KARALYSTĖ NUO 1251 METŲ
LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖS DATOS
Per beveik 50 metų besididžiuodami atgauta nepriklausomybe, nepasirūpinome ir nepasistengėme jaunųjų respublikų sujungti su senąja praeitimi. Šimtametė rusų priespauda buvo išdildžiusi visus valstybinio gyvenimo likučius. Lietuva atgimė tik tautinės sąmonės išbudinta. Nepriklausomybę atgavus, visi valstybiniai pagrindai reikėjo kurti naujai.
Bet laikas ėjo, ir susirūpinimas augo: Lietuva sena valstybė, dargi karalystė, o mes iškilmingai minime tik vos prieš keletu dešimtmečių atgautų nepriklausomybę, dažniausia net neužsimindami apie gilių senovę, lyg jos nebūtų buvę. Kartais atrodydavo, lyg kai kuriose sferose todėl nenorėta senovės prisiminti, kad nebūtų užtemdyta naujai iškovota nepriklausomybė.
Bet kai nepriklausomybės metai buvo perviršyti naujos vergijos metų, kai pasaulyje atsirado dešimtys naujų valstybių, kilusių iš laukinių genčių, niekad neturėjusių tautinio-valstybinio gyvenimo, laisvieji lietuviai su nerimu pradėjo ieškoti ryšių su giliųja praeitim. Prasidėjo mindauginis sųjūdis. Kai prieš 5 metus Baltimorėje Vasario 16 minėjime iškėliau reikalų minėti ne Ūk nepriklausomybės paskelbimo, bet ir valstybės įsteigimo sukaktį, tai minėjimo dalyviai šiam pasiūlymui gyvai pritarė. Buvo suorganizuota speciali peticija Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai. Spaudoje nuolat pasirodydavo mindauginėmis temomis straipsnių.
Dabar viso šio sųjūdžio pirmasis laimėjimas pasiektas. Lituanistikos Instituto Istorijos skyriaus vedėjas (kun. dr. V. Gidžiūnas, O.F.M.) tik kų paskelbė to skyriaus pasisakymų (spausdinamų atskirai), padarytų Lituanistikos Instituto suvažiavime, į-vykusiam 1967 m. gegužės 6 d. Minėto instituto istorijos skyrius nutarė, kad galutiniu Lietuvos vaistybės įkūrimu reikia laikyti Lietuvos karalystės įkūrimo datą — 1251 m. liepos 17 d.
Popiežius Inocentas IV tą dieną 4 raštais "pakeldamas Lietuvą karalyste, įvedė ją į tarptautinę plotmę, kaip pilnai susiformavusią, nepriklausomą valstybę, dėl to Lituanistikos Instituto istorijos skyrius pataria 1251 m. liepos 17 d. laikyti oficialia Lietuvos karalystės įkūrimo data, nežiūrint to, kad Mindaugas tik 1253 m. vasarą buvo vainikuotas karalium”.
Visas pasisakymas apgalvotai paruoštas ir tiksliai pamatuotas istorine dokumentacija, surašyta septyniuose puslapiuose. Suglaustai šis pasisakymas konstatuoja, kad iki šiol nėra pakankamai dokumentų, įrodančių apjungtos Lietuvos egzistenciją prieš Mindaugo laikus ir kad 4 popiežiaus dokumentai yra pakankamas įrodymas, kad 1251 m.
liepos 17 d. Lietuva buvo ne tik pripažinta egzistuojančia valstybe, bet net paskelbta krikščioniška karalyste.
Šio pasisakymo įtaka mūsų tautiniam - visuomeniniam gyvenimui tuo tarpu sunku pramatyti. Tai be abejo daug priklausys nuo ateities įvykių. Bet jau dabar galima jausti, kad liepos 17 d. laisvoje Lietuvoje bus viena iš gražiausių švenčių. Tai mūsų tautinė valstybingumo šventė, kurioje lietuvis, atgavęs savo istorinę sąmonę, minės Mindaugo pasiektus valstybinius laimėjimus, jo krikštą ir posūkį į Vakarus.
Tačiau šiuo metu niekas neturėtų kėsintis liepos 17-ja pakeisti Vasario 16-sios. Priešingai, valstybinis amžius turi sustiprinti nepriklausomybės reikšmę. Todėl liepos 17 ateina tik Vasario 16 paremti, o ne jos pakeisti.
Cezaris Surdokas
