip pat įtakingų amerikiečių. Ar manifestas ir kiti nutarimai pasieks amerikiečių spaudą, radiją ir televiziją ? Jei ne, tai konferencija laikytina nepasisekusia. Priimtas manifestas mums beveik nieko nereiškia, jei jis nepasieks laisvojo pasaulio masių. Ar buvo bandyta tai padaryti? Jei ne, ar bus bandoma? Tai klausimai, kurie prašosi atsakymų. (ap.)
