Ekumeniniame klimate
Sugyvenimas politikoje pasivadino koegzistencija. Sugyvenimas religijoj — ekumenine dvasia. Pasivadinimas nauju vardu lyg būtų davęs naujos prasmės. Iš tikrųjų atsirado ne sugyvenimo žodžiui nauja prasmė, tik žmonėse sustiprėjo sugyvenimo ilgesys ir virto sąjūdžiais.
Sugyvenimo dirvoje betgi šalia kviečio atsiranda ir raugė. Politikoje žinome, kas labiausiai koegzistencijos vardą piktnaudoja. Bet piktnaudojimo mažais laipsniais atsiranda ir mažoje lietuviškoje dirvoje. Registruojam kai kuriuos viešumon kilusius reiškinius.
Lietuviškoje politikoje vienybės ilgesys privedė prie vieno konkretaus žygio — grupių susitelkimo viename centre, apsijungusiame Vlike. Apsijungimas priimtas palankiai (tai rodo padidėjusi Vasario 16 d. rinkliava Amerikoje!), bet tyliai, be fanfarų. Tegul . .. pažiūrėsim, kaip praktikoje reikšis vienybė, grupių sutarimas ir sugyvenimas. Netrukus Sėjoje valstiečių liaudininkų s-gos pirmininkas J. Daugėla vienybę sumanė gilinti: tegul tautininkai atiduoda Vilkui savo "moralinius ir materialinius kapitalus”; tegul atiduoda savo Nepriklausomybės fondą; kam jiem dabar fondas; juk jie Vlike, tegul bus vienas Vliko fondas. Ar sumanymas geras ar ne, kitas klausimas, bet kada autorius reikalavimą nukreipia tik j vieną grupę, tai palieka įspūdis, kad autorius negali atsispirti įpratimui — kurstyti save prieš kitus ir kitus sukurstyti prieš save. Tėvai kariavo, pakariaukim ir mes, nors žinom, kad iš to nieko nebus, bet bus išlaikytos tautinės - demokratinės kariavimo tradicijos.
Naujienos karo keliu nuėjo toliau, skelbdamos J. Kairio pranešimą, kurį jis turėjo Muenchene “zanavykų klube”. Matyt, tai ne jo vieno galvojimas ir stiliaus kultūra, o viso "klubo”. Ir J. Kairys kalba apie apsijungusį Vliką. Jo manymu, dabar kai apsijungė, tai jau ir negerai — į Vliką suėjo vadistai ir kiti nedemokratai; Vlikas jau “nuvertintas”; Vliko valdybai autorius meta net įtarimą, kad ji galinti dirbti svetimųjų įtaigojama, net prieš lietuvių siekimus . . . Dėmesio verta, kad insinuacijos autorius buvo Vykdomosios Tarybos narys, baigęs du fakultetus, humanitarinį ir teisių, buvęs Lietuvoje teisėjas. Insinuacijos ir tonas kitus vertinant rodo, kad nei buvę mokslai nei buvusi atsakinga padėtis per ilgesnį laiką nepraktikuojama nepajėgia apsaugoti žmonių nuo degrada vimosi.
Bendradarbiavimo mėginimą padarė Tėvynės Sargas, pakviesdamas dr. J. Girnių parašyti straipsnį. Parašė, išspausdino. Bet tam pat numery redaktorius savo pasikviestą svečią “sudirbo”. Sena kovos dvasia laimėjo.
Tai mažo politinio gyvenimo maži “koegzistencijos” reiškiniai. Religiniame gyvenime dėmesio verti buvo jaunųjų katalikų veikėjų atsiliepimai Laiškuose Lietuviams, Drauge už naują dvasią — pasauliečių bendradarbiavimą su kunigais parapijos ribose. Tai ekumeninės dvasios vertimas darbais. Tuo tarpu kunigų laikrašty Lux paskelbtas prel. L. Tulabos raštas apie vyskupą Vicentą Brizgį jo 25 vyskupavimo metų proga. Gražus yra siekimas iškelti Bažnyčios hierarcho vaidmenį, tik pasirinktas metodas hierarchui iškelti greičiau jam yra pažeminimas. Lyg vyskupo V. Brizgio aureolė bus šviesesnė nuimant aureolę buvusiam apaštališkajam delegatui kan. F. Kapočiui; kildinant iš tariamo nesutarimo tarp vyskupo ir delegato net kontraversą tarp ... frontininkų ir krikščionių demokratų ... Kaip tai svetima šiai vienybės ieškojimo atmosferai, ekumeniniam klimatui ...
Paskaitęs sustoji prie autoriaus pakartotų vyskupo V. Brizgio autoriui žodžių: “Laimingas tu, Laduk, kad neesi vyskupas”. Skaitai juos ir galvoji: laiminga dėl to ir katalikų visuomenė.
Vienybės laikraštyje buvo tendencija paskaidyti lietuviškąją ateiviją į dvi grupes ir “senus amerikonus" nuteikti prieš “dipukus”. Skaldymo procesas atsisuko prieš pačią Vienybę. Senosios ateivijos jaunoji karta, kuri organizavo žygį į Washingtoną, viešu pareiškimu atsiribojo nuo Vienybės ir jos liniją pasmerkė. Nors Vienybė tai išvadino "piemenų darbu”, bet jų pareiškimas susiaurino Vienybės bazę dar labiau — ji nebegali moraliai dėtis atstovaujanti senosios ateivijos valiai.
Dirvoje nevienybę reiškė K. B. Naujokas, linkęs pabūti “velnio advokatu”. Linkęs nuvertinti, kas kitų pozityviai vertinama, nuvertino ir žygio Washingtonan prasmę, keldamas, kad Lietuvos reikalui tai gali neturėti jokios reikšmės. Žygio Washingtonan iniciatorius ir apskritai lietuviškus veiksnius neigiama prasme pavadinęs “kibiceriais”, gavo patsai pavadinimą — kibiceris Naujokas.
