Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija
Konferencija įvyko š. m. gegužės mėn. 28-29 dienomis Clevelande. Konferencijos šeimininkais buvo Clevelan-do LFB sambūris. Clevelando bičiuliai buvo pasiruošę sutikti svečius labai gerai ir planingai. Čiurlionio Namai, kuriuose vyko posėdžiai, ne tik buvo pakankami savo patalpomis, bet sudarė jaukią ir darbingą nuotaiką.
Konferencija buvo sušaukta paskubomis, kad būtų suspėta susirinkti dar prieš atostogų metą. Pranešėjai buvo pakviesti gana vėlai. Nežiūrint to, bičiuliai parodė didelį susidomėjimą konferencija, ką įrodė gausus atstovų skaičius ir labai aktyvus dalyvavimas diskusijose ir kituose darbuose.
Konferencijos tikslas buvo geriau susiorientuoti esamoje padėtyje ir bendrom pastangom nužymėti konkrečius uždavinius ir darbus LFB veiklai artimoje ateityje. Kadangi paskutinė konferencija įvyko prieš ketverius metus, tai prisirinko naujų projektų ir naujų reikalų. Užtrukusi emigracija pareikalavo peržiūrėti veiklos planus ateičiai.
Užsiregistravo 48 atstovai. Įskaitant Clevelando ir apylinkių bičiulius ir keletą svečių, posėdžiuose dalyvavo apie 80 asmenų, o užbaigtuvėse net pasiekė apie 100-tą. Turint galvoje, kad vienas atstovas buvo renkamas nuo keturių bičiulių ir kad atstovų buvo iš vienuolikos vietovių, JAV ir Kanados bičiuliai buvo gerai atstovaujami. Iš Kanados buvo atvykę 6 atstovai. Pažymėtina, kad dalyvavo nemažai pavieniai gyvenančių bičiulių.
Pirmoji konferencijos diena buvo skirta informaciniams pranešimams t. y. susiorientavimui esamoje padėtyje, tiek pačioje organizacijoje, tiek sąryšyje su kitomis grupėmis bei Kraštu. Rengimo komisijos vardu konferenciją atidarė Clevelando LFB sambūrio pirmininkas VI. Palubinskas. Sugiedotas Tautos Himnas pakėlė visiems nuotaiką, o iš Sibiro lietuvių maldaknygės paskaityta malda sujungė konferencijos dalyvius su Lietuva. Po trumpų atidarymo ceremonijų, VI. Palubinskas paprašė prof. J. Brazaitį pradėti konferencijos darbus. Į prezidiumą buvo išrinkti: Vikt. Palūnas, Br. Polikaitis ir J. Krikščiūnas. Sekretoriatan — J. Žilionis ir J. Andriulis. Į Rezoliucijų Komisiją — S. Laniauskas, A. Pocius ir dr. V. Vardys. Prof. Brazaičio atidaromasis žodis labai šiltai visus nuteikė.
Valdybos nariai padarė pranešimus. Iš sekretoriato veiklos (dr. J. Kižys), buvo ir atskirų sambūrių pranešimai; iždo ir į Laisvę administracijos (inž. V. Naudžius), socialinės veiklos (dr. V. Majauskas), vidaus informacijos (dr. K. Ambrozaitis) ir ypatingų reikalų skyriaus (L. Prapuolenis). Į Laisvę redaktorius dr. V. Vardys padarė platesnį pranešimą apie Į Laisvę žurnalą, jo kryptį ir apimtį, ir ateities planus. Kvietė bičiulius rašyti žurnalui ir apie žurnalą. Prof. Brazaitis padarė išsamų pranešimą apie vadinamus veiksnius ir pasitarimus su jais. Padarė nuveiktų darbų apžvalgą ir išryškino esamą padėtį ir LFB vietą lietuvių visuomenėj. Bičiuliai ne organizacijai dirba, bet LFB organizacija tarnauja bičiuliams, juos nukreipdama ten, kur trūksta ir reikia darbininkų lietuvybės išlaikymui ir kovai už Lietuvos išlaisvinimą. LFB pirmininkas padarė išvada, kad geriau maži darbai, negu dideli žodžiai.
Po pranešimų vyko gyvos diskusijos ir paklausimai, kas užsitęsė iki vėlumos. Dėl vėlaus laiko Tėvynės valanda buvo atšaukta.
Antroji konferencijos diena buvo skirta ateities planams svarstyti. Po pamaldų visas priešpietis dar buvo skirtas išsikalbėjimui. Tai buvo tąsa vakarykščių diskusijų. Pietūs vyko ten pat prie bendro stalo, todėl buvo progos išsikalbėti su senais draugais. Po pietų buvo išklausyti programiniai pranešimai: dr. V. Vardžio „LFB veikimo perspektyvos laisvinimo srityje”; dr. A. Damušio „LFB principų paryškinimas”; prof. J. Brazaičio „LFB planai laisvinimo srityje” ir LFB Tarybos deklaracija Lietuvos okupacijos dvidešimtmečio proga; St. Barzduko „LFB veikimo perspektyvos kultūrinėj srityje” ir J. Jasaičio „LFB uždaviniai bendruomenėje”. Visi pranešimai buvo išsamūs, konstruktyvūs ir realūs, atsižvelgiant į bičiulių jėgas. Buvo į-vertinta esama padėtis ir duoti planai ateičiai. Po pranešimų vyko gyvos diskusijos. Pažymėtina, kad diskusijose aktyviai dalyvavo pavieniai, ne lietuviškoj aplinkoj gyveną bičiuliai, kaip žinomas skautų veikėjas dr. A. Musteikis, dr. A. Valiuškis, dr. A. Razma ir kiti. Kanados atstovai irgi aktyviai reiškėsi diskusijose ir pasirodė gerai informuoti ir turį konkrečių planų.
Liet. Radijo klubo vedėjas J. Stempužis dalį savo programos paskyrė konferencijos paminėjimui ir pakvietė prof. J. Brazaitį tarti žodį. Clevelando visuomenė buvo gerai painformuota apie konferenciją.
Konferencijos darbai buvo baigti priėmimu rezoliucijų, kurios daugeliu atvejų bus gairės bičiulių veiklai. Laike konferencijos posėdžiavo ir LFB Taryba, kuri priėmė deklaraciją. Deklaracija yra ypatingai svarbi ir reikšminga. Dvidešimt metų Lietuvos okupacijos sukakties proga okupantas džiūgauja, ir pavergtas lietuvis negali pasakyti tiesos žodžio. Taryba, vardan laisvajame pasaulyje esančių bičiulių, pasisako už tuos, kurie Tėvynė, je negali laisvai kalbėti, paskelbdama deklaraciją Lietuvos lietuvio atsakymas. Ši deklaracija buvo paskelbta beveik visoje lietuvių spaudoje.
Pakankamai reikšmingas įvykis ir spaudos konferencija, kuri įvyko tuoj, užbaigus suvažiavimo darbus. Šią konferenciją sukviesti Valdyba pavedė Į Laisvę atstovui Clevelande V. Rociūnui, kuris pavestą darbą pavyzdingai atliko. Dalyvavo aštuonių laikraščių ir vieno radijo klubo atstovai. LFB čia išsiskyrė iš kitų grupių, parodydami, kad jokių paslapčių neturi ir atsakinėjo į visus spaudos atstovų klausimus. Konferencijai vadovavo ir į klausimus atsakinėjo prof. J. Brazaitis ir ir. V. Vardys.
Po visų darbų įvyko užbaigtuvės — pobūvis ten pat Čiurlionio Namuose. Prie gausių vaišių bičiuliai, kartu su svečiais pasivaišino, padainavo, pašoko. Vakarienės metu kalbėjo prof. J. Brazaitis, dr. A. Damušis ir dr. Kisielius. Laike pobūvio iš kitų grupių atstovų girdėjome pareiškimus: „Stebiuosi, kad jūs turite tiek daug jėgos, veržlumo ir jaunatvės”, arba „...linkėčiau, kad pas visus būtų toks darnumas”. Pobūviui vadovavo dr. V. Majauskas.
Konferencija gavo daug sveikinimų žodžiu ir raštu, jų tarpe ir iš ALRK Fed. pirmininko. Labai gaila, kad pavėlavo ateiti specialus prof. A. Maceinos žodis konferencijai iš Vokietijos, kartu su dr. J. Griniaus, A. Grinienės ir kitų, kurį įrašė į juostą ir specialiai paruošė bičiulis dr. V. Dambrava iš Miuncheno. Šią kalbą bičiuliai turės progos išgirsti LFB Studijų ir Poilsio savaitėj Kennebunk Port.
Vertinant konferenciją gal pakaktų paminėti kai kuriuos bičiulių pareiškimus, konferencijai pasibaigus. St. Barzdukas: „Tai viena iš darbingiausių konferencijų. Dabar daugiau negu betkada žinau, kur mes stovime ir į kur einame”. A. Bumbulis: „Dabar pamatysite, kaip Kanada pajudės”. Ir t. t. Bičiuliai išsiskirstė su ryžtu, atnaujinta draugyste ir papildytais planais.
JAV IR KANADOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFRENCIJOS,
įvykusios 1960 m. gegužės 28-29 dienomis Clevelande, Ohio,
REZOLIUCIJOS
I. Lietuvos Laisvės ir Lietuvybės Reikalais
1. Išklausiusi LFB Tarybos deklaracijos, konferencija išreiškia pilną pritarimą deklaracijos principams ir
Tarybos numatytiems 1960 m. uždaviniams, kurių ypačiai buvo išskirti du: rezistencinio studijinio fondo steigimas, b) knygų apie Lietuvą leidimas lietuvių ir svetimomis kalbomis.
2. Šiandieniniais kritiškais tarptautinės politikos laikais, konferencija ypač pabrėžia būtinybę visom priemonėm stengtis išsaugoti Nepriklausomos Lietuvos teisinį pripažinimą ir tam tikslui a) užakcentuoja reikalą išlaikyti ir paremti užsieniuos egzistuojančias laisvos Lietuvos diplomatines institucijas ir b) pasisako prieš bet kokią individualinę ar grupinę akciją, kuri reikštų tiesioginį ar netiesioginį maskvinės Lietuvos okupacijos pripažinimą; taip pat pasisako prieš bet kokius pasireiškimus, kurie tarnautų Maskvos interesams.
3. Pirminiu LFB tikslu laikydami Lietuvos laisvės atgavimą, konferencija pasisako už rėmimą kiekvienos pozityvios akcijos pavergto krašto laisvei atgauti, neskiriant asmens nei grupių, kurios tą akciją vykdo. Vadovaujantis šituo principu, LFB kviečiami a) remti kiekvieną pastangą vedančią visų tautinių jėgų konsolidacijos kryptimi ir b) palaikyti Lietuvių Bendruomenę, aktyviai dalyvaujant jos veikloje, skleidžiant Bendruomenės idėją, palaikant lituanistinių mokyklų, meninių vienetų ir draugijų veiklą, būtiną Lietuvių Bendruomenės darbui papildyti ir pagilinti.
4. Konferencija reiškia džiaugsmą lietuviškojo jaunimo įsijungimu į Lietuvos laisvės kovą ir lietuvybės išlaikymo darbą ir pripažįsta didelį įnašą, kurį šioje srityje atlieka Lietuvių Studentų Sąjungos leidžiamas Lituanus.
II. Organizaciniais Reikalais
1. Organizacinius reikalus apsvarsčiusi, konferencija nutarė:
a) palikti tą pačią organizacinę struktūrą, pabrėžiant organizacinio lankstumo ir demokratiškai vykdomo darbo planavimo reikalą;
b) gyvinti bičiulių solidarumą sambūriuose, planuojant, skirstantis ir vykdant pasiimtus uždavinius; c) ugdyti glaudesnę sambūrių sąveiką su lietuviškąja visuomene, d) skatinti artimesnį sambūrių ir Centro Valdybos ryšį.
2. Džiaugdamiesi reguliariu Į Laisvę leidimu, pratęsiant prof. Brazaičio redagavimo tradiciją, konferencija įpareigoja:
a) sambūrių vadovybes ir individualius bičiulius palaikyti glaudesnį negu iki šiol ryšį su Į Laisvę redakcija;
b) sambūrių vadovybes įpareigoti 1960 m. surasti Į Laisvę naujų prenumeratorių, kurių skaičių kiekvienam sambūriui nustatys Į Laisvę administracija.
