Kai kas apie Vasario 16 gimnaziją Vokietijoje

Vokietijoje lietuvių skaičius dar labiau sumažėjo. Tenykščiai lietuviai dar skardenasi dviem savo lietuviško; “masės” atramomis: darbo kuopomis - batalijonais ir Vasario 16 gimnazija. Šiuo tarpu norėjom užfiksuoti gimnazijos padėtį, kad vienoj vietoj būtų sutelktos pagrindinės žinios apie jos darbo eigą, žmones ir sukilusias dabartines problemas.

1. Kuriomis aplinkybėmis gimnazija susikūrė?

Vasario 16 gimnazija įsteigta 1950 m. rudenį, kai visos kitos IRO stovyklų gimnazijos buvo likviduotos arba baigiamos likviduoti dėl emigruojančių iš Vokietijos lietuvių šeimų. Svarbiausias gimnazijos promotorius buvo tuo laiku į PLB Vokietijos krašto Valdybes pirmininkus išrinktas dipl. inž. Pr. Zundė.

Iki 1953 m. XII. 31 gimnazija buvo Diepholze (kareivinėse 3 klm nuo Diepholzo miestelio) šiaurinėje Vokietijoje. Dėl nepalankaus klimato ir dėl perdidelio nuotolio nuo pietinės Vokietijos, kur buvo likę nemaža lietuvių šeimų, b-nės taryba pageidavo gimnaziją perkelti labiau į pietus. Po daugelio jieškojimų gauti palankiomis sąlygomis tinkamą gimnazijai žemės sklypą ir ten pastatyti rūmus, 1953 balandžio mėn. buvo nupirktas Schloss Rennhof Hūttenfelde (žemės plotas su parku 42.577 kv. metrai, rūmai su gyvenamųjų kambarių grindų plotu 2.121 kv. metr. ir dideliu ūkio trobesiu). Atlikus kai kuriuos remontus ir pastačius baraką virtuvei ir tam tikram klasių skaičiui, 1954. I. 3 Vasario 16 gimn. buvo perkelta į Hūttenfeldą (po įspėjimo, kad Diepholzo kareivinės gali būti iš gimnazijos atimtos, nes kareivinės numatytos kitiems tikslams).

Kas buvo gimnazijos mokomasis personalas?

Gimnazijos direktoriais buvo dr. Palaitis, A. Giedraitis, dr. VI. Literskis. Nuo 1957 m. III. 15. dr. A. Rukša. Gimnazijos mokytojais Diepholze yra buvę dr. Palaitis, A. Giedraitis, Kyselbachas, Gešventas, Gas-nierienė, dr. E. Seika, kun. Girčius, Petkūnas, Jurkaitis, S. Antanaitis, kun. V. Kaleckis, Petkevičius, dr. kun. A. Paškevičius, T. Knopfmileraitė, K. Motgabis, H. Motgabienė,

A. Krivickas, dr. J. Sakalauskas ir vienas vokietis anglų kalbai. Gimnazijos mokytojais Htittenfelde yra buvę A. Giedraitis, dr. VI. Literskis, dr. kun. A. Paškevičius, A. Grinienė, A. Venclauskas, Jurkaitis, T.

Knopfmileraitė, E. Wingerath, F. Lenz, V. Natkevičius, dr. K. J. Čeginskas, dr. kun. Gronis, kun. V. Kaleckis.

Dabar gimnazijos mokytojais Hūttenfielde yra dr. A. Rukša, S. Antanaitis, dr. kun. J. Petraitis, F. Skėrys, A. Krivickas, K. Motgabis, H. Motgabienė, T. Gailius ir du vokiečiai (vokiečių ir anglų kalbai). (Vokiečiai, rodos, irgi jau pasitraukė). Tačiau kalbama, kad dr. Rukša jau numatąs pasitraukti į vokiečių gimnaziją (pasitraukė. Red.).

Ar mokinių skaičius taip pat

mažta ir ar visi mokiniai moka lietuviškai ?

Vasario 16 gimnazija iš Diepholzo atvyko su 180 mokinių; 1956 m. balandžio 1 d. (mokslo metų pabaigai) buvo 160. Nuo tada dėl emigracijos mokinių skaičius sumažėjo. Dabar jų yra apie 120. Kiekvienais metais tarp naujai įstojančių mokinių apie 1/4 - 1/3 būna nemokančių ar silpnai mokančių lietuviškai. Tokiems būna pridedamosios lietuvių kalbos pamokos. Vienerių metų bėgy dauguma pramoksta lietuviškai ir šitaip ima atsakinėti pamokas. Per dvejus metus tokie turi išlaikyti atitinkamos klasės normalų lietuvių kalbos kursą.

Kiek gimnazija išleido abiturientų ir kur jie dingo?: įsijungė į vokiečių gyvenimą, emigravo?

Pirmoji abiturientų laida išleista

1952 m. IV. 1. 1953 metų abiturientų laidos nebuvo, nes, taikantis prie vokiečių gimnazijų, kuriose buvo sudarytos 9 klasės, reikėjo ir Vasario 16 gimn. įvesti IX klasę. Per penkias laidas išėjo 24 abiturientai. Iš jų 13 studijuoja augštosiose mokyklose (Vokietijoj, Šveicarijos Frei-burge, Romoj), 7 yra emigravę į JAV ir Kanadą, likusieji 4 Vokietijoj kitaip įsikūrė ar ištekėjo.

Kaip su gimnazijos patalpomis, kiek joms išleista pinigo?

Paliekam nevertinę klausimo, ar tinkamoj vietoj ir tinkamas namas pirktas. Vieniems jis atrodo labai nevykęs, nes tokioj vietoj, kur sunkiai pasiekiamas, kur mokytojai neturi kur gyventi ir turi kai kurie važinėti iš už 12 kilometrų artimiausio miestelio. Kitiems tokis uždarumas atrodo idealus, nes atitveria mokinius nuo svetimos įtakos ir palieka lietuviškoje savoje aplinkoje. Dabar jau tenka skaitytis su pačiu faktu ir tik domėtis, kaip su išlaidomis tam gimnazijos namui. Tie piniginiai reikalai taip atrodo;

1953 m. IV. nupirktas namas su kai kuriais trobesiais ir sklypu (42.577 kv. metr.) už 155.000 DM. Komisas — 5.000 DM. Nupirktas barakas virtuvei, valgyklai, klasėms (42,5x12) 15.000 DM. Dovanotas barakas klasėms (24,34x6,1) 2.264 DM. Namų pritaikymas bendrabučiui ir barako klasėms, virtuvei, valgyklai, centrinio šildymo papildymai,, kanalizacijos darbai, prausyklų ir dušų įrengimai, virtuvei katilai, išviečių įrengimai, elektros pertvarkymas, dažymo ir kiti remontai bei darbai 106.978 DM. Klasėms baldai, patalynės ir lovos bendrabučiui 16.728 DM. Mokesčiai: pirkimo, notarams, advokatams, žemės mokesčiai, mokesčiai už leidimus statyti ir remontuoti 10.472 DM. Nuošimčiai dėl išmokėjimų terminų pratęsimą pagal pirkimo sutartį 3.800 DM. Išlaidos vajaus propagandai ir propagandiniams spausdiniams 10.284 DM. Raštinė, paštas, telefonas, kai kurių patalpų nuoma, atlyginimai už darbus 15.392 DM. Administracijos įvairios išlaidos, kelionės ir kitos išlaidos ryšium su nuosavybe ir remontais 8.686 DM. Išlaidų iš viso 350.104 DM. Toms nuosavybėms, remontams ir darbams apmokėti surinkta aukų — 317.346,08 DM. Gauta pajamų už likviduotą laužą ir nuomą 2.944,01 DM. Lieka skolų (hypoteka mokėtina po 300 DM. metams) 29.935,83 DM.

Namų vajui gauta aukų iš šių kraštų ir šitokiomis sumomis: Anglija 2.305,97 DM; Australija 6.833,-29 DM; Austrija 50 DM; Belgija 338,52 DM; Brazilija 20,45 DM; Jungt. Amerikos Valst. 112.471,64 DM; Kanada 23.817,96 DM; Kolumbija 2,958,96 DM; Prancūzija 575,83 DM; Švedija 48 DM; Šveicarija 139.850,45 DM, (didesnė suma negu JAV); Uragvajus .99 DM; Venezuela 6.598,14 DM; Vokietija 20.381.89 DM; N. Zelandija 996 DM. Viso 317.346,-08 DM.

Kitas piniginis klausimas: iš kur gauna gimnazija pinigų mokiniams išlaikyti?

Vasario 16 gimnazijos pagrindines pajamas sudaro aukos iš gimnazijai remti būrelių. Jų kiekvienas turi 20 narių, kurių kiekvienas į metus moka 12 dol. Tų būrelių teoriškai yra 180, tačiau vieni veikia silpnai, kiti su savo aukų įnašais labai atsilieka. Jie per metus turėtų sudėti gimnazijai 43.200 dol. arba 181.440 DM. Kiti asmens ir organizacijos vienkartinėmis aukomis sudeda apie 50.000 DM per metus. Balfas per metus sušelpia maistu už 17.500 DM, kitos įstaigos ir organizacijos maistu — už 8.500 DM. Tėvai ir mokiniai sumoka 9.000 DM. Iš kiaulių ūkio ir iš daržų būna pajamų už 7.750 DM per metus. Mokytojai, tarnautojai, svečiai už maistą, sumoka per metus 8.500 DM. Kitokių pajamų susidaro apie 7.200. šitokiu būdu susidaro per metus 290.190 DM pajamų, šitiek jų numatyta 1956-57 m. sąmatoje.

Šitokia pat suma numatyta išleisti 1956-57 m., skaičiuojant, kad gimnazijoj mokysis ir gyvens 150 mokinių. Kadangi jų apie 30 yra sumažėję dėl emigracijos, tai išlaidos bus mažesnės.

Kiek atsieina mokinio išlaikymas?

Kiekvieno mokinio maistui per dieną išeina 1,60 DM. Per metus visiems mokiniams (150) išeina 69.-600 DM. Atlyginimai mokytojams ir jų socialinis draudimas sudaro 86,000 DM. Administracijos ir virtuvės personalo atlyginimai ir socialinis draudimas — 37.465 DM. Šildymas ir elektros šviesos — 14.500 DM. Šių metų sąmatoje dar numatyta įvairių remontų ir pagerinimų už 26.160 DM. Šias sumas iš sąmatos išlaidų atmetus, bet turint galvoj kitas išlaidas matyti, kad vieno mokinio Vasario 16 gimnazijoj mokymas ir išlaikymas vidutiniškai per metus atsieina 1.760 DM. Šita pajamų ir išlaidų sąmata gana reali, nes š. m. gegužės 1 d. skolų buvo 26.250 DM. Tai maždaug sudaro remontams numatytą sumą. Bet kadangi kai kurie būtini remontai yra atlikti, tai tos skolos yra už maistą ir kitus dalykus, nes atrodo namo sienų iš lauko tinkavimas šiemet turės atkristi ar atkrito.

Aukos pamažu turi tendenciją mažėti, bet kartais vėl atsigauna. Jei būrelių sudedamos aukos nemažėtų ir jos ateitų laiku, pagrindinė ekonominė problema būtų išspręsta.

Kokis dabartiniu metu gimnazijai aktualiausias reikalas?

Galima leisti pro pirštus buvusias iš šalies politines intrygas jieškoti mokiniuose sau rėmėjų, politinius sumetimus skiriant mokomąjį personalą, gandus, kuriais buvo kurstomi vieno tikėjimo mokiniai prieš kito tikėjimo mokinius, taip pat gandus, kad mokyklai surenkamos aukos būdavo kai kada taip suplakamos su bendruomenės pinigais, kad sunku buvo susekti ribas ir t.t. Tai vis emigrantiniai ir sunkiai išvengiami, nors vengtini reiškiniai. Paskutiniu laiku tie visi reikalai blanksta prieš pagrindinę pedagoginę problemą — prieš mokytojų stoką. Dėl permažo atlyginimo, dėl butų stokos, dėl nepatogaus susisiekimo, emigracijos ar kitų priežasčių tinkami mokytojai pasitraukia ar išeina kitur tarnauti. Naujų pasikviesti beveik negalima, nes Vokietijoje jų nebėra. Vienas buvo atvykęs iš Anglijos. Bet gimnazijos laikytojai taip “pasistatė” jo atžvilgiu, kad tas mojo ranka ir išvyko atgal į Angliją . . .

Mūsų informatorius savo pranešimą baigia pastaba: “Mokiniai atrodo gražiai ir sveikai. Mokytojai labiausiai suskurdę . . . Kad būtų bent po porą kambarių buteliai mokytojams, gal dar jų atsirastų”.